Jis rodė man daug dėmesio, negailėjo gražių žodžių, gamino vakarienes, pusryčius. Tačiau buvo be galo pavydus, negalėjau gatvėj net pažiūrėt į kitą vaikiną, nes kildavo pavydo scenos. Esam šimtą kartų perkalbėję temas apie išdavystes, pats visada užvesdavo tą temą, kad išdavystės jokiais būdais neatleistų, labai tuo džiaugiausi, dar labiau jį pamilau.
Prieš jį labai rimtų santykių neturėjau, man reikėjo laiko priprast prie žmogaus. Negalėdavau diena iš dienos su juo būt, išvargdavau, norėdavau namo ir vis zyzdavau susitikus, kad jau laikas namo. Susitikdavom per savaitę porą kartų, nors jis vos ne maldaudamas mane kviesdavo kasdien pasimatyt, aš jį atstumdavau, dėl to daug pykdavomės.
Aš nenoriu jo paleist, esu įsikibus į jį ir bijau, kad be jo nieko kito taip nemylėsiu.
Man labai patiko vienatvė, nebuvau dar pripratus prie jo, nors, aišku, abu vienas kitą labai mylėjom, buvo didelė aistra. Tačiau po pusės metų sužinojau apie išdavystę. Su ta mergina jie anksčiau buvo santykiuose. Ir šį kartą jis vis važiuodavo jai guostis, kaip jam su manim nesiseka, kaip jam blogai, aišku, jie ir mylėdavosi susitikę. Na ką, baisu prisimint tą jausmą, nenoriu jo aprašinėt, nes jau ašaros kaupiasi. Galit tik numanyt, kaip buvo skaudu. Jis po to keliais šliaužė pas mane, niekad dar nebuvau mačius taip verkiančio vyro.
Po ilgų pykčių, apmąstymų aš jam atleidau, nusprendžiau, jog visi klysta, ir kad vis dėlto myliu jį. Visi tie pykčiai truko keletą mėnesių, kol viskas stojo vėl į vietas, vėl jaučiausi laiminga ir švytinti. Tačiau vis tiek pykomės dėl pavydo ir pan.
Jis nusprendė išvažiuot į užsienį padirbėt. Na, gerai galvoju, gal tai į naudą. Bendravom „Skype“ mėnesį laiko labai gražiai, be jokių pykčių, bet širdy kirbėjo, jog kažkas vis tiek yra ne taip... Ir nuojauta neapgavo – sužinojau apie kitą išdavystę: su šia mergina (kaip ji pasakojo) jis trankėsi visą tą laiką, tuos tris mėnesius, kai buvo išvykęs.
Galvojau, kad nesusieis jau daugiau mūsų keliai, bet kur tau... Kai tik grįžo, pradėjom matytis, aišku, vėl su pykčiais, bet supratau, kad meilė niekur nedingo ir kad kaip nors, kažkokiais būdais galiu jį pakeist, ištaisyt jo klaidas. Pradėjau tada kaltint save, nes prieš pirmąją išdavystę man patiko jo draugas, o jis tai žinojo. Tam draugui aš rašydavau žinutes, jis buvo kitoks... Žavėjausi juo. Gal ir tai dar lėmė tas išdavystes. Žinoma, su tuo draugu neturėjau jokių santykių ir dabar nėra jo mano mintyse.
Beje, dar po pirmos išdavystės jis mane šantažavo, kad paviešins mano nuogos nuotraukas, kad išduos paslaptis visas. Jaučiausi šiek tiek įbauginta. Na, bet laikui bėgant supratau, kad reikia pirma keisti save, o ne draugą. Pradėjau rodyt jam daug dėmesio, susitinkam daug dažniau, dažnai kalbam telefonu, lepinu jį, myliu be galo, planuojam neužilgo išvažiuoti į užsienį pas mano brolį dirbti, kartu gyventi. Nesipykstam jau, svajojam apie gražią ateitį.
Tačiau čia dar ne pabaiga. Turbūt galvojat, kad aš kvailoka esu, kad taip galima atleist žmogui, bet tiesiog taip yra... Ir dar – mane vis kankina paranoja. Gyvenam dabar atskirai, pas tėvus, bet kartais jis būna namų pirmam aukšte (ten ryšio nėra), todėl nesulaukiu jo žinučių. Juk galėtų užbėgt į antrą aukštą bent kas pusvalandį atrašyt man, ar ne? O būna dingsta vos ne porai valandų, neina priskambint, sako, ryšio nebuvo, žiūrėjo TV. Norisi tikėt, bet juk po tokių įvykių taip sunku pasitikėt. Ir dažnai taip: jei kur dingsta, man paranoja, kartais verkiu, pergyvenu.
Tikrai norisi tikėt, kad jis pasikeitė, nes dabar nėra jam ko lakstyt pas kitas, nes esu jam labai gera ir net nesipykstam. Bet galbūt jis toks žmogus, kuriam reikia kitų, ir jis be to negali, negali pasipriešint sau.
Nežinau, ką galvot ir ką daryt, visada saugau jį, naktimis net nemiegu iki 3 val., nes jis tokiu laiku eina miegot, negaliu anksčiau užmigt, nes atrodo, kad jis gali vėl išlėkt kur, o kaip aš sužinosiu? Niekaip.
Pamiršau paminėti, kad tarp tų dviejų merginų buvo dar viena, su kuria jis mylėjosi, ji buvo girtutėlė, o jis tik pasinaudojo ja. Jam tas seksas labai svarbu. Prašau patarkit, ką man daryt toliau, kaip gyvent ? Aš nenoriu jo paleist, esu įsikibus į jį ir bijau, kad be jo nieko kito taip nemylėsiu. Lauksiu patarimo ir būsiu be galo dėkinga, kad ir ką patarsit, man bus lengviau.
Lauksiu. Nepaminėjau – man 24 m., vaikinui 25 m.
Dangira (vardas pakeistas)
Norite paklausti Ramunės? Rašykite: santykiai@15min.lt.
Laba diena, Dangira. Ačiū, kad parašei ir ieškai atsakymų. Visgi tikrai tavęs nenuraminsiu ir nepadėsiu tau meluoti sau ir apgaudinėti savęs toliau. Skaudinanti ir pasiaukojanti meilė visad baigiasi tragiškai. Savęs negirdėjimas ir nepaisymas, nuolatinis bandymas įtikti ir prisitaikyti labai ir labai brangiai kainuoja.
Kiek dar kartų jis turės mane apgauti, kad suprasčiau, jog tai greičiausiai nesibaigs niekada?
O dabar pabandyk perskaityti savo laišką tarsi visai svetimo žmogaus akimis. Taip, tarsi skaitytum visiškai nepažįstamų žmonių istoriją. Toks žvilgsnis „lyg iš šono“ gali padėti pamatyti esminius dalykus, kurie nesimato „iš vidaus“ ir atsakyti į klausimus, ką gi daryti ir kaip gyventi toliau.
Dar gali paklausti savęs pati: ar noriu tokių santykių, kokie čia aprašomi? Ar galiu pasitikėti žmogumi, kuris taiko dvigubą standartą: vieną – tau ir visai kitą – sau? Ar tikrai turiu stengtis būti puikia mergina savo vaikinui tik tam, kad jis nebėgiotų pas kitas? Ar kaltindama save už kito žmogaus amoralius poelgius, tikrai sukuriu geresnius mūsų poros santykius? Kiek dar kartų jis turės mane apgauti, kad suprasčiau, jog tai greičiausiai nesibaigs niekada? Kada galėsiu ramiai užmigti, nesibaimindama būti išduota?
Ar tikrai noriu gyventi su žmogumi, kuris naudojasi kitais, o kartais ir bejėgiais žmonėmis pačia blogiausia to prasme? Kaip aš įsivaizduoju savo tolimesnį gyvenimą su šiuo vaikinu, žinodama tai, kas jau patirta? Ar realistiška yra tikėti, kad jis pasikeis: jei taip, tai kodėl tai turėtų įvykti, juk šiaip sau žmonės nesikeičia, jei ne, tai gal reiktų dar kartą perklausti savęs – kodėl ir kuo man šis santykis vertingas? Ar aš noriu dalintis savo mylimą žmogų su kitomis, nes „jis be to negali“? Kokio santykio ir vaikino aš norėčiau iš tikrųjų, ir kiek dabartinis mano draugas atitinka mano norus?
Jei atsakius į šiuos klausimus netapo aiškiau, trumpai pakomentuosiu, kaip tavo situacija atrodo iš šalies.
Netrukus atsiras didžiulis liūdesys ir nusivylimas, nes to, ko nori, nesieki, o tik stengiesi įtikti kitam ir gyventi jo gyvenimą.
Manau, esi santykiuose su vaikinu, linkusiu tave išduoti pirmai pasitaikiusiai progai: su savo buvusia drauge, su mergina išvykęs dirbti, su mergina, kuria pasinaudojo, šiai apsvaigus nuo alkoholio. Jis moka tavimi manipuliuoti, žino tavo silpnąsias vietas ir jomis naudojasi – pasako, kad tave myli, pataikauja tau, pažada keistis, rūpinasi tavimi, tačiau tik tuomet, kai būna šalia tavęs. Patologiškai pavyduliauja tavęs, net jei tam nėra pagrindo.
Jo kalbos ir realus elgesys yra du visiškai skirtingi dalykai, tačiau tau priimtiniau tikėti kalbomis. Gal dėl to, kad realybė per daug skausminga, ir baisu, kad susikurta mylimo žmogaus iliuzija nesudužtų, o gal dėl kitų priežasčių, jų gali būti tikrai daug.
Tau, Dangira, būdinga prisiimti atsakomybę už jo veiksmus, kaltini save. Tu sieki pasikeisti pati, kad tik įtiktum jam, tarsi įtikėjai, kad jei visad būsi jam prie kojos tarsi kokia gera maža katytė, jis bus toks, kokio ir tikiesi. Bet juk nebūsi amžinai sulipusi ir patogi jam, besistengianti patenkinti kiekvieną jo poreikį, atspėti jo mintį? O kur tavo pačios gyvenimas, vertybės, norai ir poreikiai, siekiai? Netrukus atsiras didžiulis liūdesys ir nusivylimas, nes to, ko nori, nesieki, o tik stengiesi įtikti kitam ir gyventi jo gyvenimą. Gal tikiesi, kad tuomet jis išpildys tavuosius? Juk taip nebūna.
Beje, jam tavo elgesys labai naudingas – jis tiesiog gali gyventi sau patogiai. Taip, seksas gali būti labai svarbus poreikis tavo vaikinui, tačiau seksas ir neištikimybė yra visiškai skirtingos kategorijos. Net jei tavajam draugui seksualinis pasitenkinimas yra svarbus prioritetas, tai neturėtų būti prielaida neištikimybei.
Kaip turbūt žinai pati, psichologai nepatarinėja ir nesako, ką daryti, nedarysiu to ir aš. Tikiuosi, kad dabar lengviau rasi savo kelią. Sėkmės!
Daugiau apie psichologiją ir psichoterapiją skaitykite psichoterapeutas.com.
