Vienišumo problema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje iš tiesų duoda niūrų toną. Tai nėra ta tema, kurią būtų galima išsigalvoti, tai tema, kurios realumas fiksuojamas įvairiose statistikose ir tyrimuose.
Pasak „Eurostat“ 2017 metais atlikto tyrimo, vyrus ši slegianti savijauta kamuoja labiau nei moteris. Tad būtent jie labiau jaučia artimų santykių stygių ir neturi su kuo pasikalbėti apie pojūčius ar problemas.
Psichologas A.Kaluginas teigia, kad vyrai vienišesniais yra dėl kelių priežasčių. Svarbiausias, anot jo, yra psichologinis aspektas, nes „vyrai apskritai labiau linkę savo emocijas ir mintis laikyti savyje. Jie yra uždaresni ir dar nėra taip laisvai rodantys savo vidinį pasaulį“.
Dar viena priežastis, kodėl vyrams sunkiau kalbėti apie savo išgyvenimus, yra auklėjimo ir gajaus visuomenės stereotipo išraiška, kuomet dar vaikystėje berniukams diegiamas suvokimas, kad vyrai neverkia. Juk „stiprioji lytis“ negali pasirodyti „silpnais“, dėl to turi emocijas pasilaikyti tik sau, jų netransliuoti kitiems. Visgi šis įsitikinimas turi didesnį neigiamą poveikį nei teigiamą.
Svarbiu emocijų neišgryninimo aspektu, pasak psichologo, tampa ir didelis žmonių užimtumas. „Vyrai, kurie yra aktyvūs, darbingo amžiaus, siekdami uždirbti pinigų ar vystydami savo karjerą, dažniausiai labai daug dirba, tuomet jie taip nusidirba tuose darbuose, kad jiems jau nieko nebesinori“, – mintis dėsto A.Kaluginas.
Anot psichologo, suaktyvėję vyrų kaip pedofilų, iškrypėlių ir smurtautojų skandalai paskatino jų baimes reikšti nuomonę, aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Vienas iš pagrindinių būdų įveikti vienišumo jausmą, kuris dažnai paskatina dar didesnes psichologines problemas, tokias kaip priklausomybės ar net savižudybė, – buvimas kartu su kitais žmonėmis. Kitaip tariant, tampa svarbu atgaivinti tai, kas prieš porą šimtų metų buvo itin populiaru – vyrų bendruomenes.
Tačiau čia susiduriama su iššūkiu. Pasak psichologo, vyrai nesiburia į bendruomenes dėl savo psichologinės būklės, anot jo, dabar „jie yra pasidarę labai baikštūs“. Šią savijautą, A.Kalugino nuomone, lėmė paskutiniais metais suaktyvėję vyrų kaip pedofilų, iškrypėlių ir smurtautojų skandalai, o tai paskatino jų baimes reikšti nuomonę, kalbėti ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Į kolegę darbe kitaip pažiūrėjęs ar vaiką prilietęs vyras iš esmės bet kada gali būti apkaltintas priekabiavimu, o užlipinta etiketė gali padaryti daug žalos tolimesniam gyvenimui.
Vienas iš svarbiausių dalykų, anot psichologo, yra žmogaus pasirinkimo laisvė ir vyrų noras burtis į bendruomenes. Tereikia vyrų noro būti kartu, bendrauti ir turėti vietą, kurioje galima būti savimi, susitikti ir atitrūkti nuo rutinos.
Bene pagrindine susibūrimo vieta dar prieš porą šimtų metų buvo vyrų salonai. Kaip pasakoja „Hillbilly Barbershop“ vyriausiasis barzdaskutys (angl. barber) Denisas Nikitinas, vyrai čia ateidavo ne tik skustis barzdas ar formuoti šukuosenas, čia virte virdavo diskusijos: „Vyrų salonai buvo tarsi prestižiniai klubai, kur vyrai rinkdavosi paskaityti naujienas, susipažinti su potencialiais verslo partneriais ar pasikalbėti apie tų dienų aktualijas.“
Tačiau ne paslaptis, kad ilgainiui ši vyrų salonų paskirtis pakito. Pasak D.Nikitino, taip atsitiko dėl pagreitėjusio gyvenimo tempo ir interneto, kuris naujienas padarė kur kas prieinamesnėmis. Dabar vyrų salonų tikslas yra sukurti atpalaiduojančią, jaukią vietą, kurioje vyrai gali pabėgti nuo rūpesčių ir nuolatinio skubėjimo. O atsižvelgus į vyrų vienišumo problemą, idėja prikelti vyriškas bendruomenes tapo dar aktualesnė nei bet kada anksčiau.
Dėl to D.Nikitinas kviečia vyrus pamiršti baimes, atgaivinti ryšį vieniems su kitais ir nepamiršti tų, kurie prieš šventes jaučiasi vienišiausi – senjorų. Gruodžio 10 dieną „Hillbilly Barbershop“ bus organizuojama pirmoji #BARBERDRAUKIME iniciatyva – „Senjorų diena“, kur barzdaskučiai ne tik kvies vyrus nemokamam apsikirpimui, bet ir vyriškiems pokalbiams.
Daugiau informacijos rasite čia.
