Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 12 25

Psichiatras – apie pakilusį lietuvių laimės indeksą: lenkiame net estus ir japonus

Nepaisant darbų ir dovanų maratono, Kalėdos mums – žmogiško artumo, džiaugsmo ir laimės šventė. Nors kiekvieno laimė – labai asmeniška, jau 10 metų mokslininkai pasaulyje matuoja laimės indeksą. Šiemet kasmetinėje „Pasaulio laimės indekso“ ataskaitoje Lietuva iš 146 valstybių atsidūrė 34-oje vietoje. Ar tai reiškia, kad nesame tokie burbekliai, kaip manome, ir kada žmogus iš tiesų jaučiasi laimingas, kalbamės su psichiatru Mindaugu Šablevičiumi.
Mindaugas Šablevičius – apie laimę
Mindaugas Šablevičius – apie laimę / Asmeninio archyvo ir 123rf.com nuotr.

Laimės netapatinkite su džiaugsmu

„Baigiantis kalendoriniams metams kilo mintis pasižiūrėti, kaip mes jaučiamės gyvenime, lyginant su kitais Žemės gyventojais. Pasirinkau labiausiai žinomą ir cituojamą laimės indeksą – „Pasaulio laimės indekso“ ataskaitą („World Happiness Report“) . Tai iš tiesų rimtas tyrimas, nes jį atlieka Oksfordo, Niujorko ir Vankuverio universitetai bei dar keletas didelių Jungtinės Karalystės, JAV ir Kanados mokslo centrų. Šiemet paskelbtos ataskaitos duomenimis, mes esame 34-i iš 146 šalių, pernai buvome 38-oje vietoje. Regis, visai neblogas rezultatas“, – teigė pašnekovas.

Pirmiausia verta išsiaiškinti, kas gi ta laimė. Pasak psichiatro, žmonės dažnai klaidingai sutapatina dvi skirtingas sąvokas – laimę ir džiaugsmą. Sociologijoje ir psichologijoje tai du skirtingi terminai – džiaugsmo emocija ir laimės jausmas. Emocija yra trumpalaikė, ji ateina ir praeina, o jai pasiekti bent jau Vakarų pasaulyje nereikia ypatingų pastangų (nebent tai padaryti trukdo depresinis psichikos sutrikimas). Laimės jausmui pasiekti reikia tam tikro žmogaus aktyvumo, šis jausmas labai greitai nekyla, bet atsiradęs turi tęstinį pobūdį – trunka ilgiau negu akimirką.

Džiaugsmo pojūčio centrai smegenyse yra jų požievyje, ten, kur „gyvena“ mūsų instinktai ir emocijos, o laimės jausmo centrai yra smegenų žievėje, kaktinėje srityje, kuri taip pat atsakinga ir už logiką bei sprendimus.

Asmeninio albumo nuotr./Mindaugas Šablevičius
Asmeninio albumo nuotr./Mindaugas Šablevičius

„Džiaugsmo emocija priskiriama prie bazinių emocijų, ji būdinga ir gyvūnams. Tai malonumo pojūtis, patenkinus bazinius biologinės rūšies poreikius – sotumo, saugumo ir pan. Jausmas – tik žmogui būdinga būsena, kurioje džiaugsmo emocija susijungia su intelektu, paaiškinančiu žmogui, kodėl jis patiria tą džiaugsmą. Kad atsirastų laimės jausmas, neužtenka patenkinti vien bazinius poreikius. Žmogui būtina mylėti, dalintis su kitais žmonėmis, patirti laisvės ir savirealizacijos jausmus, jausti savo egzistavimo prasmę“, – aiškino M.Šablevičius.

Natūralu, kad kyla klausimas, ar apskritai galime pasiekti laimę, kurios patyrimui reikia tiek daug dedamųjų. Pašnekovo teigimu, tai filosofinis klausimas, į kurį aiškaus atsakymo nėra. Dažnai laimė apibrėžiama kaip judėjimas šio jausmo link, kaip siekiamybė. Mat žmogus šiame gyvenime pažeidžiamas įvairių neigiamų išorinių veiksnių, kurie trikdo saugumo jausmą, trukdo mylėti, varžo žmogaus laisvę ir pan.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais