Respublikinio priklausomybės ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus psichologė Anastasija Kaminskienė sako, kad pirmasis rizikos faktorius – tai vaiko ar paauglio draugai ir aplinka.
„Jei jūsų vaiko draugai staiga pasikeičia, jūs nė vieno iš jų nepažįstate arba vaikas lieka vienas – be draugų, kompanijos – tai rodo, kad vyksta nerimą keliantys pokyčiai. Galbūt vaikas dar nevartoja psichoaktyvių medžiagų, tačiau į tokius pokyčius reikia reaguoti bet kokiu atveju. Kaip juos pastebėti? Bendraukite su vaiko mokykla, nuosekliai dalyvaukite ir stebėkite vaiko aplinką, žinokite jo draugus“, – sakė pašnekovė.
Požymiai: irzlumas ir nebedominanti veikla
Jei jūsų vaiko draugai staiga pasikeičia, jūs nė vieno iš jų nepažįstate arba vaikas lieka vienas – be draugų, kompanijos – tai rodo, kad vyksta nerimą keliantys pokyčiai.
A.Kaminskienė pabrėžė, jog jei vaikas ar paauglys pamažu atsiriboja nuo laisvalaikio su šeima, tradicinių švenčių, vengia skirti artimiesiems laiko, nors iki tol tai darydavo – tai yra elgesys, signalizuojantis apie kylančią riziką įklimpti į narkotikų liūną.
Paauglys jau žino, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimas – nelegalus, todėl ir slepiasi, vengia suaugusiųjų. Beje, psichologė siūlo atkreipti dėmesį, kad, pagal nerašytą suvokimą, gebėjimas linksmintis vertinamas pagal išgerto alkoholio kiekį, o drąsa – pagal tai, ar išdrįsi bent minimaliai pažeisti įstatymus, galiojančią tvarką.
„Jei paauglys atsisako kažko, kas anksčiau jam labai patiko, mokykloje praleidžia pamokas be pateisinamų priežasčių, suprastėja mokymosi rezultatai, atsiranda perdėtas irzlumas – tai požymiai, kad jis gali vartoti psichoaktyviąsias medžiagas“, – sako psichologė.
Nors paaugliai įprastai niurzga, skundžiasi ir yra irzlūs, tačiau, vartojant narkotikus, irzlumas pasireiškia itin stipriai.
„Pastebėję šiuos požymius pradėkite tiesiog kalbėtis: svarbiausia kalbėti tuomet, kai paauglys yra blaivus, aiškiai įvardyti priežastis, kodėl vyksta šis pokalbis, ką tėvai pastebėjo“, – patarė A.Kaminskienė.
Ji pataria nesišvaistyti kaltinimais: „Tu vartoji narkotikus!“. Tokios situacijos akivaizdoje tėvams gali būti sunku susivaldyti. Todėl ruoškitės pokalbiui su vaiku iš anksto: poroje aptarkite, ką norite iš vaiko sužinoti, kokie galimi pokalbio variantai, kokia bus jūsų bendra pozicija.
Tam, kad papasakotumėte vaikui išsamiai apie psichoaktyviųjų medžiagų poveikį, prireiks tuo specialiai pasidomėti. Informacijos rasite Narkotikų ir kontrolės departamento internetiniame puslapyje. Jei pabandėte ir pokalbiai neveiksmingi, A.Kaminskienė pataria kreiptis į Respublikinį priklausomybės centrą iš pradžių be vaiko. Vilniaus filiale dirba vaikų ir paauglių psichiatras, galintis pakonsultuoti tėvus dėl būsimų veiksmų.
Didžiausia tikimybė paaugliui pradėti vartoti narkotikus – kai kažkas iš draugų, bendraamžių kompanijos juos jau vartoja ir pasiūlo pabandyti – psichologės teigimu, draugų ir bendraamžių įtaka, narkotikų prieinamumas yra dažniausiai pasitaikantys rizikos veiksniai.
Alkoholio vartojimas šeimoje – dar vienas rizikos veiksnys
Žinoma, dar lieka paties vaiko, paauglio pasirinkimas: ar jis nuspręs pavartoti, ar vis tik atsisakys. A.Kaminskienė mano, kad šiam pasirinkimui daug įtakos turi situacija ir santykiai šeimoje. Ar vaiko emocinė savijauta tuo metu yra gera, stabili?
Tyrimas atliekamas momentiškai, rezultatas sužinomas iškart. Testas medžiagas parodo pakankamai tiksliai.
„Sprendimui pabandyti narkotikų taip pat turi įtakos tai, kiek šeimoje priimtina vartoti įvairius alkoholinius gėrimus. Ar vartojimas susietas su atsipalaidavimu (penktadieniais, savaitgaliais), šventimu. Palankesnes nuostatas į alkoholį formuoja dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas valgio metu (alkoholis tampa suprantamas kaip maisto produktas). Alkoholio vartojimas šeimoje yra rizikos veiksnys – kuo anksčiau vaikas ar paauglys pradeda vartoti alkoholį, tuo didesnė tikimybė, kad pradės vartoti ir narkotikus“, – pabrėžė A.Kaminskienė.
Jei pavargote spėlioti ir kankintis abejonėmis, Respublikiniame priklausomybės ligų centre paaugliams nemokamai atliekamas narkotinių medžiagų nustatymo šlapime testas. Tyrimas – visiškai paprastas, o ištiriama dėl apskritai visų populiariausių narkotikų vartojimo.
„Tyrimas atliekamas momentiškai, rezultatas sužinomas iškart. Testas medžiagas parodo pakankamai tiksliai“, – sakė A.Kaminskienė. Narkotinių medžiagų likučius organizme dar galima aptikti po 2–4 dienų.
Narkotikai veikia centrinę nervų sistemą ir šis poveikis geriausiai matomas įdėmiau pažiūrėjus į žmogaus akis.
„Jeigu vyzdžiai išsiplėtę – tai susiję su stimuliuojančių psichoaktyvių medžiagų vartojimu. Jei jie – nenormaliai maži, susitraukę – su slopinančių medžiagų vartojimu. Taip pat sutrinka kalba – arba artikuliavimas, arba pasireiškia perdėtas kalbumas. Kai žmogus kalba daug, tačiau ne visai aišku, apie ką, ką jis nori pasakyti. Jei medžiagos vartojamos pro nosį, gali atsirasti paraudimas aplink nosį, akis“, – vardijo A.Kaminskienė.
Jei nustatėte ribas – jų „neslankiokite“
Psichologė dažniausiai susiduria su paaugliais, kurie priklausomi nuo stimuliuojančių narkotikų: „Ecstasy“ tablečių (vadinamųjų „ratų“), natūralių kanapių ir sintetinių kanabinoidų.
„Sintetiniai kanabinoidai laikomi vienais pavojingiausių dėl to, kad net juos vartojantis asmuo ne visuomet žino, ko yra narkotikų sudėtyje, koks galimas poveikis. Intoksikacijos būna labai stiprios... Dar pavojingesnės jos tampa, kai poveikis susimaišo su alkoholiu arba sumaišomos kelios psichoaktyviosios medžiagos“, – sako pašnekovė.
O kokias klaidas tokioje situacijoje dažniausiai daro tėvai? Koks jų elgesys nepadeda paaugliui kapstytis iš priklausomybės arba į ją neįklimpti?
„Sakyčiau, nenuoseklumas: lūkesčių ir taisyklių. Priimamas susitarimas siekiant, kad pasikeistų paauglio elgesys, taikomos kokios nors motyvacinės priemonės, tačiau paskui viso to atsisakoma. Galbūt tėvai negeba atlaikyti savo vaiko spaudimo, patys neištveria ir dėl to neugdo savo vaiko charakterio, neformuoja nuomonės, kas priimtina, o kas – ne, kas sveika, o kas – žalinga“, – svarsto A.Kaminskienė.
Vis tik ji pabrėžia, kad abu kraštutinumai veda link bėdos: ir be galo griežtas, vos ne autoritarinis, ir visiškai „minkštas“, nuolaidžiaujantis auklėjimo stilius. Abiem atvejais toks auklėjimas gali pastūmėti pradėti vartoti narkotikus.
Šiuo metu Priklausomybės ligų centre, Vilniaus skyriuje, gydoma vaikinų grupė. Jie kartu su skyriaus specialistais diskutuoja ir priima sprendimą, kokios trukmės reabilitacijos jiems reikės, centre būna savanoriškai. Visa programa trunka iki 6 mėnesių.
A.Kaminskienė patikslino, Priklausomybės ligų centro Vaikų ir jaunimo skyriuje šiuo metu dirbama tik su priklausomų vaikinų grupėmis. Skyriuje vienu metu gali gydytis iki 10 pacientų.
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
„Vaikų linija“
„Jaunimo linija“
„Vilties linija“
„Pagalbos moterims linija“
„Linija Doverija“
Tel.: 8 800 77 277
