Tačiau, pasak „Krizių įveikimo centro“ psichologo Giedriaus Jakubausko, kiekvienas turime pasirinkimo laisvę – švęsti ar ne tam tikrą šventę.
Psichologo teigimu, tokios šventės, kaip šv. Valentino diena ar šv. Kalėdos, gali itin nemaloniai veikti žmones, kurie išgyvena krizinius įvykius, pavyzdžiui, skyrybas ar artimųjų netektį arba tiesiog yra vieniši ir sunkiai išgyvena vienišumo jausmą.
Akistata su (primestais) lūkesčiais
„Kiekviena šventė turi savo įvaizdį ir lūkestį, kurį žmonės susikuria, veikiami juos supančios aplinkos. Lūkestis Valentino dienai yra tai, kad turi turėti ką mylėti, esi mylimas ir džiugiai šventi meilės šventę. Ir, žinoma, jei šiuo laikotarpiu žmogaus gyvenimas nėra toks džiugus, dėl keliamų lūkesčių gali kur kas labiau pasijusti vienišas, atstumtas. Šios meilės temos žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, darbo ar mokymosi aplinkoje, prekybos centruose gali žmogui sukelti nemalonius prisiminimus ir įkyrias mintis apie tai, ko jis neturi“, – pastebi budintis psichologas.
Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad jeigu šią dieną romantiškų nuotaikų apimti vieniši žmonės norėtų greitai susirasti antrąją pusę, vėlgi galima susidurti su nepamatuotų lūkesčių akistata – jei susirasti poros nepavyksta, liūdesys ir skausmas dėl vienišumo jausmo smarkiai sustiprės. „Patarčiau niekad nekelti sau labai aukštų lūkesčių, nes tuomet labai įsipareigojama tam, ko pats negali net kontroliuoti“, – sako G.Jakubauskas.
Tai susitarimas, kuriame gali nedalyvauti
Visgi šią dieną kenčiantys ir liūdintys žmonės gali patys sau padėti. „Krizių įveikimo centro“ psichologas tvirtina, kad turime prisiminti, jog kiekviena kalendorinė šventė yra tiesiog susitarimas, kuriame mes patys pasirenkame dalyvauti ar ne.
„Pavyzdžiui, Naujieji metai Vakarų pasaulyje švenčiami gruodžio 31–sausio 1 d. Žiūrėdami televizijos žinias matome, kaip Naujieji metai įvairiose pasaulio šalyse pasitinkami įvairiomis valandomis pagal laiko zonas. Tuo tarpu Azijoje, kurioje gyvena didelė dalis visos Žemės gyventojų, Naujuosius metus sutinka visiškai kita data – sausio pabaigoje ar vasarį. Ir jiems nesvarbu, kad kitur švenčiama kitu metu. Šventės – tai susitarimas. Tas pats su Valentino diena. Prisiminkime, kad anksčiau šios šventės išvis neturėjome. Jai atsiradus, kai kurie žmonės pasirinko ją švęsti. Tiesiog reikia priminti sau, kad visos šventės yra ne pareiga, o susitarimas, kuriame galima dalyvauti arba nedalyvauti. Jeigu šventė žmogui tinka, tegul jis ja džiaugiasi, jeigu ne – tegul priima ją kaip kitų žmonių švenčiamą šventę. Toks požiūris galėtų šiek tiek padėti, jei bet kokia šventė jums yra nemaloni“, – sako G.Jakubauskas.
Galima pasidžiaugti meilės jausmu
Be to, psichologas atkreipia dėmesį, kad šv. Valentino diena vis dažniau yra švenčiama ne tik įsimylėjusių porų – tėvai sveikina savo vaikus, o draugai draugus.
„Šv. Valentino diena pamažu įgauna kitą prasmę – sveikinti ne tik savo antrąją pusę, bet ir visus tuos, kuriuos mylime, kas yra labai gražu ir naudinga, nes sustiprina žmogui svarbų priklausymo jausmą, stiprina socialinius ryšius“, – sako G.Jakubauskas.
Anot jo, visada galima kūrybiškai paieškoti būdų, su kuo ir kaip švęsti meilės dieną. Gal tai bus mylimi tėvai, vaikai, seneliai, anūkai ar kiti giminaičiai, gal norėsis švęsti meilę sau ir palepinti save, gal tai bus proga susitikti su senu draugu ar kaimynais. Gal tai puiki proga pasimėgauti gera knyga, filmu ar kita mylima veikla, kuriai įprastai nespėjama skirti laiko.
„O gal tiesiog nuspręsite padaryti kokį gerą darbą pažįstamiems, nepažįstamiems ar šiuo metu kenčiantiems. Ir gali nutikti taip, kad jums nebeužteks vienos dienos tam. Reikia nepamiršti, kad teikdamas pagalbą kitiems žmogus padeda ir sau, nes yra atliepiamas jo prigimtinis poreikis priklausyti“, – pataria psichologas.
Proga „atšviežinti“ ryšius
Jo teigimu, žmonėms įveikti psichologines krizes ir sunkumus labai padeda turimi socialiniai ryšiai – tiek jų įvairovė, tiek ir kokybė. Ir kuo ryšys gyvesnis, artimesnis, dažniau palaikomas, tuo jis yra labiau padedantis. Taigi ši meilės diena gali būti labai gera proga įvairius ryšius pakurstyti, „atšviežinti“.
„Krizių įveikimo centro“ savanoris primena, kad žmogui, išgyvenančiam psichologinę krizę, yra labai reikalinga kitų žmonių – artimųjų, psichologų – pagalba, nes krizinis įvykis viršija žmogaus gebėjimą susitvarkyti savarankiškai.
„Dažnai žmonės, patiriantys krizes, pavyzdžiui, artimojo savižudybę, mirtį, skyrybas, yra linkę užsidaryti, izoliuotis nuo aplinkos, patys neprašyti pagalbos, jie jaučiasi beviltiškai, tarsi sustingę. Tad jei savo aplinkoje pastebite žmonių, kurie kenčia, pasistenkite proaktyviai jiems padėti – pasiūlyti savo pagalbą, paklausti, kuo galite jiems padėti, pajudinti, paskatinti, kad jie ieškotų juos galinčių palaikyti žmonių, specialistų pagalbos“, – pataria G.Jakubauskas.
Dažniausiai į budinčius savanorius psichologus žmonės pagalbos kreipiasi dėl įvykusių asmeninių krizių ir sunkumų: santykių problemų, netikėtų netekčių, psichinių negalavimų ir kitų sunkumų. Moterų kreipiasi dvigubai daugiau nei vyrų. Į centrą psichologinės pagalbos kreipėsi ir pabėgėliai iš Ukrainos – dėl patiriamų trauminių patirčių, adaptacijos sunkumų, netekties išgyvenimų, santykių sunkumų.
