Kad artėjant šventėms darbuotojų susidomėjimas, kaip bus organizuojamas darbas švenčių dienomis, smarkiai išauga, pastebi ir darbo teisės specialistai. Advokatė Evelina Kiznė sako, kad tai yra ypač svarbu tiems darbuotojams, kurių darbas turi būti organizuojamas nepertraukiamai – pavyzdžiui, gamybos, prekybos ir tam tikrų paslaugų sektoriuose.
Ką reikia žinoti apie darbą šventinėmis dienomis?
Pasak advokatės, darbas švenčių dienomis yra organizuojamas tuomet, kai nėra galimybės suteikti darbuotojams laisvo laiko ir būtina užtikrinti verslo poreikius.
„Taigi, įprastai švenčių dienomis nėra dirbama, išskyrus tuos atvejus, kai darbdavys negali organizuoti darbo taip, kad darbuotojas šventinę dieną galėtų ilsėtis“, – paaiškina E.Kiznė.
Darbuotojams svarbu žinoti, kad šventinėmis dienomis dirbama tik su darbuotojo sutikimu. Išimtys, kai darbuotojo sutikimas nėra reikalingas, yra tik kelios.
„Kai darbuotojas dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą arba taip numato kolektyvinė sutartis. Šios išimtys nėra taikoma nėščioms, nesenai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms, kadangi jų sutikimas dirbti švenčių dienomis yra reikalingas visais atvejais“, – sako darbo teisės specialistė.
Dar vienas svarbus dalykas, kurio reikėtų nepamiršti, – atlygis. Pasak E.Kiznės, už darbą švenčių dienomis turi būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
„Galima mokėti ir didesnį užmokestį, svarbiausia, kad būtų užtikrintas minimalaus įstatyme numatyto užmokesčio dydžio mokėjimas, t.y. dvigubo. Jei darbuotojas švenčių dieną dirba viršvalandžius, už viršvalandinį darbą jam turi būti mokamas ne mažesnis kaip dviejų su puse dydžio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio darbo užmokestis“, – teigia portalo pašnekovė.
Anot jos, darbuotojui ir darbdaviui suteikiama galimybė susitarti, jog darbo laikas švenčių dienomis padaugintas iš atitinkamo dydžio (dviejų ar dviejų su puse), gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko. Susitarus dėl tokios laiko kompensavimo formos, darbuotojui suteikiamos papildomos atostogų dienos, kurios apmokamos įprastu darbuotojo darbo užmokesčiu. Vadinasi, galima rinktis, ar darbuotojas pageidauja gauti didesnį darbo užmokestį netrukus po to, kai dirbo švenčių dienomis, ar turėti ilgesnes kasmetines atostogas vasarą ar kitu norimu metu“, – paaiškina advokatė.
Daugiau naudingos informacijos darbo teisės klausimais rasite advokatės Evelinos Kiznės paskyroje instagrame.
Suprasti akimirksniu
- Svarbiausi dalykai, kuriuos reikia žinoti apie darbą švenčių dienomis:
- darbo valandos turi būti apmokamos didesniais tarifais,
- skiriant dirbti šiomis dienomis dažniausiai yra reikalingas darbuotojo sutikimas.
Švenčių dienos Lietuvoje:
Sausio 1-oji – Naujųjų metų diena;
Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena;
Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;
Sekmadienis ir pirmadienis – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienos;
Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena;
Pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena;
Pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo diena;
Birželio 24-oji – Rasos ir Joninių diena;
Liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena;
Rugpjūčio 15-oji – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną);
Lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena;
Lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena;
Gruodžio 24-oji – Kūčių diena;
Gruodžio 25-oji ir 26-oji – Kalėdų dienos.
