Kodėl įsimylėjęs žmogus neadekvatus
Pasak psichologės, meilė, kaip ir gyvenimas, turi savo etapus. Dažnai mes ją sutapatiname su aistra arba įsimylėjimu, drugeliais pilve, kai to žmogaus geidžiame, apie jį svajojame ir „išsilydome“ jį pamatę. Tačiau tai tik pradžia.
„Įsimylėjimo, arba susižavėjimo, variklis – labiau kūniška aistra nei gilesni jausmai. Taip įsimylėti galima ir iš pirmo žvilgsnio – pamačius gražuolį arba gražuolę ima sukti pilvą, linkti kojos. Bet tai tik pradinis meilės etapas. Antras etapas – kai susižavėjimas išblėsta. Rašytojas F.Beigbederis yra pasakęs kultinę frazę, kad meilė trunka trejus metus. Iš tiesų jis rašė ne apie meilę, o apie įsimylėjimo ir susižavėjimo etapą. Šitas etapas iš žmogaus nereikalauja jokių sąmoningų pastangų ryšiui palaikyti, nes viskas vyksta beveik fiziologiniu pagrindu. Dėl hormonų organizme mums norisi būti su tuo žmogumi, mes nuolat apie jį galvojame, norime susitikti, liesti, apsikabinti. Mums atrodo, kad abu viską matome tomis pačiomis spalvomis, galime pratęsti vienas kito sakinį ir tai nuostabu.
Įsimylėjimo etape žmogus jaučiasi pakylėtas, turi daug energijos, net miegoti norisi mažiau. Psichiatriniais terminais sakant, ši būsena panaši į maniją. Vienu metu įsimylėjimas netgi buvo įtrauktas į psichikos sutrikimų sąrašą, nes tuo metu žmogus iš tiesų yra nelabai adekvatus. Jis mąsto labai siaurai – tik per tų santykių prizmę. Šiame etape įsimylėjėliai kitų žmonių paprastai nelabai mato, jie tampa egocentriški, užsidaro savo santykyje“, – aiškino pašnekovė.
Ilgalaikis ryšys neįmanomas neperėjus etapo, kai nukrenta rožiniai akiniai.
R.Bačiulytės teigimu, šiame etape žmogaus, kuris mums sužadina tokius jausmus, visą tą biocheminę audrą, iš tiesų nematome kaip visumos, o tik savo projekciją, savo įsivaizdavimą apie meilės objektą. Kai šis etapas baigiasi, nukrenta rožiniai akiniai ir mes pamatome realų žmogų, atsiranda didelis nusivylimas. Paprastai tai nutinka jau po vedybų, todėl dažnai skundžiamasi, kad partneris tarsi pasikeitė. Pasirodo, jis yra paprastas žmogus ir turi savo ydų! Pasirodo, mes nesame vienis, dvi obuolio puselės, sulipusios į vieną obuolį, o skirtingi žmonės su savo skirtingais poreikiais, įpročiais, prioritetais, interesais, vertybėmis ir pan. Tai požymis, kad pereinama į kitą etapą, kuris vadinamas realistiniu vienas kito pažinimu.
