Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Psichologas: žmogus pradeda gyti nuo pripažinimo, kad negali pats susidoroti su savo kančia

Esame valstybė, kurioje piliečių psichinė sveikata yra didelė problema: per didelė dalis žmonių nusprendžia savo problemas užbaigti savižudybe, dar kiti jas skandina alkoholyje. Daugybė psichologų ragina patiriant sunkumus kreiptis psichologinės pagalbos. Tačiau kiekvienas turime skirtingą reakciją į skausmą, vadinamąjį „skausmo slenkstį“, taip ir į stresą, netektis, psichologines traumas reaguojame nevienodai. Kokie požymiai rodo, kad atėjo metas kreiptis į psichologą?
Moteris žiūri į veidrodį
Moteris žiūri į veidrodį / Vida Press nuotr.

Iš ko galite spręsti, kad susitikimai su šiuo specialistu jums padeda arba nepadeda? Ir kaip jį pasirinkti? Apie tai kalbamės su Moderniosios terapijos centro psichologu Roku Saulevičiumi.

Psichologo teigimu, šiandien vienam psichologui tenka didžiuliai kiekiai žmonių (pacientų), o psichinės sveikatos specialistų trūksta ir ypač ryškiai šis trūkumas jaučiamas valstybiniame sektoriuje. Valstybinėse įstaigose sveikatos paslaugos yra kompensuojamos valstybės, jos teikiamos gyventojams, kurie ne visada gali susimokėti už privačias konsultacijas.

„Šiuo metu poreikis kokybiškai psichologinei pagalbai yra daug didesnis, nei valstybė gali pasiūlyti, ir tai ypač aktualu Lietuvos regionuose, toliau nuo didžiųjų Lietuvos miestų. Todėl jau sunku būtų sutikti, kad lietuviai nesilanko pas psichologus“, – įsitikinęs R.Saulevičius.

Psichologai neieško Jūsų ligų

Kita vertus, jis pripažįsta, kad visuomenei trūksta informacijos, kas yra psichologas, kuo jis gali padėti, kaip jis dirba, taip pat – kada reikia atkreipti dėmesį į savo psichikos sveikatą, kaip ja rūpintis, kaip ją stiprinti ir taisyti?

Psichologo profesija laikoma neįprasta, nes daugumai žmonių sunku įsivaizduoti, kaip galima kasdien klausytis svetimų nelaimingo gyvenimo istorijų, problemų, sunkumų.

„Kai kažko nežinome, to bijome arba žiūrime įtariai. Savo praktikoje susiduriu, kad nerimas kalbėtis su psichologu atsiranda dėl klaidingos nuostatos, jog jis atras ligą, sutrikimą, „pripaišys“ įvairiausių diagnozių, kurios greičiausiai nuguls ligos istorijoje, būsi įrašytas į „sąrašą“, o vėliau tai gali atsiliepti įsidarbinat ar kylant karjeros laiptais, siekiant įvairių teisių (vairuotojo, ginklo)“, – sako pašnekovas.

Siekdami sumažinti kliento nerimą, psichologai neretai pokalbio pradžioje paaiškina, kad žmogus pats gali pasirinkti apie ką ir kiek kalbėti, kad daugelis žmonių kreipiasi į psichologus ir psichoterapeutus dėl gyvenimo problemų, kurių negalima vadinti liga ar sutrikimu. Dažnas psichologas supranta, jog pasakoti apie asmeniškus dalykus svetimam žmogui yra sunku.

Sveikimas prasideda nuo pripažinimo

„Visgi, paprastai psichologo profesija laikoma neįprasta, nes daugumai žmonių sunku įsivaizduoti, kaip galima kasdien klausytis svetimų nelaimingo gyvenimo istorijų, problemų, sunkumų. Todėl manoma, kad ir psichologas ar psichoterapeutas turėtų būti arba pats nenormalus, arba pasaulietiškas šventasis, pakilęs aukščiau įprastų žmogiškųjų apribojimų. Nei viena nei kita nėra tiesa“, – šypsosi psichologas.

Manau, pakankamas kriterijus apsilankyti pas psichologą yra mintyse gimęs klausimas, dvejonė: „Ar man reikia apsilankyti pas psichologą, psichoterapeutą?“

R. Saulevičiaus teigimu, svarbu, kad asmuo pats sau pripažintu, jog turi sunkumų ir reikia spręsti šią situaciją.

„Antra, kuomet problemų nepavyksta išspręsti pačiam, svarbu pripažinti, kad reikalinga pagalba. Kitaip tariant, prieš ateidamas pas psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą, asmuo dažnai pralaimi kovoje su savo sunkumais. Pripažinti, kad negali pats susidoroti su savo kančia yra didžiulis ir sunkus žingsnis. Tačiau įdomiausia tai, kad nuo čia ir prasideda efektyviausias sveikimo laikotarpis. Tai labai akivaizdu priklausomybių atveju. Tik pripažinęs savo problemą bei bejėgiškumą pačiam su ja susitvarkyti, priklausomas asmuo pradeda sveikti“, – sako R.Saulevičius.

Todėl, pasak pašnekovo, asmuo, įžengęs pro psichologo kabineto duris, jau padarė pusė darbo, dabar tereikia jam padėti atlikti kitą pusę.

Ir vis tik – kaip sužinoti, ar jau metas žengti šį lemtingą žingsnį?

Vida Press nuotr./Psichoterapija
Vida Press nuotr./Psichoterapija

„Manau, pakankamas kriterijus apsilankyti pas psichologą yra mintyse gimęs klausimas, dvejonė: „Ar man reikia apsilankyti pas psichologą, psichoterapeutą?“ Šis specialistas gali padėti ne tik sprendžiant įvairias gyvenimiškas problemas, sunkumus ar sutrikimus – jie padeda ir augti: bręsti, geriau pažinti save (savo jausmus, poreikius, sprendimus) savo aplinką. Geras to pavyzdys yra sėkmingi žmonės (pakilę karjeros laiptais, žinomi kaip savo srities profesionalai, pvz krepšininkai), kurie neretai konsultuojasi su psichologais, kad pasiektų dar didesnių aukštumų ar įveiktų kelyje pasitaikiusias kliūtis“, – primena R.Saulevičius.

Kokie požymiai rodo, kad reikėtų lankytis pas kitą specialistą?

Jei minėtas klausimas jums kilo, ir nutarėte, kad pas specialistą apsilankyti vertėtų, kitas žingsnis yra išsirinkti patikimą psichologą.

Tačiau pats pagalbos poveikis gali būti juntamas ir po 1-2 susitikimų. Šį poveikį suteikia galmybė išsikalbėti, pojūtis kad esi suprastas, išgirstas, priimtas.

„Dažnai girdžiu, kad klientai renkasi psichologą pasižiūrėję į jo nuotrauką internete, pagal jo populiarumą, arba pagal amžių. Aš siūlyčiau rinktis šiek tiek sąmoningiau“, – sako R.Saulevičius.

Kadangi iš psichologo tikitės profesionalios pagalbos, pirmiausia reikėtų įsitikinti jo gebėjimais jus gydyti. Vienas iš būdų – tiesiog paprašyti pateikti kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą.

„Tikro specialisto tai neįžeis ir nesupykdys. Nereikėtų pasitikėti vien užrašu „Psichologas“ ar „Psichoterapeutas“ ant durų, skelbime, straipsnyje ar vizitinėje, – kalba pašnekovas. – Antra, prieš pasirenkant specialistą, svarbu pasidomėti, psichologo ar psichoterapeuto domėjimosi sritimis, su kuo jam tekę dirbti, kur (kokiose problemose) jis specializuojasi. Kokybiškai dirbantis specialistas negali būti visų galų meistras. Jei jūsų psichologas teigia, kad gali padėti jums įveikti visas problemas, reikėtų susirūpinti jo kompetencija ir kvalifikacija.“

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Psichologo kabinetas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Psichologo kabinetas

Trečias žingsnis – apsilankymas pas psichologą. Gali būti, kad nerasite ryšio, jausitės nejaukiai. Kaip suprasti, ar šie susitikimai jums padeda spręsti bėdas?

„Kliento ir specialisto kontaktas yra paremtas psichologo ar psichoterapeuto pagarba, empatija, šiluma ir nuoširdumu klientui. Tai yra esminė psichologinio konsultavimo ar psichoterapijos dalis. Kai klientas nesijaučia psichologo priimamas, nejaučia iš psichologo sklindančios pagarbos, empatijos, šilumos ir nuoširdumo jam, tuomet reiktų susirūpinti ir konsultacijų veiksmingumu“, – sako R.Saulevičius.

Geriau pasijusti turėtumėte jau po 1-2 susitikimų

Kiek laiko dažniausiai trunka psichologo konsultacijos? Kada galima tikėtis apčiuopiamo poveikio? Pašnekovo teigimu, tai priklauso nuo to,kiek laiko klientas jau gyvena su ta problema su kuria atėjo.

„Jei problema klientą lydi jau ilgus metus, naivu būtų tikėtis, kad net su specialisto pagalba ją pavyks išspręsti per 5 – 10 susitikimų, tam reikia ilgesnio ir nuoseklaus darbo. Tačiau pats pagalbos poveikis gali būti juntamas ir po 1-2 susitikimų. Šį poveikį suteikia galmybė išsikalbėti, pojūtis kad esi suprastas, išgirstas, priimtas ir atsiradusi viltis, kad problemas galima išspręsti“, – sako psichologas.

Baigdamas pokalbį R.Saulevičius atkreipia dėmesį, kad problemų gyvenime turėti yra normalu. Svarbu šias problemas bandyti spręsti, tiek vienam, tiek su kitų pagalba.

Daugiau informacijos apie tai, kur galite kreiptis pagalbos

Vilniaus mieste - ČIA

Kauno mieste - ČIA

Emocinė pagalba: kur kreiptis
Emocinė pagalba vaikams
„Vaikų linija“
Kasdien (11-23 val.):
Tel.: 116 111
www.vaikulinija.lt
Emocinė pagalba jaunimui
„Jaunimo linija“
Visą parą:
Tel.: 8 800 28 888
www.jaunimolinija.lt
Emocinė pagalba suaugusiems
„Vilties linija“
Visą parą:
Tel.: 116 123
www.viltieslinija.lt
Emocinė pagalba moterims
„Pagalbos moterims linija“
Visą parą:
Tel.: 8 800 66 366
www.moters-pagalba.lt
Emocinė pagalba rusakalbiams
„Linija Doverija“
Darbo dienomis (16-20 val.):
Tel.: 8 800 77 277
Krizių įveikimo centras
Antakalnio g. 97, Vilnius
www.krizesiveikimas.lt
krizesiveikimas
Psichologinė pagalba emigrantams

„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Rinkis gyvenimą
Rinkis gyvenimą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų