Mano ūgis 168 cm, sveriu 71 kg. Jis pats nusprendęs yra, jog mes vaikų neturėsime tol, kol aš neatrodysiu taip, kaip jis nori, taipogi ir pasimylėsim tik tada, kai aš „sukūsiu“. Nerodo jokio dėmesio namuose, jei bandau kalbėtis ar prisiglausti. Visada randa pasiteisinimą taip mane atstumdamas.
Esu jam gera, labai stengiuosi dėl mūsų, daug kur parodau iniciatyvą, kadangi iš jo pusės retai ko sulaukiu. Žodžiu, nežinau, ką daryti, kaip elgtis. Pradžioje šiaip pati buvau 10 kg stambesnė, ir tiko, ir patiko jam, o dabar laikosi savo principų absurdiškų.
Atrodo, jog mūsų santykiai „pastatyti ant mano figūros“. Patarkit, ką man daryti.
Diana (vardas pakeistas)
Norite paklausti Ramunės? Rašykite: santykiai@15min.lt.
Laba diena, Diana. Ačiū už tavo laišką.
Žinai, labiausiai man krenta į akis tai, kad abu esate menkos savivertės žmonės. Joks savim pasitikintis vyras nežemins moters ir nedarys tokių absurdiškų ultimatumų, o pasitikinti savimi moteris jokiu būdu neleis, kad su ja būtų taip elgiamasi. Pasitikinti savimi moteris, visų pirma, tiesiog nepasirinktų tokio vyro arba netęstų tokio santykio. Greičiausiai jūsų ryšyje ir anksčiau buvo menkinimo ženklų, tik galbūt jie buvo paslėpti arba tu juos ignoruodavai.
Dar labai svarbus dalykas, kurį pastebiu jūsų ryšyje, tad kad vienas iš jūsų tarsi pranašesnis: jis būna reikšmingas, kelia įvairias sąlygas, kitas – paklūstantis: stengiasi jas atitikti ir išpildyti – puikus tandemas! Tavo elgesys tarsi pastiprina jo „galias“ ir, manau, šiuo atveju labai svarbu pastebėti tokį savo elgesį, kaipgi tu pati leidi piknaudžiauti jam, kokius siunti neverbalinius ar verbalinius signalus. Visko gali būti, kad jei šio scenarijaus nepalaikysi, toks santykis gali išvis iširti. Galbūt tu net pasąmoningai ar sąmoningai tą numanai ir todėl tebesi tam vaidmenyje. Arba jūsų santykis gali peraugti į kitą lygmenį, jei tik, žinoma, tavo vyras norėtų augti drauge.
Štai pati rašai, kad stengiesi, kiek išgalėdama, dėl jūsų santykių, rodai iniciatyvą, tačiau sveikų instinktų ir emocijų moteris, kuri traukia vyrus, elgtųsi priešingai – už tokius dalykus, apie kuriuos rašai laiške, ji išsitrauktų diržą, o ne būtų vyrui dar geresnė: „Aš tau dar, brangusis, sriubytės įpilsiu, kojines numegziu, vakarėlį suorganizuosiu...“. Juk tai atstumia! Buvo toks rusiškas filmukas vaikams (ir ne tik vaikams) apie kiškelį, kuris vis gretinosi prie briedžio: „Gal tau dainelę padainuoti? Gal tau paausį pakasyti?“ Ar numanai, kaip elgėsi briedis, jei to filmuko nematei?
Galbūt čia visai net ne kūnas arba ne tik kūnas yra svarbus. Greičiausiai vyras netiesiogiai kalba apie kūną, o iš tikrųjų – kas jam nepatinka ir atstumia tavyje, tik jis nemoka to išreikšti, nežino, kaip pasakyti ar net pats to aiškiai neįsisąmonina.
Aš turiu nuojautą, kad kad būtent tavo gerumas, motiniškumas ir atstumia jį, dusina. Gal jis ir nori tuo ultimatumu pasakyt: „Kol tu nepradėsi rūpintis savimi – “nesukūsi„, tol nenoriu su tavimi jokių vaikų, nenoriu tavęs kaip moters“. Ir tai yra visiškai suprantama – koks sveikas vyras norės mylėtis su mama? Juk tai incestas. Vyras pats nori rūpinti moterimi, pats nori atrasti impulsą rodyti dėmesį, globoti, siūlyti – nejaugi tai ne elementaru?
Pirma mintis, perskaičius tavo laišką, buvo ta, kad tu seniai jo nebedomini ir čia tik „atmazkė“ (atsikalbinėjimas) iš serijos: „Tu pasikeisk, o tada žiūrėsim, gal tave ir mylėsiu“. Ir taip tarsi galima išlošti laiko, tiesiog bet ką pasakai, kad tik „atšoktų“ – nes seniai nusižiūrėjo kokią liekną ilgakoję.
Diana, ar tau pažįstamas toks scenarijus, kai kažkas kitas kontroliuoja ir nurodinėja, kokiai tau būti, žemina? Ką tau tai primena?
Tačiau kita mintis, greit sekanti po šios: gal visgi jis nekeltų kažkokių griežtų sąlygų, jei jam visiškai nerūpėtum, taigi, galbūt tu turi šansą, gal jis tiesiog nori išsilaisvinti iš tavo globėjiškumo gniaužtų ir turėti grakščią moterį, o ne apvalią mamą? O galbūt tu pati transliuoji jam įvairius signalus, kad tavęs pačios netenkina tavo linijos, o jis tik pagauna tavo perduodamą žinutę ir taip savotiškai stengiasi dėl tavęs? Na, čia, žinoma, labai jį išteisinu ir tikrai žvelgiu su humoru, bet juk visad reiktų žiūrėti į gyvenimą ne tik negatyviai arba realistiškai, bet ir pozityviai, lengvai autoironiškai ir per humoro prizmę, ar sutinki?
Galbūt ši situacija yra puiki galimybė tau atsigręžti į save, pažvelgti į save labai nuoširdžiai, atvirai ir nemeluojant, neapgaudinėjant savęs paklausti svarbių sau dalykų: „O kas mane sieja su vyru, kuris reguliuoja mano išvaizdą? Su vyru, kuris menkina?“ Diana, ar tau pažįstamas toks scenarijus, kai kažkas kitas kontroliuoja ir nurodinėja, kokiai tau būti, žemina? Ką tau tai primena? Kur ir kada tu dar taip jauteisi, su kuo? Ar tik ne vaikystėje: ir tai taip iki skausmo pažįstama, kame tu puikiai moki būti?
O ko tu iš tikrųjų pati norėtum, jei visgi nebeatkartotum savo traumos? Iš savęs ir savo santykių? Kokios šeimos? Ką tu pati manai apie vyrą, kuris reguliuoja moteriai, kaip jai reikia atrodyti, iškelia sąlygas, kuriom esant ją mylės? Jei tai būtų tavo sesuo ar gera draugė, ką jai pasakytum? O ką gi tu pati manai apie savo kūną? Ar tau jis patinka? Ar esi patenkinta savo svoriu? Formomis? Ką norėtum jame keisti, jei norėtum?
Gal vyro elgesys yra viso labo atspindys tavo pačios santykio su savimi; kad į save žvelgi kritiškai, nemyli savęs, negerbi, terši savo organizmą, grūdi į kūna visokias nesąmones?
71 kilogramas visgi yra daugoka, kad ir su nemažu tavo ūgiu. Pagal KMI – kūno masės indeksą – turėtum sverti apie 65 kilogramus ar maksimaliai 68 kg, ką tu gali sau leisti. Taigi, miela Diana, galbūt tau reiktų susimąstyti apie savo mitybą, galų gale – sveikatą. Juk esi dar tik 28 metų niekad negimdžiusi jauna moteris!
Tikrai nesiūlau jokių dietų, nes manau, kad tai visiškas absurdas, tačiau galbūt vertėtų pagalvoti apie pilatesą ar jogą, lengvą bėgimą, sąmoningo valgymo pratimus (labai efektyvus mindfulness metodas – gali pasiskaityti internete)?
Na, o dėl savo vyro, žinoma, vertėtų pagalvoti, ar žmogus, kuris taip nepasitiki savimi, galės priimti jūsų netobulus vaikus. O kas būtų, jei susirgtum rimta liga arba įgytum negalią? Rimti pavojaus ženklai tie ultimatumai...
Taigi, Diana, ką gi tau daryti – spręsti tau pačiai, na, o elgesį, akivaizdu, kad reikia keisti nedelsiant. Geros kloties!
Daugiau apie psichologiją ir psichoterapiją skaitykite svetainėje psichoterapeutas.com.
