„Dar gyvename tokioje postindustrinėje, kapitalistinėje visuomenėje, kurioje visi turi būti čempionai, visi turi būti nugalėtojai. Nors kur nors, nors mažoje srityje. Taip mažinama socialinė įtampa ir revoliucijų atsiradimo galimybė.
Vakarietiškoje kultūroje svarbiausia, kad jūs neprotestuotumėte. Jūs galite bandyti save išreikšti bet kur ir visur nugalėti, kad ir sumuštinių valgymo rungtyje, tačiau svarbiausia – nebandykite pakeisti realių gyvenimo sąlygų, žaidimo taisyklių“, – konstatuoja specialistas.
Parodyk, kokį tu bicepsą užsiauginai arba kokį presą pasidarei, ir tapsi žymus – visi tave mylės. Bet realiai tai nieko nekeičia gyvenime.
Jis pabrėžia, kad mes esame per daug užsiėmę savimi, savo kačiukais, savo darbais ir vaizdavimu, kokie mes faini.
Pašnekovas tęsia: „Susiklosto įdomi situacija, kad realiai dabar kiekvienas žmogus yra prekė. Ir tiesiogine žodžio prasme: jisai save reklamuoja, kuo jis galėtų būti geras.
Vieni save reklamuoja kaip profesionalą kokioje nors srityje, o kiti save reklamuoja kaip gerą draugą, gerą pažįstamą, žmogų, su kuriuo galima gerai praleisti laiką.“
Šią šiuolaikinės visuomenės tendenciją, pasak T.Lagūnavičiaus, palaiko Europos valdžia: „Tikėtina, jog valstybėse 7–8 proc. žmonių valdo 70–80 proc. viso turto, realiai visi dirba jiems. Bet nereikia apie tai galvoti, tik galvok, kokį turi naują gražų drabužėlį, šmutkytę. Tą šmutkytę parodyk ir tapsi žymus.
Gauni like'ą, o mūsų smegenys iš tikrųjų kvailos, joms jokio skirtumo nėra, ar tu like'ą gavai, ar dešimt eurų. Jos taip pat džiaugiasi. Taip galios mechanizmai mus ir valdo.
Parodyk, kokį tu bicepsą užsiauginai arba kokį presą pasidarei, ir tapsi žymus – visi tave mylės. Realiai tai nieko nekeičia gyvenime, bet tu jautiesi pamalonintas.
Čia ir yra ta apgaulė.
Grįžkime prie realių santykių: kai karalienė nusileidžia iš savo aukštybių ir tapšnoja vaikučiui per petį sakydama, koks jis sweetheart (mielas, brangus – aut.), tai nereiškia, kad tas vaikas tapo karalienės lygmens.
Socialiniuose tinkluose ta pati apgaulė. Gauni like'ą, o mūsų smegenys iš tikrųjų kvailos, joms jokio skirtumo nėra, ar tu like'ą gavai, ar dešimt eurų. Jos džiaugiasi taip pat. Tai gera žinia galingiesiems, nes taip mus galima valdyti, taip galios mechanizmai mus ir valdo. Tai vadinama minkštąja galia. Nereikia dabar „lygiuok, ramiai“, galima per tokius dalykus, per minkštą galią, valdyti žmones“, – pasakojo psichologas.
„Ko neturiu, to nerodau, arba ką turiu geriausia, tą parodau“
Tie, kurie turi paskyrą bent viename socialiniame tinkle, dažniausiai jame kuo nors pasidalina. T.Lagūnavičius išskiria keturias priežastis, kodėl vartotojai mėgsta dalintis savo pasiekimais.
„Pirma priežastis, kad jie taip siekia prestižo, garbės ir viso kito pripažinimo. Antras dalykas, jie netiesiogiai gali daryti įtaką kitiems žmonėms: rodo valdžią, užimamą padėtį. Trečias dalykas, žmonės demonstruoja savo įgūdžius, parodo, kad aš moku geriau, tu moki blogiau. Kitas dalykas, kai kurie demonstruoja savo turtus.
Kiek daug žmonių bando save kažkaip parodyti, jie bando save monetizuoti – paversti save pinigais.
Socialiniai tinklai – tai yra ta vieta, kur mes gaunam įvertinimus, dalis jų yra realūs, dalis – netiesioginiai.
Realūs – kai jūs kokioje nors profesinėje grupėje, šeimoje gaunate įvertinimus, tas viešasis įvertinimas reikalingas tam, kad gautumėte pirminį pritarimą judėti toliau. Kai kurie žmonės netgi labiau vertina įvertinimus „Facebook“ ar dar kur nors negu realiame gyvenime“, – dėsto mintis pašnekovas.
Naudojimosi socialiniais tinklais priežastis praplečia ir komunikacijos specialistas Arijus Katauskas: „Kiekvienas mes norime ne tik ką nors padaryti, bet kitiems parodyti, ką darome. Socialiniuose tinkluose mes savotiškai siekiame parodyti savo pasiekimus draugams, artimiesiems, pažįstamiems.
Socialiniai tinklai mums papildomai davė tam tikrų galimybių, papildomų įrankių, bet mes likome tais, kurie siekia, kad mūsų veiksmai būtų įvertinti ir įvertinti kaip įmanoma labiau teigiamai“, – tęsia viešųjų ryšių konsultantas.
„Kiek daug žmonių bando save kokiu nors būdu parodyti, jie bando save monetizuoti – paversti save pinigais. Ir tai yra nuostabu“, – teigia T.Lagūnavičius.
Pašnekovas taip pat tvirtina, kad socialiniai tinklai, jų užuomazgos, buvo visada, tik kitomis formomis. Anksčiau žmonės girdavosi savo pasiekimais prie laužo, tarkim, demonstruodami, kaip nuostabu buvo pagauti šerną, kurį dabar visi kepa.
„Televizijoje ir radijuje, žmonės, kurie dalyvaudavo laidose, būdavo atrenkami labai selektyviai. O socialiniai tinklai yra gana demokratiški, visi gali kalbėti, bet niekas nieko neklauso, – visi tik žiūri savo like'us: gavau like'ų ar negavau like'ų. Dabar yra problema: reikia kad kas nors atkreiptų į tave dėmesį, kad tu būtum komunikaciniame kontekste“, – papildo specialistas.
„Kiekvienas ką turi, tą ir rodo. Yra aštuoni segmentai. Pirmas yra kūnas, tad yra daug tokių, kurie rodo savo kūną. Antras segmentas – tie, kurie rodo savo pojūčius: ką valgiau, ką gėriau, kur buvau, ką mačiau. Treti reiškia savo mintis.
Ketvirti išsako savo emocijas, penkti – savo veiksmus: aš moku, tu nemoki. Šeštiems svarbu išreikšti savo bendravimą – kokioje kompanijoje buvau, su kuo bendravau. Septintas žmonių tipas rodo socialinį statusą, o aštuntas – socialines erdves“, – T.Lagūnavičius atskleidžia, kodėl žmonių profiliai atrodo labai skirtingai.
Vieni labiau dalijasi savo jausmais ir išgyvenimais, kitų profiliuose apstu nuotraukų sporto salėje. Taip pat yra tų žmonių, kurie savo socialinius tinklus orientuoja į pasiekimų viešinimą.
Socialiniai tinklai – priedas prie CV
„Jeigu mes jau kalbame apie karjerą ir socialinius tinklus, tai yra labai gera platforma, kurioje, pasakojant apie savo pomėgius, apie savo darbo principus ir panašius dalykus, galima sukurti tam tikrą savo poziciją, sakykime, kaip būsimo darbuotojo, kaip būsimo verslininko, ko nors siekiančio žmogaus.
Vieni labiau dalijasi savo jausmais ir išgyvenimais, kitų profiliuose apstu nuotraukų sporto salėje.
Svarbiausias dalykas tai daryti nuolatos ir sistemingai, tai daryti turint konkretų tikslą. Tai tam tikras savotiškas tavo CV išplėtimas, kuriame gali sudėlioti esminius dalykus. Bet tai turi būti daroma tikslingai, siekiant konkrečių dalykų“, – įsitikinęs komunikacijos specialistas A.Katauskas.
Iškreiptas veidas
„Mes, aišku, visko socialinėje medijoje nerodome, nebent išskirtiniais atvejais. Dažniausiai siekiame parodyti tik tai, kas malonu mums, ko mes siekiame, arba tai, kas galbūt nemalonu, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių sprendžiame, duoti tą informaciją viešajai erdvei ar neduoti.
Dėl to ir atsiranda atotrūkis, jog, regis, žmogus nieko kito nedaro, tik mėgaujasi atostogomis ar kitais dalykais. Ir tai daro labai dažnai, pateikia labai daug tokios informacijos, ir mes tarsi užmirštame, kad tai yra toks pats žmogus kaip mes: su tam tikrais poreikiais ir panašiais dalykais.
Tuo labiau kad ta vizualinė informacija dažnai gali būti pateikiama nenurodant aplinkybių, kaip ji atsirado. Pavyzdžiui, galima išsinuomoti pusvalandžiui ar valandai lėktuvą, jame pasidaryti fotosesiją, ir po to tas nuotraukas įdėti į savo paskyrą socialiniuose tinkluose. Ir tokiu būdu pasakojama visai kitokia istorija, negu ji iš tikrųjų yra“, – paaiškina A.Katauskas.
Anot komunikacijos specialisto, socialiniuose tinkluose kiti apie žmogų ir jo aplinką dažnai susidaro iškreiptą vaizdą, žmogus matomas kitoks, nei iš tiesų yra: „Juose kuriamas tam tikras keistas veidas, ten parodomos tiktai tam tikros detalės, bet neparodomas visas žmogus.“
Komunikacijos specialistas taip pat pabrėžia, kad toks socialinis tinklas, kaip „Facebook“, nors yra skirtas ir vizualinei informacijai, bet labiausiai jis yra orientuotas į tekstinę informaciją: į aštrias nuomones, samprotavimus apie išgyvenimą ir panašiai.
Kitas socialinis tinklas „Instagram“ yra skirtas vizualinei informacijai, ten mes matome tobulą gyvenimą: nesibaigiančias keliones, nuostabias figūras ir pavydą keliančius darbus.
-
Dėl Žemės ūkio ministerijos pirkimų viešinimui kreipiamasi į STT ir VPT
-
T.Janeliūnas: S.Skvernelis nėra paskutinė instancija, priimanti sprendimus dėl vyriausybės veiklos
-
Prezidento rinkimų scenarijus: kas taptų G.Nausėdos draugais ir priešininkais?
-
15min studijoje ekspertai įvertino D.Grybauskaitės pranešimą: „Pirmą kartą pripažino suklydusi“
