Situacijų, kai partneriai yra nesuderinami seksualiai, vienu ar kitu etapu pasitaiko visiems, tačiau būna ir taip, kai etapas nesibaigia. Ką daryti tokiu atveju, jeigu manote, kad esate nesuderinami seksualiai? Ar įmanoma tai pakeisti?
Apie tai kalbamės su psichologe Pojauta Vilke ir egzistencinės psichoterapijos praktike, psichologijos ir psichiatrijos klinikos „Gali būti“ bendraįkūrėja Laura Riaubaite-Pinzar.
Kaip teigia P.Vilkė, seksualinis nesuderinamumas – tai poroms kylantys sunkumai patenkinti vienas kito skirtingus seksualinius poreikius ir kartu ieškoti sprendimų, vedančių į abipusį seksualinį pasitenkinimą.
„Partneriams reikėtų ieškoti sprendimų, kalbėtis, kad seksualiniai santykiai abiem atneštų pasitenkinimą. Skirtingi seksualiniai poreikiai nebūtinai veda į seksualinį nesuderinamumą, o poreikių panašumas nebūtinai užtikrina, kad pora bus seksualiai deranti. Seksualinio suderinamumo pagrindas yra susitarimai, gebėjimas kalbėtis apie seksualinį gyvenimą ir atliepti vienas kitą“, – kalba psichologė.
– Ar tiesa, kad santykių pradžia dažniausiai yra aistringa abiem pusėm, todėl nepastebime seksualinio nesuderinamumo?
L.R. Dažnu atveju gali taip nutikti, kad santykių pradžia kelia tiek jaudulio ir naujumo džiaugsmo, kad nelieka erdvės įvertinti tenkinančius ar ne seksualinius veiksnius.
Kartais susižavėjimas gali kompensuoti iššūkius, kurie išryškėja santykiams įsibėgėjus, atslūgus pirminei aistrai, kuomet tampame pastabesni nepriimtiniems dalykams. Tiesa, yra ir tokių situacijų, kai jau santykių pradžioje galime pastebėti skirtingus seksualinius poreikius, pomėgius ar atstumiančias detales, pavyzdžiui, tai gali būti atstumiantis kūno kvapas, fetišai ar lytinių organų forma ir t.t.
Visgi, tai automatiškai nereiškia, kad pora yra seksualiai nesuderinama. Suderinamumas daug labiau yra tai, kiek mums pavyksta susiderinti tarpusavyje, o ne susivienodinti. Esmė yra dialogai ir pokalbis tarp partnerių, kadangi tai labiausiai padeda abiem pusėm suprasti ar galime, o jei galime, tai kiek galime, susiderinti, kad atrastume specifiškai mūsų porai tinkamą suderinamumą.
P.V. Daliai žmonių seksualinis suderinamumas nuo pradžių gali būti kaip vienas iš svarbių atrankos kriterijų renkantis partnerį, tačiau dažniau šis klausimas iškyla vėliau. Iš pradžių, įsimylėjimo metu, smegenyse vyksta tam tikri procesai, kurie skatina būti daugiau ir arčiau vienas kito, liestis, apdovanoja intensyviais jausmais vienas kitam, o kartu sumažina ir racionalesnių sprendimų priėmimo galimybę.
Santykiams pereinant į kitą fazę, keičiasi ir jų dinamika, vis labiau pažįstame vienas kitą, todėl pradedame užduoti vienas kitam ir sau klausimus – kiek iš tikrųjų mes atitinkame vienas kito poreikius? Kiek partneris sugeba išgirsti ir pasirūpinti mano poreikiais? Kiek išties pavyksta vienas kitą patenkinti? Atsakymai gali lemti ir santykių ateitį.
– Kadangi minite, jog santykiams vystantis, vadinasi, ir vis labiau prisirišant vienas prie kito, mes užduodame minėtus klausimus, ką daryti, kad santykius pavyktų kurti sėkmingai, o neatitikus poreikiams, – išsaugoti? Kiek seksas yra išties svarbus?
L.R. Mėginant suderinti poreikius, svarbu pradėti nuo savęs ir klausti – ko man reikia ir kur yra mano ribos. Atsakyti į tai tiesiai dažnai prireikia drąsos ir nuoširdumo tiek su savimi, tiek kitu.
Tai padeda atsakyti sau, o kokios gi vietos/ribos yra nebepastumiamos, su kuo negaliu susitaikyti ir ką galiu priimti. Kitas žingsnis – išdrįsti apie tai pasikalbėti su savo partneriu ir išsikelti seksualinio suderinamumo klausimą, kad suprastumėte, ar abudu turite panašų supratimą, ar matote tą patį dalyką.
Verta atkreipti dėmesį į tai, kada iškilo nesuderinamumo jausmas, ar tai yra tik etapas, kuriame mes esame seksualiai nesuderinami? Kiek aš esu linkęs derintis, prisitaikyti, pasistengti? Kiek noriu palaukti savo antrosios pusės, o gal kaip tik – inicijuoti artumą? Čia prasideda tiek dalijimasis savo poreikiais, tiek įsiklausymas į kitą.
Visame tame verta apsibrėžti, kokio intymumo sieksime, kokia ta kelrodė žvaigždė, link kurios mėginsime judėti. Paprastai poroje priėjus bendro sutarimo, koks yra tikslas, tampa lengviau emociškai.
P.V. Labai svarbu išsiaiškinti, kas slypi po konkrečiais partnerio seksualiniais norais, kokius emocinius poreikius jie patenkina, kokius jausmus sukelia. Vieniems seksas gali būti nuotykio, jaudulio, naujumo patyrimo šaltinis, pasitikėjimo savimi stiprinimas, kitiems – saugumas, meilės, ryšio pajautimas, patvirtinimas, kad esu trokštamas ir vertinamas. Išsiaiškinus, ko siekiate santykiuose, galite įvertinti ir tai, ar seksas yra tik vienintelis būdas tuos poreikius patenkinti?
Pritarčiau, kad pravartu išsiaiškinti, kas yra jūsų „raudonoji zona“, kurios peržengti jau negalite, o kurioje vietoje galite būti lankstūs.
Lanksčioje ,,pilkojoje zonoje“ galite ieškoti būdų, kaip patenkinti vienas kito poreikius. Tai detalus, tyrinėjantis pokalbis, kas slypi po intymumu ir kaip sieksite darnos.
– Kaip apskritai galima įvertinti seksualumo svarbą santykiuose? Kaip tai lemia santykius ir ar gali tapti skyrybų priežastimi?
P.V. Kiek seksas svarbus santykiuose, priklauso nuo konkrečios poros. Yra žmonių, kuriems intymumas romantiniuose santykiuose nėra toks svarbus kaip kitiems. Visgi, nemažai žmonių būtent per seksualinius santykius patiria artumą, ryšį, meilę, malonumą.
Jeigu ši sritis tarp žmonių nedera, santykiai gali trūkinėti ir gal net baigtis išsiskyrimu, nes vienas kanalas, per kurį galima kurti santykį – neveikia. Patiriant seksualinius sunkumus poroje reikėtų pasigilinti ir į tokius šalutinius faktorius kaip gyvenimo ir darbo balansas, miego ritmas, fizinės ir psichinės sveikatos problemos ir kt. – visa tai veikia ir seksualinį ritmą bei suderinamumą. Gali paaiškėti, kad iš esmės seksualinį gyvenimą lemia ne seksualinis suderinamumas/nesuderinamumas, bet kiti santykių aspektai.
L.R. Pritarčiau, atsiradęs seksualinis išsiderinimas santykiuose yra lyg raudona vėliavėlė, signalizuojanti apie tai, kad verta atkreipti dėmesį į tai, kas tarp mūsų vyksta, įsivertinti, kur kyla iššūkiai.
Kitas klausimas – o ką darome su ta vėliavėle? Seksualinis suderinamumas nėra esminis faktorius visoms poros, kadangi kitus kartu laiko bendrystė, hobis, tėvystė ir t.t. Seksas apskritai ne visiems svarbiausia gyvenimo dalis, nors daugeliui žmonių svarbus.
– Ar gali būti, kad vyrams seksas svarbiau nei moterims? Ar visgi tai nėra tiesa?
P.V. Dėl seksualinio nesuderinamumo ir klausimų, susijusių su juo, kreipiasi tiek vyrai, tiek moterys, o ir priežasčių būna visokių. Čia reikėtų paminėti, kad, tarkime, moterų seksualinis potraukis dažnu atveju yra jautresnis tam tikriems konteksto pokyčiams, greičiau įsijungia stabdžiai, jeigu kas nors stresą keliančio vyksta išorėje ar viduje.
Todėl patartina mokytis atpažinti tokias situacijas ir jas spręsti. Lygiai taip pat vertėtų pažinti vidinius ir aplinkos aspektus, kurie skatina seksualinį potraukį. Tai ir savęs pažinimas, ir vidinių bei išorinių faktorių kontrolė, padedanti reguliuoti puoselėti seksualinį gyvenimą.
Kalbant apie vyrų pusę, dėl susidariusių kultūrinių lūkesčių vyrams, slopinančių jų jausmų ir poreikių išraišką žodžiais, būtent kūno kalba dažnai tampa vieninteliu būdu išreikšti meilę. Dažnu atveju partnerės atsisakymas mylėtis gali jaustis kaip skaudus atstūmimas.
Kai poroje kyla konfliktai dėl mylėjimosi dažnumo, svarbu patyrinėti, kiek pora turi įvairių būdų parodyti vienas kitam meilę: kiek per pokalbius, komplimentus, meilų žvilgsnį, kiek per apsikabinimus ir lietimąsi be seksualinių intencijų, kiek per staigmenas, dėmesingus gestus, bendras veiklas, o kiek per įvairias mylėjimosi formas.
L.R. Manau, yra porų, kuriose moterims seksualiniai santykiai yra svarbesni nei vyrams, ir yra porų, kuriose seksualiniai santykiai svarbiau vyrams nei moterims. Šiose situacijose verta mėginti suprasti vienas kitą, kokią reikšmę seksualiniai santykiai turi kiekvienam iš partnerių. Jeigu mes suartėjame, ką tuo nori man išreikšti ir ką gauni iš manęs?
Seksualiniai santykiai dažnai yra ne vien fizinis suartėjimas, dažnai tai reikšminga emociškai. Seksualinių santykių prasmės aptarimas poroje gali padėti geriau suprasti, ką abiem iš partnerių reiškia intymus suartėjimas ir koks yra priimtiniausias būdas tą reikšmę komunikuoti.
– Kartais partneris ryžtasi tenkinti kito partnerio poreikius pats to nenorėdamas. Kaip tai gali paveikti santykius ir patį žmogų?
P.V. Iš tikrųjų, kai tenkiname kitą patys to nenorėdami, galime susidurti su įvairiomis neigiamomis pasekmėmis. Tai gali žmogui tapti ir traumuojančia patirtimi, prievarta prieš save patį. Tokiu atveju peržengiame savo ribas ir leidžiame jas peržengti ir kitam, todėl tai apgriauna santykius.
L.R. Kartais nutinka taip, kad partneris prisižada derintis daugiau nei iš tiesų gali. Lipimas per save ilgainiui gali palikti skausmo, apleistumo jausmus ir kartais poroje baigtis pykčiais, apsižodžiavimais, neištikimybe.
– Minite, kad susiduriame su įvairiais jausmais. Neretai tai būna ir kaltė, gėda, kad tarsi nesame tinkami partneriui. Ką pasakytumėte?
L.R. Šie jausmai gali išnirti įvairiose situacijose, viena iš jų yra tada, kai labai noriu pasirūpinti mylimojo poreikiais, bet man nepavyksta. Taip pat, kaltė ir gėda gali gimti iš jausmo, kad kitas yra pranašesnis.
Iš esmės nesuderinamumas sekse nėra vieno partnerio „kaltė“ – tai yra poros rezultatas. Būna, kad su vienu esame nesuderinami, o su kitu suderinami. Tad seksualinis nesuderinamumas neišaukština vieno, ir nenužemina kito.
P.V. Santykiuose labai svarbu gerbti ir priimti vienas kitą. Jeigu kilus konfliktui, mes pagarbiai išsakome savo jausmus, poreikius ir ko norime, tai gali netgi pagelbėti santykiams ir suderinamumui. Tačiau kai konflikte atsiranda panieka, kritika, kaltinantys ir gėdinantys partnerio komentarai dėl seksualinių skirtumų, tai ne tik sukuria žaizdų poros ryšyje, bet gali nuvesti ir į skyrybas.
L.R. Dar viena problema gali iškilti, jeigu tie epitetai išsakyti konflikto metu, paliekami kyboti ore ir nėra aptariami, kadangi tai lyg įsmigusios adatėlės, kurių niekas neištraukia, tuomet ir santykiui sunku gyti. Man atrodo vienas iš svarbių aspektų poroje yra gebėti atsistatyti po konfliktų.
P.V. Dar paminėčiau paradoksą, kad nuo mažens esame mokomi gėdytis savo lytinių organų, seksualinių fantazijų, paties sekso, o paskui suaugus ir esant santykiuose, staiga reikalaujama ,,atlikti seksualiai idealaus partnerio vaidmenį“. Išgyvenant šiuos prieštaringus lūkesčius gėdos ir kaltės jausmai eina šalia.
– Ką jūs patartumėte porai, kuri nori išsaugoti santykius, tačiau partneriai jaučia, kad nėra suderinami?
P.V. Pirmiausia, kaip ir kalbėjome, pabandykite pažinti savo poreikius, įvardykite juos, supraskite, ką jie duoda, nubrėžkite aiškias ribas. Tuomet visa tai reikėtų aptarti su savo partneriu ir išsiaiškinti, kokie jo seksualiniai norai ir po jais slypintys emociniai poreikiai.
Galiausiai, geriau supratus vienas kito norus, ieškoti kompromisų, gerbiant vienas kito ribas, viskas turi vykti pagarbiai, be įžeidimų ir kaltinimų. Jeigu iškyla sunkumų šiame kely, visada galima kreiptis į specialistą, kuris pagelbėtų.
L.R. Pritarčiau, kad pirmiausia kiekvienam pagalvoti pačiam apie savo ribas, pilkąsias ir raudonąsias zonas, tuomet kalbėtis su partneriu, o jei yra poreikis, tai padaryti gali padėti specialistai.
Norėčiau dar akcentuoti, kad seksualinis suderinamumas nėra vienodumas, tai daug labiau susiderinimas. Seksualinis suderinamumas gyvenime daug labiau yra veiksmažodis nei daiktavardis. Tai yra nuolatinė pastanga. Keičiantis gyvenimo aplinkybėms: ligos, vaikų gimimas, stresas, menopauzė ir pan., keičiasi ir intymus gyvenimas, tuomet susiderinimo procesą pradedame iš naujo.
