Ne vienus metus slėpė savo orientaciją
Maisto ir komunikacijos srityse dirbantis Arnas tai, kad gali būti homoseksualus, suprato dar būdamas 12–13 metų. Tuo metu jis gyveno gimtojoje Marijampolėje, o tai, anot vyro, buvo vienas didesnių iššūkių.
„Tuo metu nebuvo visiškai jokios prieinamos informacijos apie homoseksualius asmenis – tai buvo didžiausia problema. Manau, dar šiomis dienomis nemažai jaunų žmonių mažesniuose miestuose susiduria su tuo, kad galvoja, jog tokie yra vieni.
Be to, augant nedideliame mieste, yra nemažai patyčių, anekdotų šia tema. Tai labai atitolina atsiskleidimą, pripažinimą sau pačiam, kas esi. Tik tuomet būna kitas žingsnis – pasisakymas artimiems žmonėms“, – pasakoja A.Raulinaitis.
Arnas neslepia, kad paauglystės laikotarpis jam buvo itin sunkus. Tik būdamas 21-erių jis apie savo orientaciją prisipažino artimam žmogui, o iki tol viską slėpė.
„Prisipažinimas sau pačiam užtruko apie septynerius metus, – sako A.Raulinaitis. – Kartais net pats sakydavau anekdotus apie LGBT+ žmones, kad tik pritapčiau visuomenėje. Manau, kiekvienam, jeigu tektų didelę savo dalį slėpti ne vienus metus, būtų sunku.
Pavyzdžiui, laimiu loterijoje milijoną, gyvenu įprastai, apie tai niekam nepasakoju ir pinigus tiesiog esu pasidėjęs kur nors į šoną. Taip ilgai elgtis būtų neįmanoma. Tuo metu, kai augau, Lietuvoje situacija LGBT+ atžvilgiu buvo daug prastesnė nei dabar, todėl atrodė, kad nėra kitos galimybės, kaip tik užsidaryti savyje ir apsimesti, jog viskas gerai.“
Kartais net pats sakydavau anekdotus apie LGBT+ žmones, kad tik pritapčiau visuomenėje.
Apie savo orientaciją Arnas pirmiausia papasakojo artimiausiems draugams – šiam žingsniui jis ruošėsi ilgai. Nežinodamas, kokia bus jų reakcija, galvoje susidėliojo milijoną įmanomų scenarijų.
„Draugai žinią priėmė gerai, didžioji dalis nujautė, bet, kadangi tai yra asmeniška, nenorėjo tiesiai šviesiai klausti. Tuomet supratau, kad tai užsitęsė per ilgai. Manau, kuo anksčiau atsiskleidi, tuo anksčiau supranti, kas yra tavo tikrieji draugai, o su kuo galbūt derėtų nutraukti santykius.
Manau, yra labai svarbu savo artimą žmogų priimti kaip komplektą su visais pliusais ir minusais, o ne tik kurią nors dalį, kuri mums patogi“, – pastebi A.Raulinaitis.
Po dvejų metų nuo draugystės pradžios susižadėjo
Anot Arno, homoseksualiam žmogui Lietuvoje rasti partnerį yra pakankamai paprasta, o dar lengviau, jei gyvenama dideliame mieste. Jo teigimu, daugelis naudojasi programėlėmis telefone, kurios skirtos LGBT+ žmonėms.
„Pavyzdžiui, „Tinder“ galima pakeisti nustatymus, kad moteriai rodytų tik moteris, vyrui – vyrus. Aš su savo partneriu susipažinau instagrame. Kartais pasijuokiame, kad šiandien tiek vyrų, tiek moterų samprata apie įvaizdį, laisvę, atrodymą, kaip nori, yra labai pasikeitusi.
Anksčiau buvo nesudėtinga identifikuoti LGBT+ žmogų, o dabar galima nesunkiai pasimauti“, – šypsosi A.Raulinaitis.
Tarp prieš ketverius metus susipažinusio Arno ir Tomo iš karto užsimezgė gražus bendravimas ir romantiniai santykiai. Kaip sako A.Raulinaitis, jiedu suprato, kad būti kartu yra geriau nei po vieną.
„Atsirado stipri meilė. Anksčiau atrodydavo, kad reikia apsvarstyti milijoną variantų, ar tikrai šis žmogus yra skirtas man iki gyvenimo pabaigos, o šiuo atveju tiesiog jautėme norą būti kartu. Per daug negalvojome, kas gali nutikti, nes visiems gali bet kas įvykti“, – įsitikinęs A.Raulinaitis.
