Pasak V.Šap, kiekvienas žmogus gali padaryti klaidų.
„Faktas, kad elgesys (medikės – aut.) nėra tinkamas. Bet ir jūs, ir aš kalbame ne apie tai. Jei žmogaus elgesys turi nusikalstamai veikai būdingų požymių, tai sužinojęs asmuo turėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas. Čia viena dalis.
Kita dalis. Kai yra viešinamos panašios istorijos, kyla klausimas, koks yra viešinimo tikslas? Jei jis yra informuoti visuomenę apie tai, kad yra renkamos lėšos, kad yra perkamos apsaugos priemonės ir kad organizatoriai labai atsakingai stebi, kaip jos pasiekia medikus, – viskas puiku.
Jei organizatoriai sako, kad mes, pastebėję nesąžiningumo atvejus, nedelsdami informuojame įstaigų vadovus ar kitas atsakingas institucijas, kad mes sužinojome apie vieną nesąžiningą atvejį ir yra informuotos tarnybos, – viskas yra gerai.
Visuomenė savo pykčiui pasirenka kokį nors politiką, aukšto rango pareigūną, o šiuo atveju – žmogų, kuris padarė netinkamą žingsnį, kuris yra susijęs su šių dienų aktualijomis.
Bet kodėl šioje situacijoje reikėjo atskleisti žmogaus asmens duomenis, pagal kuriuos labai aiškiai galima jį identifikuoti, man sunku suprasti. Koks yra tikslas? Man, kaip visuomenės nariui, žinoti, kas konkrečiai, kokiu vardu, kokioje įstaigoje dirbantis žmogus pasielgė būtent taip?“ – retorinį klausimą kėlė psichologė.
Jos teigimu, šiuo metu situacija tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje yra labai jautri – žmonės pirmą kartą išgyvena jiems nepažįstamą situaciją, jie susiduria su labai daug kliūčių, ir natūralu, kad patiria daug jausmų.
„Vienas tų jausmų yra pyktis. Pyktis mums kyla tada, kai mes nebegalime gyventi ir veikti pagal tai, kaip esame susiplanavę.
Kai mes susiduriame su kliūtimi, mums reikia daugiau energijos, kad mes tą kliūtį įveiktume. Dėl to kyla pyktis. Jis yra jausmas, kuris suteikia energijos ir jėgų kliūčiai įveikti.
Šiuo laikotarpiu, kai esame susidūrę su mums nepažįstama situacija, natūralu, kad pykčio žmonėse yra gerokai daugiau nei ramiomis sąlygomis. Ir pyktis visada turi kryptį. Jis yra nukreipiamas į save arba į kitą.
Ši konkreti situacija sudaro žmonėms galimybę nukreipti pyktį į vieną žmogų“, – sakė V.Šap.
Tai gali tęstis keletą dienų, kol atsiras kita situacija, į kurią bus galima nukreipti pyktį.
Psichologė kėlė klausimus: ką ši situacija duoda, ar tikrai mes šito norime?
„Atrasti vieną žmogų, kuris padarė klaidą, ir susikaupusį pyktį su grasinimais, įvairiomis patyčiomis nukreipti būtent į jį? Ką mes iš to gauname ir ko mes siekiame?“ – sakė specialistė.
Pasak pašnekovės, svarbu yra tai, kad netrukus po A.Tapino įrašo kreipimąsi į visuomenę išplatino Vilniaus psichiatrijos ligoninė, kurioje medikė dirba.
Savo pranešime ligoninės vadovybė, neteisindama kolegės poelgio, akcentuoja, kad jai darbe suteiks emocinę paramą.
Kalbėdama apie psichologinius ir emocinius padarinius, su kuriais gali susidurti medikė, V.Šap teigė, kad situaciją reikėtų vertinti rimtai.
„Aš visada sakau: pyktis gimdo pyktį. Agresija gimdo agresiją. Žmogus, kuris jaučia priešiškumą iš visuomenės, pats išgyvena labai daug jausmų. Labai gali būti, kad jam sunku tvarkytis su tais jausmais.
Labai sunku pasakyti, kokie gali būti padariniai. Jie gali būti įvairūs. Tai priklauso nuo paties žmogaus, nuo to, kiek, be to, kad sulaukė pykčio ir agresijos, sulauks paramos ir palaikymo?
Labai svarbu, kad savo poziciją išreiškė ir ligoninė, kad akcentavo suteiksiantys emocinę paramą. Labai svarbu, kad žmogus, susidūręs su tiek priešiškumo, gautų ir emocinę paramą, nes iš tiesų į vieną žmogų nukreipti tiek pykčio ir energijos, tiek daug neapykanta persmelktų komentarų, žinučių net su skatinimais nusižudyti – tai yra labai rimta“, – kalbėjo V.Šap.
Kiek laiko visuomenėje „laikomas“ pyktis ir kada emocijos atslūgsta?
„Mes žinome, kad esame linkę ieškoti kalto. Visuomenė savo pykčiui pasirenka kokį nors politiką, aukšto rango pareigūną, o šiuo atveju – žmogų, kuris padarė netinkamą žingsnį, kuris yra susijęs su šių dienų aktualijomis. Tai gali tęstis keletą dienų, kol atsiras kita situacija, į kurią bus galima nukreipti pyktį.
Vieną pykčio bangą mes neseniai jau turėjome. Kai mūsų tautiečiai, kurie prasidėjus karantinui, norėjo grįžti į Lietuvą, matėme, kiek yra atsiliepimų ir kokių.
Manau, kad šiuo laiku mes turime būti ypač atsakingi ir ypač jautrūs, bet kokią informaciją viešindami ir rašydami.
Tai trunka, kol mes randame kitą žmogų, kitą tarnybą. Aš manau, kad šiuo laiku mes turime būti ypač atsakingi ir ypač jautrūs, bet kokią informaciją viešindami ir rašydami. Nes visuomenė dabar yra jautresnė nei įprastai.
Ypač svarbu labai atidžiai galvoti, ką rašome ir ką sakome, nes galime padaryti žalą, ir kartais – neatitaisomą.“
Psichologė sakė pastebėjusi, kad šiuo įrašu dalijosi ir portalai. Pasak jos, pasidalyti yra viena: „Bet būtų gerai, kad būtų išreikšta ir pozicija, pakalbinant specialistus, išklausant kitų nuomonių. Ir žurnalistai turėtų savęs paklausti: koks tikslas pasidalyti šia informacija? Apie ką ji?“
A.Tapinas žada viešinti ir kitus tokius atvejus
Penktadienio vakarą A.Tapinas savo feisbuko paskyroje paskelbė įrašą, kuriame sako, kad, jei bus ir daugiau tokių atvejų, viešins juos visus.
„Šiandien buvo labai sunki diena. Patys žinote, kodėl. Priėmiau sunkų sprendimą paviešinti už rankos pagautą medikę, kuri pasisavino ligoninei skiriamas priemones. Ir jeigu turėsim dar vieną tokį atvejį, irgi viešinsim, tik pasistengsim užkardyti reikalaujančius linčo teismo čia ir dabar.
Sugavę už rankos viešinsim dėl vieno paprasto dalyko – mes valdome ir atsakome už 1,8 milijono eurų vertės turtą. Ir tai nėra tiesiog eurai. Tai yra mums patikėti žmonių pinigai, už kuriuos perkamos priemonės medikams. Tokie pinigai tokiu sunkiu metu yra vertybė ir tos dešimt kaukių šiandien, rytoj, o dar realiau po kelių savaičių gali nulemti žmogaus gyvybės kainą.
Ir kas dar blogiau, aš žinau, jog tikrai įstaigose yra dirbančių žmonių, kurie galvoja – ai, va, čia priaukojo, nieko nenutiks, jeigu vieną kitą dėžutę pasiimsiu, anksčiau nieko nebūdavo, kas dabar bus.
Tai šiandien mes parodėm, kad nejuokaujam. Kad jeigu savinsitės, perpardavinėsit ir sugausim (o sugausim, nes turim ir resursų, ir fantazijos), tai nesitikėkit, kad tokios krizės sąlygomis jums pagrūmos pirštuku ir pasakys, daugiau taip nedaryk. Tad pagalvokit, tris kartus pagalvokit, ar verta“, – socialiniame tinkle rašė A.Tapinas.