Pirmoji mano draugystė buvo, kai dar buvau šešiolikmetė. Per daugiau kaip dvejus draugystės metus būta visko: tiek gerų, tiek skaudžių akimirkų. Galiausiai mus išskyrė jo išdavystė. Po šio įvykio nenorėjau jokių vaikinų, jokių naujų įsipareigojimų... Troškau laisvės. Deja, ta gauta laisvė pavertė mane šalta, abejinga, užsidariusia savyje ir dėl nieko nenorinčia stengtis. Ir taip jau treti metai... Pabendravusi su vaikinu, nusprendžiu, kad jis man per silpnas arba aš jam. Labai kritiškai save vertindama, nutraukiu santykius. Visuomet jaučiu bendravimo stygių, o galvoje sukasi mintys: „Kas gali į mane atkreipti dėmesį ir norėti su manimi tokia bendrauti?..“
Gal bijau įsipareigojimų? Gal bijau įsileisti naują meilę?..
Dabar atsirado vaikinas, kuris, galima sakyti, tarsi nukrito iš giedro dangaus. Iš jo pusės jaučiu susidomėjimą, rūpestį, norą bendrauti, bet su juo bendraudama labai nuvertinu save, prigalvoju įvairiausių priežasčių, kad tik nesusitikti ir pan.
 |
| Gedmanto Kropio nuotr. / Santykių ekspertas Šarūnas Mažuolis |
Sveiki,
Nežinau, ar supratau jūsų klausimą, nes tai, ką matau, yra tik faktų konstatavimas apie tai, kokia esate ir kas vyko bei vyksta jūsų gyvenime. Tiesa ta, kad neturite jokių problemų su santykiais, nes neturite santykių. Su kuo turite problemų, pati puikiai jaučiate – tai su pačia savimi. Santykiai su savimi turbūt patys sudėtingiausi, nes net atostogų negali pasiimti, o susipykus – išsiskirti. Taigi panašu, kad prieš save turite tikrą iššūkį. Ką daryti su besidominčiu jumis vaikinu? Ką tik norite! Bendraukite, nutraukite bendravimą, susitikite arba ne. Santykių su juo dar nėra, jie dar tik mezgasi, yra tik intencija į galimus santykius.
Kita vertus, ši situacija atvedė jus į kryžkelę. Tad pabandykime pakeliauti abiejomis kryptimis ir pažiūrėkime, kur tai gali nuvesti.
Viena iš galimybių – nutraukti bendravimą ir likti ten, kur esate. Čia viskas ir baigiasi, nieko neįvyksta, jūsų gyvenime jokių pokyčių, nieko nauja. Toliau liekate paskendusi apmąstymuose, kas galėjo ar negalėjo būti, ir greičiausiai tyliai kaltinate save, kodėl nesurizikavote.
Kita galimybė – susitinkate ir pamatote, kad tai – ne jūsų žmogus. Jis mielas, šiltas, bet eilinį kartą kažkas ne taip. Nutraukiate santykius ir keliaujate toliau.
Trečia galimybė – jis visgi pasirodo įdomus ir, nepaisant visko, kas sukasi jūsų galvoje, bent vienu procentu patikite, kad galite užmegzti tikrus santykius. Gal vėliau paaiškės, kad ne su juo, bet vien tokios galimybės užgimimas sąmonėje padarys savo įtaką.
Ketvirta galimybė – jis jums vis labiau patinka, įsimylite ir pradedate naują meilės istoriją, kurioje vėl bus visko, nes tokios jau tos meilės istorijos... Jei bijote nukristi, geriau iš viso nemėginti stotis.
Yra dar ir penkta, šešta ir visa nežinoma daugybė galimybių. Tai, ką turite dabar, tai arba be galo daug galimybių, arba nė vienos, jei liekate ten, kur esate. Viskas tik jūsų rankose.
Kartais užtenka žengti pirmą žingsnį, pajudėti iš mirties taško ir gyvenimas pradeda siūlyti neįtikėčiausius kelius ir galimybes. Galbūt tas vaikinas yra pirma iš galimybių – stimulas pradėti judėti.
Dabar šiek tiek apie jus pačią, nes būtent jumyse glūdi visa sėkmių ir nesėkmių esmė. Panašu, kad tikroji visų problemų priežastis yra trauma, patirta po pirmosios draugystės. Kartais emocinės žaizdos užgyja palaipsniui. Randai lieka, bet žmogus vėl pasijunta gana stiprus bandyti iš naujo tai, kas sužeidė jį. Kiek laiko trunka užgijimo procesas, neįmanoma atsakyti... Jūs jau trečius metus gyvenate su sprendimu daugiau nekentėti. Nors panašu, kad kenčiate dar labiau nei rizikuodama likti įskaudinta. Kartais tokios žaizdos būna tokios gilios, jog jos taip niekada ir neužgyja. Yra tikimybė, kad išdavystės skausmo neišgyvenote iki galo. Neišverkėte ir neišpykote visko, kas tada virė jumyse, ir taip likote įstrigusi skaudžioje istorijoje. Gali būti, kad vietoj to, kad jaustumėte visą skausmą ir kančią, tarsi bėgate nuo jos atsiribodama ne tik nuo kitų žmonių, bet ir nuo savęs pačios. Visos susikaupusios emocijos taip ir liko su jumis lėtai grauždamos iš vidaus.
Negaliu jūsų paguosti ar nuraminti, kad viskas su jumis gerai, kad esate verta geriausio vaikino ir t. t. Ne todėl, kad tai būtų netiesa, o todėl, jog jums tai padėtų tik kokioms penkioms minutėms. Vėl likus su savimi, visi vidiniai demonai grįžtų.
Taigi, ką daryti? Mano nuoširdus patarimas – susirasti psichologijos ar dvasinių praktikų (įvairiausių meditacijų, judesio, kvėpavimo terapijų ir t. t.) grupę ir pradėti po truputį valytis nuo užspaustų emocijų, keisti savo įsitikinimus, dirbti su savimi jums priimtiniausiais metodais, kol vieną dieną galėsite sau pasakyti, kad štai tokios būsenos kaip dabar jau galiu kurti santykius ir surizikuoti dar kartą.
Joks vyras neateis ir neišgelbės jūsų nuo tokių minčių ar iš tokios situacijos, neužgydys žaizdų, jei nepradėsite jų gydytis pati.
Padėkite tašką šiai savo istorijai ir priimkite sprendimą gyventi, jaustis ir mąstyti kitaip. Užduokite sau intenciją turėti malonesnį gyvenimą ir malonesnių vidinių patirčių, stebėkite, kur link gyvenimas jus veda. Nelikite viena, ieškokite pagalbos ir ką nors būtinai rasite.
Kartais užtenka žengti pirmąjį žingsnį, pajudėti iš mirties taško ir gyvenimas pradeda siūlyti neįtikėčiausius kelius, galimybes. Galbūt tas vaikinas yra pirma iš galimybių – stimulas pradėti judėti.
Trumpai apie vaikinus ir tą faktą, kad taip jokio ir nerandate. Gali būti, kad būtent taip ir yra, t. y. nesutinkate sau tinkamo vyro, ir tiek. Jūsų vidinė būsena nebūtinai groja pagrindiniu smuiku antrosios pusės paieškose. O kartais vidinis nepasiruošimas palieka žmones vėtytis ir mėtytis tarp savo norų, baimių ir įsitikinimų, užuot ėjus į santykius su kitu žmogumi. Tik jūs pati galite sau atsakyti, kaip yra iš tikrųjų.
Tekstas Vaigos Leveckytės
DĖMESIO! Jums su partneriu kyla sunkumų, kurie kartina jūsų santykius? O gal neduoda ramybės kokie komplikuoti širdies reikalai (tarkime, nesiseka rasti antrosios pusės, užmegzti santykių ir pan.)? Drąsiai siųskite klausimą mums el. paštu ji24.lt@zlg.lt. Santykių ekspertas Šarūnas Mažuolis mielai atsakys.
