Signalas, kad trūksta meilės ir dėmesio
„Pavydą romantiniuose santykiuose labai sunku apibrėžti, bet tai yra vidinis jausmas, kada žmogui būna skausminga, kada jis jaučiasi negaunantis meilės, dėmesio iš savo partnerio.
Dėl to paprastai jis imasi kažkokių veiksmų: pradeda kontroliuoti savo partnerį („elkis taip, nedaryk to, nekalbėk su tuo, neik ten, grįžk tam tikru laiku“ ir pan.), kaip nors sekti, įtarinėti (pvz., amoraliu elgesiu, tiesiogine neištikimybe)“, – sako M.Daugelavičius.
Jis teigia, kad pavydas yra neurotiško mąstymo pasekmė, kadangi žmogus ima kaltinti kitą iš esmės dėl savo vidinio nesaugumo jausmo bei meilės trūkumo.
Negana to, nors kartais galvojama, kad pavyduliavimas neva rodo, kad žmogui partneris rūpi, – tai nebūtinai tiesa.
„Jei pavydžiu savo partnerio, tai nereiškia, kad šį žmogų myliu. Pavydas, apninkantis žmogų, labiau signalizuoja apie tam tikrus jo psichikos niuansus: nepasitikėjimą savimi, meilės trūkumą, nerimą bei polinkį į kontrolę.
Pavydintis savo partnerio žmogus gali netgi turėti kitą asmenį šalia (t. y. būti neištikimas), bet vis tiek pavyduliaus, nes jam iš principo skausminga, kad kažkas jam neduoda norimos meilės“, – aiškina psichologas.
Ir priduria, jog kalbant apie patologinius pavydo atvejus, blogiausia tai, kad meilės ir dėmesio – kad ir kiek partneris to skirtų – žmogui niekada nebūna gana.
Priežastys nuveda į vaikystę
Tad iš kur atsiranda tas meilės ir dėmesio trūkumas, sukeliantis pavydą?
„Tų variacijų, kaip žmogus negavo reikalingos meilės, gali būti daug. Visgi pavydinčius žmones sieja bendras vardiklis – jie nesijautė mylimi vaikystėje“, – atsako M.Daugelavičius.
Pasak jo, jei tėvai vaikui nesuteikia reikalingos meilės, rūpesčio, dėmesio, jam nesusiformuoja psichologinis bazinis saugumo pojūtis, suvokimas, kad jis yra mylimas, reikalingas. Užaugęs toks žmogus susiduria su neurozėmis; jis vienaip ar kitaip bando tą nesaugumo jausmą užpildyti, o pavydas santykiuose yra viena to apraiškų.
Pavydinčius žmones sieja bendras vardiklis – jie nesijautė mylimi vaikystėje, – sako M.Daugelavičius.
„Netgi jei žmogus buvusiuose santykiuose patyrė neištikimybę, tai neišprovokuos patologinių procesų ar stipraus pavydo, jei jis jautėsi mylimas vaikystėje, turi giluminį saugumo jausmą, pasitikėjimą savimi. Pavydo problemos vystosi ne suaugusiojo žmogaus psichikoje, dėl to tai toks skausmingas dalykas, kuriam spręsti dažnai prireikia specialistų pagalbos“, – patikina psichologas.
Kenčia abi pusės
Pašnekovas pastebi, jog pavydas romantiniuose santykiuose – išties griaunanti jėga.
„Juk žmogui, kurio pavydima, nemalonu būti kontroliuojamam, įtarinėjamam. Jis pradeda manyti, kad juo nepasitiki, o tai, savo ruožtu, naikina meilės jausmą. Tad dėl pavydo santykiuose kenčia abi pusės“, – sako jis.
Psichologas toliau aiškina, kad pavydas pirmiausia sukelia tarpusavio tiesioginius ir netiesioginius konfliktus: žmogus, kurio pavydima, priklausomai nuo savo charakterio, į tokį partnerio elgesį ima reaguoti arba aktyviai (pradeda ginčytis, įrodinėti savo teisumą, kovoti, maištauti, priešintis), arba pasyviai (atsitraukia, užsidaro).
Ilgainiui, šilti tarpusavio jausmai ima gesti, daugėja neigiamų jausmų – tai gali privesti prie visiško santykių atšalimo.
Dažniausiai nesuvokia problemos
Taigi, pavydo santykiuose problemą spręsti yra svarbu, norint ne tik gerai jaustis, bet ir išvengti jų baigties.
„Pirmiausia, turint pavydų partnerį reikėtų suprasti, kad negaliu išspręsti kito problemų ir tai nuo manęs nepriklauso. Visgi, kol pavydintis partneris nebando dirbti su savimi, mažai ką galima pakeisti. Tokioje situacijoje belieka atsakyti sau į klausimą – ar noriu būti su tokiu žmogumi“, – komentuoja M.Daugelavičius.
Anot jo, didžiausia problema yra ta, kad dažniausiai žmonės, kurie pavyduliauja, retai suvokia tai kaip savo problemą; jie įprastai galvoja, kad tai kita pusė kažkaip ne taip elgiasi, kažko neduoda, – ir pasilieka tame pačiame lygmenyje.
„Jei visgi žmogus suvokia, kad jo pavyduliavimas nėra normali jausmų išraiška, reikėtų pradėti gilintis į to priežastis – iš kur tai ateina, kas su juo darosi. Kaip ir minėjau, dažniausiai tai yra giluminiai dalykai, tad neužtenka panorėti, kad pavydas išeitų iš gyvenimo. Visa tai reikalauja nemažai darbo“, – pabrėžia psichologas.
M.Daugelavičiaus patarimai, kurie gali padėti suvaldyti pavydą santykiuose:
- Gilinkitės į save ir dirbkite su savo praeities, vaikystės traumomis. Kad jas gerai suvoktumėte ir įveiktumėte, galima kreiptis į psichologus.
- Didinkite savivertę ir ugdykite pasitikėjimą savimi.
- Atpažinkite, priimkite, apgalvokite savo neigiamus jausmus ir keiskite požiūrį į juos.
- Nepaverskite pavydo veiksmais – leiskite neigiamoms emocijoms realizuotis kitais būdais: dienoraščio rašymu, sportu, kūryba ir t. t.
- Savo emocijas, jausmus partneriui stenkitės išreikšti ramiai, švelniai ir pagarbiai. Kalbėkite pirmuoju asmeniu (apie save, ne apie jį).
