Visiems šiems asmenybės tipams būdingi tokie pagrindiniai bruožai: kaltųjų ieškojimas, polinkis matyti tik juoda ir balta, nevaldomos emocijos ir polinkis į elgesio kraštutinumus. Be to, jiems būdingi penkių asmenybės sutrikimų bruožai. Kai kurie turi tik keletą sutrikimų bruožų, o kai kuriems būdingas visas sutrikimas. Todėl su jais gali būti labai sunku bendrauti, tačiau kartu jie yra labiau nuspėjami. Toliau pateikiama trumpa kai kurių jų įprasto elgesio ypatybių apžvalga.
1. Antisocialinės konfliktinės asmenybės. Jas turintys žmonės dar vadinami sociopatais arba psichopatais. Tai agresyvūs žmonės be skrupulų. Antisocialinės asmenybės gali būti apgaulingai žavingos, tačiau taip pat ypač žiaurios, kai siekia savo tikslų. Antisocialinės asmenybės kaltina kitus dėl savo įvairių nusivylimų, dėl to, kad kiti griauna jų planus arba tiesiog jiems trukdo. Tokie žmonės linkę sukčiauti, dažnai įsitraukia į nusikalstamas veikas ir niekam nėra ištikimi, net savo bendrininkams.
Jie baudžia savo pasirinktus kaltininkus santykiuose, o po to tikisi sekso ir artumo, nors juos ką tik įskaudino. Atrodo, kad jie gali be gailesčio kenkti žmonėms ir kad tai jiems suteikia energijos. Pavyzdžiui, neseniai vienoje Teksaso valstijos bažnyčioje dešimtis žmonių nušovęs asmuo, kaip pranešama, buvo įpykęs ant savo buvusios žmonos tėvų, todėl nusprendė nužudyti visus bažnyčioje, kurioje lankydavosi jo uošviai, susirinkusius tikinčiuosius.
2. Narcizinės konfliktinės asmenybės. Dauguma žmonių žino, kad narcizinės asmenybės domisi savimi, tačiau narcizinės konfliktinės asmenybės dėmesį pirmiausiai sutelkia į savo kaltininkus. Jie nuolat juos žemina, dažnai ir viešai, taip siekdami įrodyti savo pranašumą. Jie dažnai įžeidinėja savo tėvus, tačiau kartu reikalauja, kad šie jais žavėtųsi ir būtų su jais malonūs.
Tokie asmenys teigia, kad jų elgesys yra pagrįstas, nes kiti su jais elgiasi netinkamai. Tačiau jie visiškai neužjaučia nei tų, ką laiko kaltais, nei visų kitų. Darbe jie niekina pavaldinius ir padlaižiauja savo vadovams, kad vadovybė nesuvoktų, kaip netinkamai jie iš tiesų elgiasi. Labai tikėtina, kad, siekdami valdžios ir norėdami įrodyti savo pranašumą, jie užsiims patyčiomis ir seksualiniu priekabiavimu.
Nuotaikos svyruoja į abi puses, todėl jus gali priblokšti, kaip greitai draugiškumą keičia įsiūtis, o po to vėl draugiškumas.
3. Ribinės konfliktinės asmenybės. Tokie žmonės daug dėmesio skiria savo artimiesiems ir yra linkę nesveikai prisirišti. Tačiau anksčiau ar vėliau jie savo partnerius, vaikus, tėvus, bendradarbius, vadovus ir kitus apkaltina tuo, kad juos paliko. Jų įsiūčio priepuoliai gali būti gana pavojingi ir jų apraiškos gali būti įvairios: fizinės, emocinės, teisinės, finansinės, susijusios su reputacija ar kitokios. Tačiau nuotaikos svyruoja į abi puses, todėl jus gali priblokšti, kaip greitai draugiškumą keičia įsiūtis, o po to vėl draugiškumas.
Daug ribinių konfliktinių asmenybių kovoja su savo kaltininkais dėl tėvystės teisių ir dažnai, siekdami savo tikslų, smurtauja šeimoje, mėgina izoliuoti vaikus ir (arba) pateikia klaidingus kaltinimus. Tokie vyrai ir moterys yra linkę laikytis įsikibę savo vaikų (ir vienas kito), siekdami išvengti jausmo, kad juos paliko.
4. Paranojiškos konfliktinės asmenybės. Tokie asmenys gali įtarinėti visus aplinkinius ir manyti, kad aplink nuolat vien sąmokslai, kuriais siekiama sužlugdyti jų karjerą, jų santykius su draugais ir suardyti šeimą. Jie gali nešiotis nuoskaudas metų metus, o po to siekti nubausti savo kaltininkus.
Paranojiškos konfliktinės asmenybės gali būti linkusios manyti, kad aplinkiniai nori joms pakenkti, todėl jos gali nieko nelaukdamos pulti savo kaltininkus. Tokiems žmonėms labai įprasta galvoti, kad su jais netinkamai elgiamasi ir darbe, todėl kai kurie ekspertai mano, kad daugumą ieškinių pateikia būtent tokią asmenybę turintys darbuotojai.
5. Isteriškos konfliktinės asmenybės. Šioms asmenybėms dažniausiai būdingos dramos ir nesibaigiančios emocijų kupinos istorijos. Tačiau isterinės konfliktinės asmenybės dažnai kaltina savo kaltininkus dėl perdėto ar apgaulingo elgesio, siekdamos juos įskaudinti ar jais manipuliuoti. Jie daro prielaidą, kad jų santykiai yra gilesni, nei yra iš tiesų, todėl jie nuolat nustemba ir įsižeidžia dėl to, kaip į juos reaguoja kiti. Jie siekia būti dėmesio centre ir užsipuola savo kaltininkus, kai taip nėra. Jie dažnai įtraukia kitus į savo gausius skundus. Tai gali baigtis viešais kaltinimais tariamiems kaltininkams ir pastarųjų pažeminimu.
Nė viena iš šių konfliktinių asmenybių ypatybių nėra niekaip susijusi su intelektu, nes jos būdingos tiek labai protingiems, tiek visiškai nepasižymintiems protu. Asmenybės sutrikimų fiksuojama visose profesijose, geografiniuose regionuose (nors šiek tiek daugiau miestuose) ir pajamų grupėse (tokie sutrikimai šiek tiek labiau būdingi mažesnių pajamų segmente, tačiau tokių sutrikimų turintys turtingesni asmenys pritraukia daugiau dėmesio).
Svarbu pabrėžti, kad daugelis asmenybės sutrikimų turinčių žmonių nėra konfliktinės asmenybės, o tai reiškia, kad jie neieško kaltininkų, kuriuos jie galėtų užsipulti ar kuriems galėtų daryti tyčinę žalą. Tačiau, jei konfliktinės asmenybės žmogus turi ir asmenybės sutrikimą, tai reiškia, kad jis greičiausiai nelabai suvokia savo elgesio ir greičiausiai nepasikeis.
