Vedę vyrai pasidalino pasyviai agresyviais dalykais, kuriuos jie daro, kai žmonos juos suerzina, tačiau jie to neparodo, rašoma huffingtonpost.com.
Štai kokie jų atviravimai:
- „Kai pykstame vienas ant kito, mes abu daug skaitome. Vietinėje bibliotekoje liko mažai mūsų neperskaitytų knygų.“ – Mike Berry, „Confessions Of An Adoptive Parent“ tinklaraštininkas.
- „Pablogėja mano klausa. Staiga nebegirdžiu prašymų (ar įsakymų), tačiau vis dar girdžiu orkaitės laikmatį. Nematau priežasties, kodėl dėl mūsų barnių kentėti turėtų šaldyta pica.“ – Jamesas Breakwellas, internetinio komikso „James Breakwell‘s Unbelievably Bad Webcomic“ autorius.
- „Paprastai, pokalbiui pasibaigus, niūniuoju ar švilpauju kokios nors dainos melodiją. Manau, mano pasąmonė žino, kad jei susierzinęs suniurnėsiu kažką kvailo, vėliau teks to gailėtis. Nors, kai pagalvoju, tai net nebeveikia, nes ji jau suprato, kad niūniuoju tik tada, kai esu susierzinęs, ir tai ją taip pat erzina. Situacija be išeities.“ – Jamisonas Vannas, „Unsolicited Truth“ tinklaraštininkas.
- „Paparastai pasitraukiu į savo darbo kabinetą/muzikos kambarį, užsidegu kelias žvakes, į ausis įsidedu ausinukus ir užleidžiu vinilinę plokštelę. Ansambliui užbaigti atverčiu nešiojamąjį kompiuterį ir apsimetu, kad dirbu – rašau straipsnį ar tvarkau nuotraukas. Galų gale pamirštu, dėl ko buvau susierzinęs, be to, būnu paklausęs šaunios muzikos ir greičiausiai iš tikrųjų pasidarau darbus. Tačiau svarbiausia, kad neįsivėliau į rimtą ginčą dėl menkniekio su mylimiausiu žmogumi.“ – Jeffas Bogle‘as, „Out With The Kid“ tinklaraštininkas.
- „Kai pykstu, reikalauju išsikalbėti, tačiau tik po to, kai kurį laiką nekalbėjau, o po to pabambėjau.“ – Stevenas Lake‘as, „Talk2Me: How To communicate With Women“ autorius.
- „Vienas blogiausių dalykų, kuriuos darau, – pasyviai agresyviai kalbu su žmona per trečiąją šalį, dažniausiai per sūnų arba šunį. Pavyzdžiui: „Kas geras šunytis? Tu geras šunytis! Tu niekada nepamirštum nupirkti man gėrimo, ar ne? Ne, nepamirštum!“ Dėl tokio savo elgesio tampu „pasipūtęs, žeminantis ir žiaurus gyvūnams.“ – Scottas Sharplinas, „Maple Danish“ tinklaraštininkas.
- „Turiu paruošęs visą atsakymų arsenalą tam atvejui, jei žmona suerzintų, ir aš juos panaudoju: neuždavinėsiu to paties klausimo 13 kartų, tikėdamasis gauti kitokį atsakymą. Nepaisant visko, ji išlieka angeliška.“ – Halas Ackermanas, „Write Screenplays That Sell“ autorius.
- „Kai esu susierzinęs, plaunu indus arba lankstau skalbinius. Tačiau ne bet kaip, o su jausmu! Kai bandau išvengti akistatos, užduodu retorinius klausimus ir dėkoju žmonai už viską, ypač už tai, dėl ko esu supykęs. „Kaip mano antikvarinių „Snapple“ (sultys, parduodamos stikliniuose buteliukuose) kamštelių kolekcija atsidūrė šiukšlių dėžėje? Ačiū!“ Atkreipkite dėmesį: kartais ji juos išmeta į rūšiavimo konteinerius.“ – Whitas Honea, „The Parents‘ Phrase Book“ autorius.
- „Būdavau didelis storas niekšelis, pasyviai agresyvus ar sarkastiškas ir bambėdamas vaikščiodavau po namus. Laimei, abu mokame neišpūsti tokių dalykų. Dabar tiesiog pasišalinu ir nukreipiu savo dėmesį į kažką sveiko ar naudingo. Pavyzdžiui, kitame kambaryje skaitau knygą, kol suvokiu, kad problema esu aš. Galiu parekomenduoti daug gerų knygų!“ – Nickas Pavlidis, „Confessions Of A Terrible Husband: Lessons Learned from a Lumpy Couch“ autorius.
- „Žinau, kad rodydamas savo susierzinimą situacijos nepagerinsiu, tad tiesiog dingstu. Čiuožinėju banglente ar parduotuvėje dirbu su kokiu nors projektu. Kai grįžtu, būnu pamiršęs, dėl ko buvau susierzinęs, o ir ji būna kažkuo užsiėmusi. Žinoma, būna dienų, kai banglente čiuožinėju kelis kartus per dieną.“ – Strattonas Lawrence‘as, „Folly Beach“ autorius.
- „Kartais, klodamas lovą, tyčia dekoratyvinių pagalvėlių nepadedu į jų vietas. Žinau, kad Kim patinka, kai jos guli sudėtos tam tikra tvarka, todėl sudėlioju jas kitokia tvarka, arba – o ne! – aukštyn kojomis arba kreivai. Taip, žinau, tai vaikiška, tačiau labai juokinga, kai užklumpu ją iš naujo dėliojant pagalvėles.“ – Joe Walko, „Broken To Blended“ tinklaraštininkas.
- „Kai pykstu ant savo sutuoktinės, iš esmės tiesiog išpučiu viską, ką darau namuose. Taigi, jei dedu į vietą jos skalbinius, link jos spintos einu dideliais, skausmingais žingsniais, susiimu už nugaros, lyg skausmas nuo skalbimo tampa nebepakeliamas, o tada tyčia išmetu viską iš rankų, tada pakeliu. Taip pat kažkodėl pradedu viską tvarkyti/gaminti, padedu vaikams atlikti namų darbus – lyg visa tai parodytų, kaip stipriai aš pykstu. Kai dabar pagalvoju, tai atrodo beprasmiški veiksmai.“ – Mike‘as Reynoldsas, „Puzzling Posts“ tinklaraštininkas.
