Daugiau apie santykius ir seksualumą galite rasti „Sąmoninga šeima" psichologės Miglės Motiejūnės tinklaraštyje.
Nėra malonu sau pripažinti, kad partneris visiškai nebetraukia. Tai patirtis, su kuria susiduria kiekvienas, esantis ilgalaikiuose santykiuose. Supratus, kad didesnis jaudulys kyla prisiminus erotinio filmo ištrauką arba kolegą darbe nei savo partnerį, mažų mažiausiai jautiesi kaltas.
Vieni šį vidinį konfliktą išsprendžia susitaikydami, kad tokio aistringo sekso kaip fantazijoje ir nebus, kiti ieško meilužio, treti nusprendžia ieškoti laimės su kitu žmogumi.
Normalu nebejausti stiprios aistros
Tyrimuose pastebima, kad ilgalaikiuose santykiuose poreikis seksui gerokai sumažėja. Didžiojoje Britanijoje 2017 m. publikuotas tyrimas, kuriame dalyvavo 15 162 respondentai, parodė, kad santykiuose, kurie trunka ilgiau kaip metus, 23 proc. vyrų ir 27 proc. moterų teigė turintys mažesnį susidomėjimą seksu nei anksčiau.
Taigi tu tikrai nesi vienas, kuris nebenori sekso su savo partneriu, ir tai nebūtinai reiškia santykio pražūtį.
Dabar turėtų kilti klausimas, kodėl taip yra ir ką su tuo daryti?
Kodėl santykyje nebelieka sekso?
Pradėkime nuo pradžių. Stipri aistra įprastai siejasi su netikėtumu, naujais potyriais, jauduliu, kartais rizika. Tai jausmai, kuriuos patiriame romantinių santykių pradžioje. O meilė kyla tuomet, kai jaučiamės saugūs, galime nuspėti ir (neva) kontroliuoti savo ir kito veiksmus. Taigi stipriam meilės jausmui sukurti reikia laiko. Nesunku pastebėti, aistra ir meilė kyla visiškai skirtingose situacijose.
Štai kaip tai atrodo praktiškai. Susipažįstame. Pradedame jausti netikėtą ir stiprią „chemiją“. Jaučiam jaudulį, galvojame apie šį žmogų, norime būti su juo kuo dažniau ir stengiamės jam patikti. Svarstome, kaip nustebinti, gal atnaujinti garderobą? Gal paieškoti įdomių vietų vakarui kartu? Gal nupirkti malonią dovaną? Gal pagaminti vakarienę?
Gyvenimas įgauna naujų spalvų ir nešioja mus šioje euforijoje. Vertiname kiekvieną akimirką ir stengiamės, kad jų būtų kuo daugiau. Leidžiame rytą, pietus ir vakarą kartu, susiskambiname, susirašome ir siekiame, kad šios akimirkos niekada nesibaigtų.
Tiesa, šią euforiją pradeda temdyti baimė, o jeigu partneris susiras kitą? O jeigu jam nepatinku? Taigi nusprendžiate pasiūlyti gyventi kartu, auginti gyvūną, pirkti būstą, o gal auginti vaikus. Taip dėl saugumo mes paaukojame dalį savo laisvės ir nenuspėjamumo.
Mes bandome ieškoti būdų, kaip išlaikyti tuos santykius, kuriuose jaučiamės saugiai, galintys pasitikėti ir įsipareigoti. Juk būtent tokie santykiai turėtų padėti išgyventi visas negandas ir įveikti iššūkius.
Nusprendžiate pasiūlyti gyventi kartu, auginti gyvūną, pirkti būstą, o gal auginti vaikus. Taip dėl saugumo mes paaukojame dalį savo laisvės ir nenuspėjamumo.
Bet tai nėra vienintelis mūsų poreikis. Mes taip pat norime patirti naujus, netikėtus kartais rizikingus iššūkius gyvenime. Todėl šis žmogus dar turi būti mylintis, suteikiantis saugumą, aistringas, turintis panašius pomėgius, galintis pralinksminti, iniciatyvus, mokantis išklausyti... Šis sąrašas galėtų tęstis ir būti ilgesnis už laišką Kalėdų Seneliui.
Negana to, mes tikime, kad šį žmogų turime rasti, o radę turime kartu nugyventi visą gyvenimą. Taigi skyrybos ar neištikimybė atrodo kaip pasekmė, kad pasirinkome netinkamai ir reikia ieškoti iš naujo.
Taip mes ieškome universalaus žmogaus, kuriame tilptų visi įmanomi net ir skirtingi mūsų poreikiai, vietoj to, kad ugdytume savo gebėjimą mylėti.
Dauguma mūsų santykiuose „paaukoja“ aistrą dėl santykio stabilumo. Ir štai turime santykį, kuriame myliu, branginu, bet mylėtis visiškai nenoriu.
Kodėl kyla mintys apie kitą?
Santykiuose nelikus intymumo, mūsų seksualiniai poreikiai niekur neišnyksta. Būtent tuomet intymumo ieškome kitur, kartais – tai mūsų fantazija, o kartais – nauji santykiai.
Poros santykius visada lydi tas kitas, trečias, narys. Tas trečias – tai žavi pardavėja, su kuria norisi flirtuoti, ar prisiminimas apie paauglystės meilę, ar žavus praeivis, kurį vis dar atsimename. Tas trečias taip pat yra ir žavus pornografinio filmo aktorius ar striptizo šokėja. Tas trečias yra būtent tas, apie kurį fantazuojame sekso su partneriu metu. Taigi trečiasis gali būti ne tik meilužis, bet ir fantazija apie jį, kuris yra kaip uždraustas vaisius už santykių tvoros.
Kiekvienas nujaučia, kad šis trečiasis poros narys egzistuoja. Kartais mes bandome jį išstumti, kontroliuoti ir pašalinti: „Tu ilgai užtrukai su bendradarbiu, apie ką kalbėjotės?“, „Tu praleidi daug laiko prie kompiuterio, atseit visą laiką dirbi?“, „Ar galvojai apie mane šiandien?“, „Ar pasiilgai manęs?“. Šie klausimai atsiranda neva dėl to, kad mums rūpi, nors iš tiesų mes bijom prarasti kontrolę santykyje ir užleisti vietą tam trečiam nariui.
Dėl to, kad bijome prarasti ir būti palikti, santykyje kuriame ištikimybės susitarimą. Juk kuo labiau jaučiamės šiame pasaulyje pakeičiami, tuo labiau siekiame būti svarbūs savo partnerio akyse. Norime žinoti, kad, nepaisant to, kas nutiktų, bent vieno žmogaus gyvenime būsime nepakeičiami. O jeigu nebesijausiu svarbus, tada laikas rasti kitą žmogų, kuris padarytų mane laimingą.
Ir visos šios pastangos tam, kad išstumti mintį, jog santykyje gali ir egzistuoja ne tik du žmonės bei tai netgi yra būtina seksualiniam troškimui.
Norime žinoti, kad, nepaisant to, kas nutiktų, bent vieno žmogaus gyvenime būsime nepakeičiami. O jeigu nebesijausiu svarbus, tada laikas rasti kitą žmogų, kuris padarytų mane laimingą.
Kodėl taip lengva kurti intymumą su kitu?
Turėti meilužį – pavojinga veikla, kuri sukelia riziką, neapibrėžtumą ir jaudulio jausmą. Šiame santykyje nereikia galvoti, ar šis žmogus patiks tavo draugams, šeimai, svarstyti buitinių klausimų ir rūpintis kuo nors kitu negu tik pačiu santykiu.
Negana to, šiam santykiui būtina atrasti laiko tarp visų kitų įsipareigojimų ir rūpesčių bei užtikrinti, kad niekas jūsų neužklups. Visos šios pastangos tik parodo, kiek dėl vienas kito šiame santykyje galime būti pasiruošę padaryti.
Būtent paslaptingumas, rizika, pavydas ir sukelia stiprų susijaudinimą šiuose santykiuose. Ar visa tai gali turėti santykiai, kuriuose yra įsipareigojimai? Greičiausiai ne.
Tačiau galima priartinti santykius prie jaudulio ir neapibrėžtumo, kuris lydi šiuos uždraustus ir paslaptingus ryšius su kitu, trečiuoju poros nariu.
Kaip atkurti intymumą poroje?
Keisti įprastą, rutinišką seksą. Tai viena iš priežasčių, kodėl ilgalaikiuose santykiuose visiškai nesinori mylėtis ir seksas pradeda sietis su nuobodžia veikla, kuri atliekama vardan pareigos. Negana to esame giliai įsitikinę, kad tik spontaniškas seksas gali išgelbės santykį. Juk santykio pradžioje tai buvo stipri aistra? Tai kodėl dabar jos nėra?
Kadangi mes negebame atsiminti visų detalių, tvirtai tikime, kad aistra atsiranda „savaime“, „spontaniškai“. Tiesa, tai tėra gražus miražas dykumoje.
Bet koks „spontaniškas“ seksas reikalauja valandų, kartais dienų pasiruošimo. Juk einant į pirmuosius pasimatymus svarstome, kaip apsirengti, gal nueiname pas kirpėją, galvojame, kur būtų geriau praleisti vakarą kartu, kokia vieta bus jaukesnė, susitvarkome namus, gal net žvakių nusiperkame. Šiame darbų sąraše jokio spontaniškumo, tai – kelias dienas trunkantis planavimas. Ir šis planavimas savaime skatina fantaziją apie intymų aistringą vakarą kartu, kas ir sukuria spontanišką seksą.
Ką galime išmokti iš šios patirties? Pasimatymus galime planuoti ir būdami ilgalaikiuose santykiuose bei jiems naudinga pasiruošti.
Legalizuoti seksualines fantazijas
Jeigu jis (ji) galvoja apie kitus, jis (ji) gali mylėti kitus, tai jau netoleruojama, tiesa?
Tai, jog partnerio seksualinės fantazijos nebūtinai susiję su jumis gali būti nemaloni bet vertinga įžvalga. Nė vienas nenorėtų patirti kito neištikimybės, bet žinojimas, kad taip galėtų nutikti, skatina aistrą santykyje. Leisdami į santykį ateiti pokalbiams apie seksualines fantazijas, galime saugiai susipažinti su tuo „trečiuoju“ santykio nariu, kuris mus jaudina. Taip santykyje nebelieka grėsmę keliančių paslapčių.
Nė vienas nenorėtų patirti kito neištikimybės, bet žinojimas, kad taip galėtų nutikti, skatina aistrą santykyje.
Kaip tai įgyvendinti? Galbūt mano partneris mėgsta šviesių plaukų merginas ir galėčiau tokia patapti vienam vakarui įsigijusi peruką. Galbūt aš mėgstu vyrus, kurie nešioja suplyšusius džinsus ir odinį švarką ir mano partneris sutiktų vieną vakarą pabūti šiuo personažu. O gal mano merginai patinka seksas, kurio metu ji galėtų pasijausti mažiau kontroliuoti situaciją, ir verta išbandyti akių ar rankų raištį.
Svarbu, kad šis žaidimas netaptų bandymu pakeisti vienas kito, nes mes negalime priversti kito būti tuo, kuo jis nėra ar nenori būti.
Pamatyti partnerį naujomis akimis
„Nauji atradimai kyla ne ieškant naujų peizažų, o žvelgiant į tuos pačius naujomis akimis“, – sako Marcelis Proustas.
Tam, kad ilgalaikiame santykyje atsirastų aistra, kuri apdulkėjo tarp rutininių darbų, reikalinga į jį įnešti naujumo ir netikėtumo. Kartais pamirštame, kad žmogus, su kuriuo esame santykyje, yra ne tik užsispyręs, sunkiai sukalbamas, erzinantis, turintis nemalonių įpročių, bet ir įdomus, turintis humoro jausmą, gebantis kurti santykius su kitais žmonėmis ir toks, kurio norisi.
Tam, kad vėl pamatytumėme tas savybes, kurios kažkada mums padėjo sukurti santykį, verta leisti sau susitikti su kitais žmonėmis ir praleisti kartu laiką. Pastebėti, kaip kiti žvelgia į mano partnerį, kaip su juo bendrauja? Jeigu pirmą kartą matyčiau šį žmogų, ar kalbinčiau jį?
Intymumo kūrimas ilgalaikiuose santykiuose yra užduotis, kuri ne ką mažiau svarbi, o gal svarbesnė už atostogų, kasdieninių pirkinių ir filmo vakare klausimus. Būtent dėl to nėra vieno paprasto recepto, kuris pataisytų santykius, tai nuolatinis bendravimo ir pažinimo procesas, kuris reikalauja savistabos ir meilės kitam.
Straipsnis parašytas remiantis psichoterapeutės Esther Perel knyga „Mating in Captivity: Unlocking Erotic Intelligence“.
