Nuo ryto iki vakaro. Namuose ir gatvėje. Šis procesas niekada nenutrūksta. Tiek vyrai, tiek moterys elgiasi vienodai. Kaip tai vyksta, aiškina psichologas, Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius.
Mėgdžiok mane. „Daryk taip, kaip aš“. (Jei aš nevalgau mėsos, tai ir tave pratinsiu prie vegetariškų įpročių). Visada visi trokšta, kad „antroji pusė“ perimtų jo/ jos įpročius, požiūrį, pomėgius, gyvenimo būdą. Kaip to siekiama? „Darykime viską kartu“.(Kartu valgome, miegame, maudomės, tvarkomės, poilsiaujame ir t. t.)
Mėgdžiokime kitus. (Jei mūsų draugai atostogavo Maldyvuose, mes irgi ten trūks plyš atostogausime... Kuo mes prastesni?)
Auklėjimo būdas per malonius pojūčius. Prieš: „Suvalgyk šitą skanų kepsnį ir išnešk šiukšles“. Tuo pat metu: „Važiuojam į gamtą, nusipirksime atsigerti, išsikepsime šašlykų...“ Po: „Pabaik virti sriubą, tada plepėk su draugėmis“.
Šeimos „propaganda“. Moterys: „vyrai turi dvi rankas, gali patys tvarkyti, skalbti“, „aš irgi dirbu ir uždirbu, tegu jis vakarienę gamina...“ Vyrai: „vyrai tokių nesąmonių nedaro“, „moterys gimdo, todėl ir auklėja vaikus“, „kas į šeimą pinigus neša?..“
„Argumentuota“ manipuliacija. Pseudomokslinis tam tikrų prasmių formulavimas: pateikiamas teiginys, po to 3 argumentai, išvadą paliekama pasidaryti pačiam. „Ar žinai, kodėl mums reikia namo? Vaikams reikia erdvės. Tu turėsi savo atskirą darbo vietą, kur niekas netrukdys. Galėsime įsirengti krepšinio aikštelę, baseiną...“ „Ar žinai, kokia ekonomiška ir patogi yra šita nauja mašina?“ ir t. t. Šiuo atveju sąmoningai manipuliuojama ambicijomis, noru pakelti socialinį prestižą.
Šeimos simbolių kalba. Kiekviena šeima susikuria ir naudoja savo simbolinius ženklus, kad aplinkiniai (ar vaikai) tam tikrais momentais jų nesuprastų. Tai tam tikra slapta poros ženklų kalba.
Sąmoningas problemų iškėlimas. Nuolatinis problemų kėlimas ir jų sprendimas padeda porai išlikti, ją „riša“. Nes tai, į ką nuolat kreipiamas dėmesys, virsta realybe. Tai ypač būdinga vyresnio amžiaus sutuoktiniams. „Mūsų penktokė prastai mokosi, neįstos į universitetą! Ką daryti?!“ „Sūnus privalo lankyti bokso treniruotes, kad mokėtų apsiginti...“
Neigiamų pavyzdžių akcentavimas. Kai norima, kad sutuoktinis pakeistų elgesį, nurodomos aplinkinių nesėkmės. „Kaimyno vaikas sėdo į kalėjimą, nes tėvas vaikystėje nesirūpino jo auklėjimu.“ Tavo draugės mergaitė niekur nesimoko, nedirba. Lygiai taip, kaip ir jos mama...“
Bendravimas ir savo šeimos lyginimas su kitomis poromis. Kiekviena šeima bendrauja su sėkmingesne, labiau pasiturinčia, kad patys įgytų aukštesnį socialinį prestižą (ar bent tokiais jaustųsi); su sunkiau gyvenančia šeima – taip gali rodyti savo pranašumą (pavyzdžiui, pavaišinti prabangiame restorane); su tokio paties socialinio statuso 2-3 sutuoktinių poromis, su kuriais sieja bendri interesai. Taip atsiranda konkurencija tarp šeimų. O tai sutvirtina sutuoktinius, sustiprina jų tarpusavio ryšius „iš vidaus“.
