COVID-19 pasekmių mažinimo fondo valdybos narys P.Skruibis sako, jog ir šiuo metu ir vėliau svarbu užtikrinti, kad emocinė parama būtų pasiekiama kiekvienam.
„Dauguma gyventojų prisitaiko prie pasikeitusių sąlygų ir karantino, stengiasi apsaugoti save ir kitus. Kad virusas neplistų, labai svarbi yra pagalba užtikrinant saviizoliaciją skirtingų socialinių grupių asmenims: senjorams, neįgaliesiems, turintiems imunodeficitą, vėžiu sergantiems pacientams ar žmonėms, kurie tiesiog neturi sąlygų saviizoliuotis“, – išplatintame pranešime cituojamas P.Skruibis.
Anot psichoterapeuto, šiuo metu svarbiausia užtikrinti tinkamą medicinos darbuotojų aprūpinimą būtiniausiomis priemonėmis ir juos emociškai palaikyti visais įmanomais būdais, nes darbo krūvis ir įtampa kasdien vis didėja.
„Turime susitelkti ir pasirūpinti žmonėmis, kuriems dabar tenka sunkiausia našta – medikai dirba neskaičiuodami valandų, nors jie taip pat turi savo šeimas, asmeninių sunkumų ir panašiai. Karantino įtaką jaučiame mes visi, o kuo ilgiau vyks kova su virusu, tuo didesnės gali būti neigiamos psichologinės pasekmės“, – mano pašnekovas ir priduria, kad daliai žmonių sudėtinga laikytis reikalavimų, saugotis nuo viruso ir kartu suderinti daugybę reikalų, pavyzdžiui, kaip produktyviai dirbti iš namų ir tuo pat metu prižiūrėti vaikus.
P.Skruibis siūlo atkreipti dėmesį į Jungtinės Karalystės patirtį – britų vyriausybė emocinės paramos teikimą įtraukė į sąrašą veiklų, kurios yra gyvybiškai svarbios visuomenei, todėl būtina užtikrinti jų tęstinumą.
„Lietuvoje toks sprendimas formaliai nėra priimtas, tačiau, mano nuomone, emocinės paramos linijos mūsų šalies gyventojams yra gyvybiškai svarbios, – sako psichoterapeutas, – visų emocinės paramos linijų veiklos tęstinumas turėtų būti užtikrintas.“
Pašnekovo žiniomis, šiuo metu emocinės paramos linijos Lietuvoje veikia sklandžiai – susitelkę savanoriai budi, teikia pagalbą neatsitraukdami nuo telefonų ir interneto. Per pandemiją savanoriai dar stipriau pajaučia savo darbo prasmę.
„Emocinės pagalbos reikia ir medikams, todėl labai gerai, kad prie medo.lt komandos prisijungė būrys patyrusių psichologų ir psichoterapeutų, kurie pradėjo teikti nemokamas nuotolines konsultacijas medikams bei jų artimiesiems“, – pastebi psichoterapeutas.
Jo teigimu, savanoriškai pagrindais susibūrusi komanda, Lietuvoje ir užsienyje mediciną praktikuojantys įvairių specialybių gydytojai ir sveikatos priežiūros specialistai, yra vienas iš visuomenės solidarumo ir pilietiškumo pavyzdžių, kurių aplink vis daugėja. Siekdama sumažinti žmonių nerimą MEDO komanda per platformą internetu nemokamai dalijasi savo žiniomis, padeda nepasiklysti informacijos srautuose.
P.Skruibis pastebi, kad labai daug žmonių ir organizacijų šiuo metu tiesia pagalbos ranką vieni kitiems. Paramos suma COVID-19 pasekmių mažinimo fonde jau viršijo 614 tūkst. eurų ir toliau auga.
„Esame vieningi, nes suprantame, kad visi sėdime vienoje valtyje – sprendžiame tą pačią problemą ir bendradarbiaujame. Taigi tik nuo mūsų pačių priklauso, kokie mes būsime po šios krizės. Tikiu, kad ją įveikę galime tapti stipresni, atsparesni ir išmintingesni.
Visu kartu turime priimti teisingus ir gerai pasvertus sprendimus, nenukrypti į kraštutinumus, palaikyti pilietines iniciatyvas, kad bendra mūsų valtis neapsiverstų ir nesudužtų į uolas. Taip pat labai norėčiau, kad baimės vedini neatsisakytume demokratinių vertybių, kurias patys nelengvai išsikovojome“, – pabrėžia psichoterapeutas.
Pasak P.Skruibio, per savo istoriją Lietuva išgyveno ne vieną krizę, todėl dabar labai svarbu nepasiduoti ir nenuleisti rankų – visuomenė turi pakankamai patirties ir kiekvienas pilietis gali pasistengti, kad pandemijos pasekmės būtų kuo mažesnės.
Visą informaciją apie skirtingus būdus paremti fondą galima rasti www.lietuvosfinansai.lt.
Trumpieji numeriai paremti (skambinant iš visų operatorių):
1845 – 2 eur;
1846 – 5 eur;
1847 – 10 eur.
