Kate Rose tinklapiui ideaspots.com rašo būtent apie tas tris gyvenimo meiles ir dalijasi savo įžvalgomis.
Pirmoji dažniausiai užklumpa jaunystėje, gal net mokykloje. Tai – idealistinė meilė; ta, kuri primena vaikystėje skaitytas pasakas.
Ši meilė apeliuoja į tai, ką turėtumėme daryti vardan visuomenės ir greičiausiai dėl savo šeimų. Į tokią meilę žengiame tikėdami, kad tai bus mūsų vienintelė meilė, ir visiškai nesvarbu, jei jaučiame, kad kažkas su šia meile yra ne taip, arba kad turime užgniaužti savo įsitikinimus tam, kad viskas būtų gerai, kadangi giliai širdyje tikime, kad šiai meilei lemta būti.
Taip yra todėl, kad tokioje meilėje daug svarbiau yra tai, kaip mus mato kiti, nei tai, kaip mes iš tiesų jaučiamės.
Tai meilė, kuri atrodo tinkama.
TAIP PAT SKAITYKITE: 9 dalykai, kuriuos apie porą per pirmą konsultaciją pasakytų šeimos terapeutai
Antroji turėtų būti sudėtingoji meilė – ta, kurios dėka sužinome, kas esame ir kaip dažnai norime ar jaučiame poreikį būti mylimi. Ši meilė skausminga, o skausmą sukelia melas arba manipuliacijos.
Kartais ši meilė būna nesveika, nesubalansuota ar net narciziška.
Mums atrodo, kad priimame kitokius sprendimus, nei pirmosios meilės metu, tačiau iš tiesų sprendimus priimame dėl poreikio pasimokyti – tačiau laikomės. Antroji meilė gali tapti ciklu, kurį dažniausiai kartojame, nes manome, kad kažkokiu magišku būdu pabaiga bus kitokia nei anksčiau. Tačiau kiekvienas kartas baigiasi vis blogiau.
Kartais ši meilė būna nesveika, nesubalansuota ar net narciziška. Joje neretai pasitaiko emocinio, psichologinio ar net fizinio smurto arba manipuliacijų; retai išvengiama dramų. Tačiau būtent tai priverčia būti priklausomais nuo šios meilės – tai yra emociniai „linksmieji kalneliai“, pakylėjantys į beprotiškas aukštumas ir nuleidžiantys į neapsakomas žemumas. Ir lyg narkomanai, bandantys gauti dozę, iškenčiame tas „žemumas“, tikėdamiesi sulaukti „aukštumų“.
Šioje meilėje svarbiau tampa stengtis, kad viskas pavyktų, o ne svarstyti, ar pavykti turėtų.
Mes norėtumėme, kad ši meilė būtų tinkama.
Trečioji meilė yra ta, kurios nesitikime. Paprastai ji atrodo netinkama, ji naikina bet kokius užsilikusius idealus apie tai, kokia meilė turėtų būti. Ši meilė būna tokia lengva, tokia paprasta, kad mums atrodo neįmanoma. Tai tokia meilė, kai negalime paaiškinti tarpusavio ryšio. Ji išmuša mus iš vėžių, nes niekada jos nesitikėjome.
Tai meilė, kai kažką sutikus viskas tiesiog atsistoja į savo vietas – nėra jokių lūkesčių dėl partnerio elgesio, taip pat nėra spaudimo tapti kažkuo, kas nesame.
Mus tiesiog priima tokius, kokie esame, – ir tai sudrebina mūsų pasaulį iki pamatų.
Mes tikrai ne taip įsivaizdavome savo meilę, ir ji tikrai nepaklūsta jokioms „saugaus žaidimo“ taisyklėms, kuriomis tikėjomės kada nors vadovautis. Tačiau ji į šipulius sudaužo musų išankstinę nuomonę ir parodo, kad tikra meilė nebūtinai būna tokia, kokią mes ją įsivaizdavome.
Tokia meilė beldžiasi į mūsų duris tol, kol ją įsileidžiame.
Ši meilė priverčia pajusti – ji tinkama.
Ši meilė būna tokia lengva, tokia paprasta, kad mums atrodo neįmanoma.
Galbūt per gyvenimą nepatiriame visų šių meilių, bet galbūt taip yra todėl, kad nesame tam pasiruošę. Galbūt pirmiausiai turime išsiaiškinti, kas meilė nėra, kad galėtumėme suvokti, kas ji vis dėlto yra.
Galbūt mums prireiks viso gyvenimo norint išmokti kiekvieną pamoką, o galbūt, jei mums pasiseks, jas išmoksime per kelerius metus.
Galbūt ne mes nesame pasiruošę meilei, galbūt meilė nėra pasiruošusi mums.
Galiausiai, juk yra žmonės, įsimylintys tik kartą, o jų meilė liepsnoja aistra iki paskutinio atodūsio. Kaip mūsų seneliai, kurie sulaukę 80-ties vis dar vaikšto suskibę už rankų ir yra taip pat įsimylėję, kokie yra nublukusiose savo vestuvių nuotraukose – tokia meilė priverčia susimąstyti, ar išvis mokame iš tiesų mylėti.
Kažkas kažkada sakė, kad tokiems žmonėms labai pasisekė. Galbūt taip ir yra. Iš tiesų laimingi yra tie, kurie sulaukia trečiosios meilės.
Juk jie pavargo bandyti, jų sudužusios širdys guli prieš juos, ir jie svarsto, kad galbūt jie tiesiog nemoka tinkamai mylėti.
Tačiau taip nėra; viskas priklauso nuo to, ar jų partneriai myli taip pat, kaip ir jie.
Vien todėl, kad nepavyko anksčiau, nereiškia, kad nepavyks dabar.
Viskas priklauso nuo to, ar mūsų meilė mus riboja, ar mylime be ribų. Mes galime pasirinkti likti su pirmąja meile, ta, kuri atrodo teisinga ir kuri laimingus padarys visus aplinkinius. Galime rinktis antrąją, tikėdami, kad jei nereikia dėl jos stengtis, neverta jos turėti. Arba galime rinktis tikėti trečiąja.
Ta, kuri priverčia jaustis gerai be jokios logikos; galime tikėti meile, kuri primena ne audrą, o ramybę po jos.
Ir nors pirmoji meilė yra kažkuo ypatinga, o antroji unikali iki širdies gelmių, tačiau trečioji yra tiesiog nepakartojama.
Jos mes nesitikime.
Ji išties išlieka.
Ji parodo, kodėl neišliko ankstesnės.
Ir būtent ši tikimybė verčia mus bandyti vėl ir vėl, nes juk niekada nežinome, kada užklups ta tikroji meilė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Patarimai, kurių nenorite išgirsti, tačiau jie svarbūs jūsų santykiams
