Draugaujame su vaikinu beveik metus. Sutariame labai gerai, o kiek kartų esame susipykę, tai visada pykstamės dėl jo pavydo. Pirmą kartą susipykome, kai išėjau į mergvakarį. Jis labai norėjo, kad neičiau, bet galiausiai susitarėme, jog eisiu. Užtrukau ilgiau nei tikėjausi, ir jis labai supyko. Nekalbėjome gal savaitę, bet mano iniciatyva susitaikėme. Kitą kartą susipykome dėl to, kad jis įsižeidė, jog galiu nueiti į darbo vakarėlį be jo. Nors negalvojau ten eiti. Pyksta jis ilgai. Aišku, ir aš kartais pasikarščiuoju, nes nervina jo nepasitikėjimas ir pavydas. Kartais vaikinas pyksta net dėl to, su kuo visai nesu susijusi ar ko nesiruošiu daryti. Visada susitaikome mano iniciatyva.
Paskutinį kartą susipykome dėl to, kad paskambino vienas pažįstamas ir prašė susitikti. Pokalbį greitai baigiau. Aišku, neturėjau net tokios minties. Tačiau jis užpyko, pradėjo priekaištauti, paskui reikalavo pasiaiškinti, ką slepiu. Pasakiau, kad nieko. Netikėjo. Pasakiau, kad jis man vienintelis, bet vis tiek sprogstantis iš pykčio priekaištavo. Galiausiai pasakė: „Ruoškis, parvešiu – turėsi laiko pagalvoti, o gal ir susitikti su juo.“ Mane įžeidė jo nepasitikėjimas, tad susikroviau daiktus, bet nepasiėmiau jų kartu, tik susikroviau. Gal čia ir buvo mano klaida? Nes dabar jis su manimi nebendrauja: neatsako į trumpąsias žinutes, neatsiliepia į skambučius. Nežinau, kaip man elgtis. Nieko nuo jo neslepiu – myliu visa širdimi. Nežinau, ką daryti, kad susitaikytume... Gal reikia daugiau laiko, o gal kažką darau ne taip? Žinau, kad ir jis mane myli. Labai sunku, nes nežinau, kaip elgtis.
 |
| Gedmanto Kropio nuotr. / Santykių ekspertas Šarūnas Mažuolis |
Sveiki,
Jūsų draugas turi problemą, su kuria jam teks rimtai padirbėti. Jei išėjote ir kuriam laikui palikote jį – tai nebuvo klaida, nes kentėti tokius jo pykčio protrūkius nėra jūsų pareiga. Perdėtas pavydas yra psichologinė problema, kurios jis nekontroliuoja, ir problema ta, kad nesiėmęs veiksmų to spręsti, turės rimtų pasekmių.
Kai kurie šią problema turintys vyrai, kad neprarastų moters, pradeda gniaužti kylančius jausmus ir juos „nuryja“. Bet... tokia taktika dažnai baigiasi fizinėmis ligomis, stipriais ir neturinčiais pagrindo pykčio protrūkiais, įvairiomis priklausomybėmis ir t. t.
Gali būti, kad pavydas nėra pagrindinė problema, o tik priežastis jam pratrūkti ir šiek tiek „nuleisti garą“, kuris, matyt, jau yra susikaupęs jame. Paprastai tokios neadekvačios reakcijos – psichologinių traumų pasekmė. Tačiau kartais jos būna dar gilesnės, ir klasikinė psichologija „neprisikasa“ iki to. Taigi tenka užsiimti dvasinėmis praktikomis (meditacijomis, cigunu, sufizmu, joga, kvėpavimo praktikomis ir t. t.) ir asmeniniu tobulėjimu.
Būtų gerai, jei jūsų draugas užsiimtų kokiu nors sportu (o gal ir užsiima?) ir bent kiek ten išsikrautų. Vis dėlto panašu, kad vien sporto gali neužtekti.
Didžiausia problema, kad nedaug galite paveikti jo pasikeitimą. Jokia prievarta ir bandymai nuvesti vyrą ieškoti pagalbos, nepadės, jei jis nenorės matyti, kad problema slypi jame, o ne jumyse.
Viskas, ko galite tikėtis, kad jis dėl jūsų bus suinteresuotas pažvelgti plačiau ir pradėti ieškoti išeities. Šiuo atveju darote klaidą, jog pirmoji puolate taikytis ir išsiskyrusi jam rašote žinutes bei skambinate. Taip jis jaučiasi saugus, kad nepraras jūsų, ir tai nėra tinkamas būdas motyvuoti vyrą pokyčiams.
Vyras keičiasi tuomet, kai jis nori moters, ir mato, kad jei liks ten, kur yra, neturės jos. Jūsų draugas šiuo metu gali elgtis kaip tinkamas, nes jaučia, kad nepaliksite jo ir visada grįšite. Jei jūs reikalinga vyrui – jis pats atsiras. Jei neatsiranda, vadinasi, nesate pakankamai reikalinga ir svarbi. Tuomet verta rimtai pagalvoti, ar norite kurti santykius su tokiu žmogumi.
Šiuo metu geriausia, ką galite padaryti, tai palikti jį ramybėje ir leisti jam pačiam inicijuoti bendravimo pradžią. Nepaisant visko, jam jausti tokius pavydo priepuolius taip pat gana sunku. Adekvati ar ne jo reakcija jam stipriai sumaišo kortas ir kelia nesaugumo, nepasitikėjimo jausmą, nuoskaudas jūsų atžvilgiu ir t. t. Jei jis šventai tiki tuo, kuo tiki, nenuostabu, kad yra atsiribojęs. Leiskite jam būti atsiribojusiam ir pačiam susidėlioti, kas ir kaip. Kad ir kaip būtų sunku, grįždama į santykius pati ir per daug lengvai, abiem padarysite meškos paslaugą. Tokiu atveju situacija susitvarkys tik iki kito protrūkio.
Vienas iš veiksmingiausių metodų, kaip paskatinti vyrą taisytis, – padaryti pertrauką santykiuose savo iniciatyva, kol jis imsis veiksmų.
Mano nuoširdi rekomendacija: aiškiai, ramiai ir konkrečiai pasakykite jam, kokia yra realybė ir kuriose vietose jis smarkiai klysta. Tuomet taip pat aiškiai ir ramiai pasakykite vaikinui, kad jaučiate, jog jis turi rimtą problemą, ir kad grįšite pas jį tik tuo atveju, jei imsis atitinkamų veiksmų. Tegul jūsų draugas nusprendžia, kaip tai padaryti, galite nebent papasakoti, apie kokius variantus esate girdėjusi, tačiau jokiu būdu nepirškite nė vieno jų. Stebėkite, kaip jis elgiasi ir kokių veiksmų imasi, o ne ką kalba ir žada. Grįžkite į santykius, jei mylimasis prisidės prie susitaikymo, bet nustatykite bandomąjį laikotarpį ir stebėkite jo veiksmus, pastangas susitvarkyti. Visa tai gali skambėti drastiškai ir kategoriškai, tačiau realybė tokia – jei norite pokyčių santykiuose, teks išjudinti situaciją iš pamatų. Jei jūsų noras yra tik kažkaip tam kartui susitaikyti ir grįžti pas jį, tuomet ir toliau suksite užburtą ratą su pavydo priepuoliais.
Liūdnesnė situacijos pabaiga – tai, ką jis įsivaizduoja ir dėl ko pavydi, sužeidė jį taip stipriai, kad jis daugiau nebenorės tęsti su jumis santykių. Jūs čia niekuo dėta, ir, deja, vėl tokia realybė – žmonės su rimtomis psichologinėmis problemomis nėra patys tinkamiausi santykiams, nepriklausomai nuo to, kad tam tikrais atžvilgiais jie yra puikūs partneriai. Meilė šiuo atveju nevaidina pagrindinio vaidmens, nes tai, ką žmonės vadina „meile“, yra daugiau prisirišimų, poreikių, gerų emocijų ir fantazijų komplektas, bet ne tikras, tyras jausmas. Jums tenka gana sudėtinga užduotis – išlaviruoti tarp švelnumo jo atžvilgiu ir tvirtumo bei kategoriškumo, kai jis peržengia ribą. Priešingu atveju – tai, ką dabar turite, turėsite tiek, kiek išlaikysite santykius. Deja, abejoju, kad jums pavyks tai padaryti ilgesnį laiką.
Baigdamas noriu pabrėžti keletą dalykų dėl pokalbio su juo apie susidariusią situaciją, jei vaikinas pradės bendrauti. Ne veltui rašiau, kad kalbėtumėte ramiai, aiškiai ir konkrečiai. Toks tonas yra daugiau dalykinis, nepaisant to, kad balse gali prasiveržti emocijų gaidelės. Bet kokie karščiavimaisi, kaltinimai ir bandymai jėga pakeisti jo nuomonę niekur nenuves. Per didelis švelnumas, prašymai taikytis, maldavimai taip pat pridarys daugiau žalos nei naudos. Žiūrėkite į tai kaip į sandėrį su verslo partneriu, kur emocijos neužima svarbiausios vietos, tačiau būtina jas užspausti ar būti visiškai šaltai. Jokių kaltinimų ir emocijų protrūkių, nebent tai būtų nesulaikomos ašaros. Tokiu atveju verkite, leiskite jam pajusti, kaip jus skaudina esama situacija, bet laikykitės savo – dėl laimingų santykių jis turi pradėti tvarkytis arba... laimingi santykiai negalimi. Vienintelė priežastis, dėl kurios galite ignoruoti viską, kas parašyta šiame atsakyme, – jei jus tenkina tokie santykiai, nenorite nieko keisti, esate laiminga su juo, o pavydo protrūkiai yra kažkas, su kuo galėtumėte susitaikyti net visą likusį gyvenimą.
Tekstas Vaigos Leveckytės
DĖMESIO! Jums su partneriu kyla sunkumų, kurie kartina jūsų santykius? O gal neduoda ramybės kokie komplikuoti širdies reikalai (tarkime, nesiseka rasti antrosios pusės, užmegzti santykių ir pan.)? Drąsiai siųskite klausimą mums el. paštu ji24.lt@zlg.lt. Santykių ekspertas Šarūnas Mažuolis mielai atsakys.
