Tirpstančiame kalnų sniege Helmutas ir jo žmona Erika išvydo kraupų vaizdą: iš ledo kyšantį žmogaus lavoną. Sudžiuvusį kūną dengė į pergamentą panaši oda. Ploname lede įstrigusi koja apvyniota šiaudais ir odos juostelėmis. Tarp jų – varinis kirvukas ir medžioklės įrankiai. Po kelių dienų žmogaus kūnas buvo iškeltas ir sraigtasparniu nugabentas į Insbruką.
Tyrinėjimuose dalyvaujantys mokslininkai sutiko, kad Otzi (taip buvo pramintas Ledo žmogus) – stulbinantis radinys. Naudodami anglies – 14 metodą jie nustatė lavono amžių. Tyrimus vykdžiusios įvairios laboratorijos skirtingose šalyse, kurių kiekvienai buvo pateikti vis kitokie pavyzdžiai, nustatė, kad vyras mirė 3300 m. prieš mūsų erą.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Otzi veido bruožų rekonstrukcija |
Mįslė mokslininkams
Kūnas buvo rastas ledo sluoksnio viršuje, uolos plyšyje. Šioje ledynų vietoje buvo labai gilu. Mokslininkai nustatė, kad ledo žmogus buvo apsirūpinęs tinkama apranga, padėjusia jam išgyventi atšiauriomis sąlygomis. Glazgo universiteto Teisinės medicinos fakulteto profesorius Peteris Vanesy, pasitelkęs į pagalbą kompiuterinę grafiką, sukūrė Ledo žmogaus veidą. Mūsų tolimas protėvis išsiskyrė smarkiai išsišovusiais skruostikauliais, bet šiaip jo veidas buvo panašus į mūsų amžininkų. Ant pečių jis nešėsi maišą, galima sakyti, kuprinę, kurioje buvo sausų vaisių ir kitų maisto produktų, suvyniotų į samanas, ant galvos – meškos kailio kepurė, o avėjo žolėmis pašiltintais ožkos odos antkurpiais.
Tas vyras turėjo ne tik kailinę kepurę, bet ir iš žolių nupintą apsiaustą, greičiausiai saugantį nuo lietaus. Po apsiaustu dėvėjo apdarą, pasiūtą iš kailio gabalų. Saugodamasis nuo geliančio aukštikalnių šalčio kojas jis buvo apsivyniojęs kailiais, turėjo ir strėnjuostę. Be to, vyras nešiojosi įrangą ugniai kurti ir iš beržo tošies padarytą dėžutę, kurioje greičiausiai laikė itin branginamas karštas anglis. Lanku ir strėlėmis galėjo medžioti laukinius žvėris, bet mokslininkai nusprendė, jog Ledo žmogus buvo piemuo, mokėjęs medžioti laukinius žvėris. Visgi manoma, kad tai nebuvo medžiotojas, nes jo gyvenamuoju laikotarpiu žmonės daugiau vertėsi žemdirbyste, o ne medžiokle, be to, vasarą kalnuose ganydavo avis. Kad ir kaip būtų visa tai – tik spėlionės. Kaip ir kai kurių mokslininkų nuomonė, kad šis vyras mirė sulaukęs 46 metų.
Paaukotas dievams?
Ištyrus Ledo žmogaus kūno liekanas, jo kairiame petyje pastebėtas strėlės smaigalys. Tai liudija apie prieš tūkstantmečius įvykusią smurtinę mirtį. Kas ir kodėl nužudė tą žmogų? Mokslininkai ir antropologai turi daug įvairiausių versijų. Naujausiais įrodymais, vyras buvo paaukotas dievams. Andų, Himalajų ir kitų regionų kultūrų mumijų bei ritualinių aukojimų ekspertas Johanas Reinhardas, tarp kurio tyrinėtų mumijų ir vadinamoji Ledo mergaitė, 1995-aisiais rasta Ampato viršukalnėje Peru, tvirtina, esą strėlės padaryta žaizda įrodo, kad Ledo žmogui strėlė buvo paleista į nugarą. „Gal tai žmogžudystė, o gal ritualinis aukojimas?“ - abejoja jis. Vyro palaikai rasti tarp dviejų aukščiausių Alpių viršukalnių. “Tai vieta, kur kalniečiai tradiciškai aukodavo aukas dievams“, - tvirtina mokslininkas. Jo nuomone, kalnų garbinimas, buvo būdingas Bronzos amžiuje gyvenusiems europiečiams, taip pat esti įrodymų, kad šis ritualas buvo svarbus ir Vario amžiuje – tuo metu, kai gyveno Ledo žmogus.
Mumija rasta tranšėjoje, todėl kiti tyrėjai buvo linkę manyti, kad žmogus mirė slėpdamasis nuo audros. Tačiau J. Reinhardas atmeta šias teorijas ir mano, kad tranšėja nėra patikima vieta slėptis nuo audros. Mokslininko nuomone, Ledo žmogų ten palaidojo tas, kuris ir jį nužudė, todėl gilumoje kūnas ir išliko. Neatsakytas klausimas, kodėl laiko nesugadintas išliko varinis kirvis, rastas tvarkingai padėtas šalia kūno. Eksperto nuomone, žudikai jį būtų pasiėmę. J. Reinhardas įsitikinęs, esą kirvis ritualo metu paliktas specialiai, kad vyras galėtų pasinaudoti juo kitame gyvenime. O gal tai duoklė dievams? Vario tikriausiai buvo galima rasti kalnuose. Skroblalapės ostrijos dulkelė, rasta ledo žmogaus skrandyje, leidžia manyti, kad jis buvo nužudytas pavasarį. Mat šis augalas žydi kovo-birželio mėnesiais.
Keistas sutapimas
Tačiau mumija, vardu Otzi, mokslininkams suteikė ne tik žinių, bet ir daug nemalonių įvykių. Ne vienas jų savo kailiu patyrė Ledo žmogaus kerštą. Septyni mokslininkai mirė labai keista mirtimi Paskutinis jų – australų archeologas Tomas Loi buvo rastas negyvas savo namuose praėjusių metų spalio 19 dieną. Ne vienas tyrinėtojas atsisako dirbti su Otzi, nes bijo prisišaukti nelaimę. Tai, kas nutiko profesoriui T. Loi, ligi šiol lieka mįslė.
Australų profesorius T. Loi visada garsėjo punktualumu, todėl kai laboratorijos vedėjas nepasirodė darbe, jo kolegos iš Kvinslendo molekulinės biologijos instituto sunerimo. Iš pradžių jie mėgino prisiskambinti profesoriui, o paskui nuvyko pas jį į namus.
Tačiau veltui spaudė durų skambutį, profesorius jų neatidarė. Kaimynai sakė jau keletą dienų jo nematę. Išlaužę duris kolegos rado profesorių lovoje mirusį.
Ant jo darbo stalo gulėjo krūva rankraščių, profesorius kaip tik baigė knygą apie seniausią pasaulyje mumiją. T. Loi buvo vienas tų mokslininkų, tvirtinusių, kad Otzi žūtis kalnuose nebuvo atsitiktinė. Jo nuomone, tas žmogus buvo nužudytas.
Kas žino, ar tai galėjo būti tiesa, tačiau įdomu, kad T. Loi kraujo liga, nuo kurios ir mirė, susirgo kaip tik tuo metu, kai grįžo iš Europos, kur tyrė Otzi mumiją.
Pirmasis, bet ne paskutinis
Pirmąja seniausios mumijos auka tapo 64 metų Raineris Heinas. Jis buvo vienas garsiausių europiečių kriminalistų. Jis žuvo automobilio avarijoje, kurios priežastis taip ir nebuvo nustatyta. R. Heinas vyko į konferenciją, kurioje turėjo skaityti pranešimą apie Ledo žmogų. Tragedija įvyko praėjus vos metams po to, kaip buvo atrasta mumija. Įdomu, kad kaip tik R. Heinas dalyvavo pervežant mumiją į artimiausią laboratoriją.
Antroji auka – palydovas Kurtas Fricas, padėjęs pervežti ledo žmogų į Insbruką. Jis skrido malūnsparniu, kuriuo buvo atgabenta mumija. Gana greitai K. Fricas žuvo kalnuose po sniego lavina. Keista, nes vietas, po kurias keliavo, vyras žinojo kaip savo penkis pirštus ir tikrai gebėjo apsisaugoti. Beje, daugiau nė vienas grupės turistų nenukentėjo.
Žurnalistas Reineris Holcas visame pasaulyje išgarsėjo filmu apie ledo žmogų, tačiau vos tik šis filmas buvo parodytas per televiziją, vyras susirgo ir po kelių mėnesių mirė. R. Holco artimieji tvirtina, kad tuo metu, kai iki filmo premjeros buvo likę trys mėnesiai, žurnalistas pasitikrino sveikatą ir buvo visiškai sveikas. Kodėl taip staiga sunegalavo ir susirgo vėžiu, medikai negalėjo pasakyti.
Mirtis kalnuose
Nukentėjo nuo Ledo žmogaus ir vokiečių alpinistas Helmutas Simonas. Jis labai išgyveno, kad už nepaprastą radinį gavo per mažai pinigų iš valstybės ir reikalavo materialinės kompensacijos už tai, kokią galimybę suteikė mokslininkas, tyrinėjantiems Ledo žmogų. Teismai truko keletą metų, kol pagaliau H. Simonui buvo priteista 50 tūkstančių eurų. Tačiau gauti išsireikalautų pinigų H. Simonas nespėjo. 2005 metais aistringas alpinistas nutarė užkopti į netoli Zalcburgo esantį kalną, kurio aukštis siekė vos 2100 metrų. Kopti buvo nesunku, tačiau tą vakarą patyręs alpinistas atgal negrįžo. Sušalęs vyro kūnas buvo rastas tik po aštuonių dienų. Jis gulėjo tarpekliu tekančio upeliuko dugne.
Praėjus maždaug valandai po H. Simono laidotuvių netikėtai nuo širdies smūgio mirė Diteris Varneke, radęs žuvusio alpinisto kūną.
Dar viena keršto istorija
Profesorius Kondradas Spidleris netikėjo, kad ir jį gali ištikti panašus likimas. Tačiau 66 metų Insbruko profesorius, vadovavęs mokslininkų grupei, tyrinėjusiai mumiją, mirė 2005-ųjų balandį. Oficiali mirties versija – išsėtinės sklerozės paūmėjimas. Šia liga profesorius sirgo jau seniai, tačiau kas žino, kaip būtų susiklostę, jeigu jis nebūtų lietęs mumijos.
Septynios mirtys... Atrodo daugiau nei paprastas atsitiktinis sutapimas...
Otzi nurimo?
Nuo 1998-ųjų Otzi kūnas laikomas Italijos Pietų Tirolio archeologijos muziejuje. Pastato antrame aukšte atskleista ledo žmogaus istorija, čia galima pamatyti ir jį patį. Lankytojai gali pažiūrėti dokumentinio filmo ištraukas, pasakojančias, kaip buvo tyrinėjamas ledo žmogus, nustatoma jo mirties priežastis. Šioje aplinkoje eksponuojama viskas, kas buvo rasta kartu su Otzi. Autentiški batų gabalėliai, kailinė kepurė su odiniais virvagaliais, varinis kirvis, kiti daiktai. Salės gale stovi atkurtas autentiško ūgio ledo žmogaus, apsigaubusio kailiais, maketas. Tačiau visus traukia stiklinis langelis, už kurio guli pats tikriausias ledo žmogus, tiksliau – jo griaučiai. Priėję prie langelio lankytojai pasijunta lyg būtų patologinės anatomijos skyriuje. Ant balta medžiaga apklotos lovos guli žmogus. Jo kairė ranka pakelta į dešinę pusę, taip ir likusi užkryžiuota ir nusvirusi ant kaklo. Už langelio esančioje patalpoje palaikoma 6 laipsnių šalčio temperatūra ir reikiamas drėgnumas. Tokiame šaldytuve ledo žmogus nesikeičia, jis toks pats, koks buvo rastas užšalęs lede.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Dabar Otzi kūnas laikomas Italijos Pietų Tirolio archeologijos muziejuje |
Tačiau mokslininkams Otzi tebėra mįslė. Vis dar ginčijamasi, kas jis buvo, – piemuo, medžiotojas, senovinis rūdos kasėjas. Klausimų kyla daugiau negu yra atsakymų. Ko gero, daugelio dalykų apie šį Ledo žmogų pasaulis taip ir nesužinos. Gerai tik tiek, kad dabar Ledo žmogus jau, regis, nebekeršija, daugybė susidomėjusių Bolcano muziejaus lankytojų, jokių nemalonumų nepatyrė.
