Yra daugybė nuomonių apie tai, ar pornografija yra gera, ar bloga, teisinga, ar neteisinga, morali, ar amorali, rašo „Psichology today“. Šiame straipsnyje to nenagrinėsime, o kalbėsime apie tai, kaip ji paveikia santykius ir derėtų vertinti partnerio polinkį ją žiūrėti?
Beveik 30 metų poras dėl sekso ir santykių problemų konsultuojantis terapeutas Robertas Weissas tikina, kad pornografija yra viena dažniausių sutuoktinių pykčių priežasčių.
Dažnai konfliktai kyla dėl to, kad pornografiją žiūrintis partneris mano, jog jo elgesys nelaikytinas neištikimybe, o pornografijos nepalaikantis partneris mano atvirkščiai.
Neretai pornografiją žiūrintis partneris tikina, kad norint, jog toks elgesys būtų laikomas neištikimybe, jis turi būti fizinis, gyvas ir asmeninis lytinis kontaktas. Neretai partneriai užduoda tokius kontraklausimus:
- Tai tik pornografija. Visi ją žiūri. Kodėl tu taip nusimini?
- Aš juk nesistengiu susitikti su žmonėmis iš pornografijos.
- Myliu tave taip pat, kaip visada. Tai neturi jokios įtakos mūsų santykiams.
Žinoma, pornografijai nepritariantis žmogus su šiais visais argumentais nesutinka ir jaučiasi išduotas.
Neaiškios ribos
Giliau panagrinėjęs terapeutas pastebi, kad santykių nesutarimai dėl pornografijos kyla tada, kai nesutampa partnerių ribos. Problemų kyla tada, kai santykiuose yra numanomos, o ne aiškiai apibrėžtos seksualinės ir romantinės ribos. Pastebima, kad pornografija ilgainiui iškyla kaip dalykas, apie kurį prieš santykius ar ankstyvoje jų stadijoje kalbama net nebuvo.
Prieš kelerius metus, norėdamas geriau suprasti, kaip seksualinis ir romantinis elgesys internete veikia santykius, R.Weissas kartu su daktarais Jennifer Schneider ir Charlesu Samenowu atliko tyrimą. Tyrimo metu buvo kalbėta maždaug su 200 moterų, kurių vyrai užsiimdavo dideliu kiekiu nesantuokinių seksualinių veiklų internete arba realiame pasaulyje (o dažnai ir viena, ir kita), o dažniausias elgesys buvo pornografijos naudojimas.
Svarbiausia tyrimo išvada buvo tokia – neigiamas vieno iš partnerių seksualinis elgesys (bet kokiu būdu), užeinantis už tariamai monogaminių santykių ribų, daro neigiamą poveikį ir visiškai neturi skirtumo, tai vyksta realiai ar internete.
Tyrimas taip pat patvirtino seną terapeuto įsitikiną, kad nesvarbu, kokio tipo seksą žmogus propaguoja, labiausiai partnerį skaudina melas ir paslaptys. Tai reiškia, kad, kalbant apie neištikimybę, didžiausią žalą santykiams padaro ne koks nors konkretus lytinis aktas, o emocinis nutolimas, išdavystės jausmas ir pasitikėjimo santykiais praradimas. Remdamasis šiomis žiniomis, terapeutas parengė neištikimybės apibrėžimą, kurį pirmą paskelbė knygoje „Out of the Doghouse“.
Neištikimybė (apgavystė) – tai pasitikėjimo sugriovimas, kuris įvyksta, kai nuo pagrindinio romantinio partnerio slepiate reikšmingas ir intymias paslaptis.
Atkreipkite dėmesį, kad šiame apibrėžime nekalbama apie konkretų seksualinį ar romantinį elgesį, pavyzdžiui, flirtavimą, romanus, striptizo klubus, pažinčių programėles ar pornografijos naudojimą. Dėmesys sutelkiamas į svarbiausią dalyką – abipusį pasitikėjimą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šis apibrėžimas apima tiek seksualinį elgesį internete, tiek realiame pasaulyje, taip pat seksualinę ir romantišką veiklą, kuri nesibaigia lytiniais santykiais – nuo pornografijos žiūrėjimo, bučinių iki paprasčiausio flirto.
Tai reiškia, kad kai kuriuose santykiuose vienam iš partnerių gali būti visiškai priimtina žiūrėti pornografiją, jei kitas partneris žino apie tokį elgesį ir neprieštarauja jam. Tačiau jei vienas iš partnerių žiūri pornografiją ir tai slepia, arba jei kitas partneris apie tai žino ir jam tai nepriimtina, toks elgesys laikomas neištikimybe.
Deja, kaip minėta anksčiau, daug porų neaptaria pornografijos klausimo ir to, tinka ar netinka ji jų santykiams.
Galiausiai, ar pornografija yra priimtina, priklauso nuo poros. Tačiau apie pornografiją ir į ją panašų elgesį reikia kalbėti, kad būtų aiškios ribos. Jei toks elgesys nėra aiškiai aptartas, apibrėžtas, santykiams gali kilti rimtų problemų.
