Manydamos, kad iš meilės jos privalo visiškai nepaisyti savo ribų, ypač jaunos merginos ir moterys ryžtasi bet kam – partneriui leidžia kontroliuoti jų telefonus ar paskyras socialiniuose tinkluose, joms nustatyti, su kuo jos gali leisti laiką, iš meilės jos leidžiasi būti filmuojamos ar fotografuojamos nuogos.
Neabejodamos, jog jų santykiai truks amžinai ar iš baimės prarasti partnerį, vėliau moterys už tokį savo patiklumą moka didelę kainą. Visiška kontrolė, psichologinis spaudimas ar smurtas, neretai peraugantis į fizinį smurtą, – į tokią spiralę patekusi moteris dažnai nebeturi kelio iš ten ištrūkti.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje net 35 procentai moterų tai yra patyrusios. Smurtu seniai nebėra laikoma tik fiziniai veiksmai, nukreipti prieš moterį, smurtas prieš moterį labai dažnai būna psichologinis ar ekonominis.
Tačiau gyvenimui vis labiau keliantis į virtualią erdvę, nekeista, kad randasi naujų kontrolės metodų, skaudžiai liečiančių ypač jaunas merginas ir moteris. Pastaruoju metu yra pastebima, jog net ir 15–22 metų amžiaus grupėje moterys vis dažniau patiria spaudimą ir smurtą toje vietoje, kuri niekuomet nieko neužmiršta, o būtent – internete.
Mobiliojo telefono užrakto kodas – kaip meilės įrodymas
Telefono kodas, leidimas (dažniausiai prievartinis) skaityti asmenines žinutes ir susirašinėjimus, vertimas kalbėtis telefonu tik tuomet, kai partneris šalia, savanoriškas suradimo funkcijos įdiegimas mobiliajame telefone ir prievartinis nuotraukų su nuogos merginos ar moters atvaizdu siuntinėjimas... Ypač pirmuose santykiuose merginos nesugeba nustatyti sveikų ribų, mat „susilieti“ visiškai su partneriu ir išnykti dažnai jas skatina ir noras pabėgti nuo tėvų, pasijausti saugiai ir labai mylimai.
Nearby Friends, Whatsspy, Instasnoop – tai nėra „tik“ nekaltos programėlės
Prie jų dar galime paminėti ir GPS sekiklius – šiandien įžeisti, palikti nusivylę, o dažniausiai pikti dėl prarastos kontrolės ir galios partneriai turi beveik neribotas galimybes šnipinėti savo buvusįjį ar dažnai ir esamą partnerį.
Stalkinimas, arba kitaip tariant, persekiojimas šiandieninei „Snapchat“ kartai tapo jei ne įprastu, tai dažnu reiškiniu, amžiaus grupei, suprantama, vis jaunėjant.
Nekaltas „online“ statuso patikrinimas, profilio nuotraukų stebėjimas, pasitikrinimas ar (eks)partneris yra kažkur netoliese: instagramas, feisbukas jau seniai ištrynė ribas ir panaikino atstumą, kuris neretu atveju gali virsti ir rimtu partnerio ar buvusio partnerio persekiojimu. Manoma, kad apie 17 procentų moterų ir 5 procentai vyrų jau yra patyrę vienokios ar kitokios formos persekiojimą. Na, kad ir, tarkim, tokia forma, kai „buvusysis“ mielai draugams ir pažįstamiems siuntinėja bendras nuotraukas, tarsi su partneriu vis dar būtų poroje ar dar blogiau, jas skelbia socialiniuose tinkluose.
Kuo toliau, tuo dažniau jaunos moterys tampa kibernetinio persekiojimo aukomis, dažnai pagalbos besikreipiančiomis tik tuomet, kai situacija visiškai įkaista.
Persekiojimas seniai įgavo kitą formą, nei mes vis dar esame linkę įsivaizduoti. Persekiojimas tapo gerokai subtilesniu, jau nebestovint valandų valandas po langais, o vienu mygtuku paskelbiant nuogą aukos vaizdo įrašą ar nuotrauką.
Jaunam žmogui padaroma žala yra neįsivaizduojamo dydžio – tokią medžiagą juk mato ne tik draugai ar kolegos, bet ir giminės, o neretai ne tik tėvai, bet ir seneliai. Neturintis didelės gyvenimo patirties jaunuolis dažnai atsiduria aklavietėje, situacijoje, iš kurios kartais yra matomas tik vienas kelias – savižudybė. Beje, kuo toliau, tuo dažniau jaunos moterys tampa kibernetinio persekiojimo aukomis, dažnai pagalbos besikreipiančiomis tik tuomet, kai situacija visiškai įkaista.
Vyrai, kontroliuojantys moteris, arba Kaip funkcionuoja agresorius
Visiškai nesvarbu, ar smurtas, kontrolė, persekiojimas yra fizinis ar virtualus, jo aukomis dažniausiai vis dar tampa moterys. Nuo mažens mokomos paklusnumo, savęs atsisakymo, kuklumo ir neišsišokimo, suaugusios jos neretai nemoka nubrėžti ne tik kad sveikų ribų, bet ir ribų apskritai. Matydamos seno modelio tėvų santykius namuose, kur moteris dažnai stengiasi įtikti, pataikauti ar net tarnauti vyrui, jauna mergina manys, kad tarkim, leistis filmuojamai ar fotografuojamai nuogai (dažniausiai ne savo valia) yra normali partnerystės sudedamoji dalis.
Tačiau ką jaučia agresorius, dažniausiai vyras, smurtaudamas prieš moterį (kaip minėjau, smurtavimas nebėra vien fiziniai veiksmai prieš auką) ir kontroliuodamas jos kasdienį gyvenimą bei ją „valdydamas“?
Ekspertai ir psichologai mano, kad nevaldomas potraukis kontroliuoti savo partnerės telefoną, būti nuolatiniame kontakte susirašinėjant visą dieną ar net ir kontroliuojant partnerę darbe, bombarduojant ją „svarbiais“ skambučiais, yra būdas susidoroti su savo pavydu.
Beje, kad pora turės problemų su nekontroliuojamu partnerio pavydu, tampa gana greitai aišku net ir pačioje santykių pradžioje – tai nėra kažkas, kas staiga ir daug vėliau išlenda, teigia psichologai. Tiesiog labai dažnai moterys, užsidėjusios rožinius akinius ir apsalusios iš meilės, nenori to matyti ir linkusios visa tai neigti.
Kad pora turės problemų su nekontroliuojamu partnerio pavydu, tampa gana greitai aišku net ir pačioje santykių pradžioje.
Kita vertus, moterys dažnai veikia iš įsitikinimo, kad joms pavyks vienu ar kitu būdu partnerį pakeisti, „nusilipdyti“ pagal save, todėl jos yra linkusios „vardan ateities“ pakęsti kai kuriuos dalykus, kurie po kurio laiko pasirodo visgi esą „nenormalūs“. Na, kad ir visiška ir totali partnerio kontrolė.
Tiesa, kalbant apie „normalius“ ir „nenormalius“ dalykus, mes vis dar turime nepamiršti ir kultūrinių skirtumų. Tai, kas vienoje kultūroje vis dar yra laikoma „mielu reiškiniu“, na, kad ir merginos palydėjimas į treniruotes, paėmimas po darbo ar iš susitikimo su draugėmis, kitose, smarkiai emancipuotose šalyse bus įvardijama kaip partnerio asmeninės laisvės suvaržymas ir totali kontrolė.
Beje, kai kuriose šalyse, na, kad ir netolimoje Austrijoje, dar ne taip seniai pagal įstatymą vyras galėjo spręsti, kokia turi būti eilinė, normali žmonos diena, kaip turi atrodyti jos kasdienybė.
Pasak psichologų, galios ir valdžios poreikis yra užkoduotas praktiškai kiekviename iš mūsų, mat galia reiškia kontrolę, ir nekeista, kad žmogui patinka kontroliuoti ne tik savo gyvenimą, bet ir jį supančią aplinką, tuo pačiu – ir aplinkinius.
Dėl tos pačios priežasties ir partnerystėje yra „kovojama“ dėl valdžios ar galios. Dažniausiai vienas partneris paprastai siekia turėti daugiau įtakos nei kitas. Galia partnerystėje iš pradžių dažnai pasireiškia smulkmenose, na, kad ir pavyzdžiui, kas spręs, koks filmas vakare bus žiūrimas. Tačiau kartais yra labai sunku atskirti, kur sprendimus partneris priima savo noru, o kur tai jau yra subtilus galios poveikis kitam.
Tarkim, moteris parduotuvėje perkanti tik vyro mėgstamus maisto produktus ar gaminanti tik jam patinkantį maistą ir visiškai atsisakanti savo mėgstamo maisto, iš pradžių gali atrodyti kaip tiesiog mylinti ir atsidavusi žmona, tokius sprendimus priimanti savo noru.
Tačiau ilgainiui iš subtilios galios poveikio santykiai gali tapti tiesiog santykiais su autoritariniu partneriu, kuris veikia visiškai be skrupulų. Dažnai moterys per vėlai pastebi, kad tariamas partnerio susirūpinimas ar tik gero linkintys patarimai seniai jau tapo kontrolės mašina, kontroliuojančia ne tik jų valgio ar televizijos žiūrėjimą, tačiau kiekvieną žingsnį kasdienybėje, vedančio prie visiško moters identiteto praradimo.
Psichologai pataria ribas braižyti pačioje santykių pradžioje nelaukiant, kol meilus (ir natūralus) partnerio interesas „kaip tau šiandien sekėsi, brangioji“, taps obsesyviu pavydu, virstančiu nepertraukiama kontrole, telefoniniu ar kitu teroru. Ir, žinoma, gerai apgalvoti, prieš darant nepatinkančius dalykus „iš meilės“, mat turėdami tokius įrankius, kaip jūsų nuogos filmuką ar nuotrauką, jums gero nelinkintis „eksas“ jūsų gyvenimą nesunkiai gali paversti pragaru, iš kurio bus labai sunku ištrūkti.
