Dabar jau ketvirtus metus ji teikia emocinę paramą telefonu ir sako besimokanti labai svarbaus dalyko – kai žmogui sunku, gebėti pabūti su juo, užuot siūlius patarimus ar sprendimus.
Raktas į vidinį džiaugsmą
Savanorišką veiklą brandaus amžiaus žmonės arba tie, kuriems daugiau nei 54-eri, atranda skirtingai. Vieni prasmingo užsiėmimo ieško pajautę, kad atsirado daugiau laisvo ir neišnaudojamo laiko. Kiti – norėdami socializuotis, būti tarp žmonių ir nuvyti šalin nejaukų vienatvės jausmą. Dar kiti – susidurdami su nemaloniomis gyvenimo permainomis ir ieškodami, kas ir vėl pažadintų vidinį džiaugsmą. Taip prieš atverdama „Jaunimo linijos“ duris jautėsi ir savanorė Dalia.
„Tai buvo laikas, kai netekau partnerio. Be to, jutau vis dažniau aplankančią nenumaldomai artėjančios senatvės baimę, viduje kirbėjo egzistenciniai klausimai, vertę ieškoti gyvenimo prasmės. Taip kreipiausi į psichologę, kuri man ir patarė pasidomėti savanoryste „Jaunimo linijoje“. Pasitikėjau rekomendacija ir galiu pasakyti, kad pataikiau į 10-uką. Jaučiau, kad atsidūriau ten, kur tuo metu iš tiesų man labiausiai reikėjo būti“, – savo savanorystės istorija dalijasi D.Skučaitė.
Moteris prisimena, kad prieš tapdama savanore nerimavo, ar dėl amžiaus pavyks įsilieti į organizaciją?
Moteris prisimena, kad prieš tapdama savanore nerimavo, ar dėl amžiaus pavyks įsilieti į organizaciją? Tačiau išsiuntusi laišką ir paaiškinusi, kad norėtų savanoriauti, Dalia gavo šiltą atsakymą su kvietimu atvykti į susitikimą. Taip vilnietė prisijungė prie vienos didžiausių šalyje savanoriškų organizacijų, teikiančių žmonėms emocinę paramą.
„Atėjusi į „Jaunimo liniją“ pasijutau visiškai lygiavertė ir priimta. Galbūt padėjo tai, kad esu smalsus žmogus ir man viskas įdomu, atvira širdimi priimu naujoves, pokyčius. „Jaunimo linijoje“ susidūriau su daugybe dalykų, į kuriuos mano kartos žmonės neturėjo progos gilintis. Kaip atvirai su artimaisiais, draugais, kolegomis kalbėti apie savo jausmus, išgyvenimus, sunkumus, kaip svarbu bendraujant, kuriant santykius neturėti išankstinių nuostatų, nesmerkti, nekaltinti, neskubėti brukti savo nuomonės ar patarimų“, – kalba Dalia.
Savanoriaujant atgyja jėgos
Pagrindinė priežastis, pašnekovės nuomone, dėl kurios į „Jaunimo liniją“ dažniausiai skambina ar rašo pagalbos besikreipiantys, tai – vienišumas ir negebėjimas atvirai kalbėtis apie savo jausmus ir išgyvenimus. Dažnu atveju skambinantieji turi ir šeimą, ir draugų, tačiau jaučiasi vieniši, nes negali arba nemoka atvirai pasikalbėti apie slegiančius dalykus.
Atviras pokalbis gali daug išspręsti, bėda, kad mūsų visuomenėje žmogus kenčia užsidaręs, nes nežino, kaip kalbėti.
„Poreikis išlieti susikaupusius jausmus ir tiesiog nuoširdžiai pakalbėti yra begalinis. Atviras pokalbis gali daug išspręsti, bėda, kad mūsų visuomenėje žmogus kenčia užsidaręs, nes nežino, kaip kalbėti. Atvirai apie jausmus, sunkumus nekalbame poroje, šeimoje, mokykloje, darbe. Bijome likti nesuprasti, baiminamės patyčių“, – sako D.Skučaitė.
Nors pasitaiko ir nelengvų pokalbių, kai, rodos, jaučiuosi išsisėmusi arba, kai tema, apie kurią kalbasi su skambinančiuoju – kertasi su asmeniniais įsitikinimais, D.Skučaitė prasitaria, kad savanorystė jai teikia jėgų. Ypač geras jausmas užplūsta supratus, kad po pokalbio žmogui iš tiesų palengvėjo, jis pradeda juokauti ir į situaciją bando žvelgti kitomis spalvomis. Dalia tvirtina, kad savanoriaudama kartu su savo pašnekovais keičiasi, auga ir ji.
Eidama savanoriauti moteris galvojo, kad skirs savo laiką, dalinsis patirtimi, kurią yra sukaupusi, tačiau greitai suvokė, kad gauna gerokai daugiau iš žmonių su kuriais kalbasi, o ypač iš „Jaunimo linijos“ bendruomenės.
„Bendravimas su „Jaunimo linijoje“ esančiais savanoriais man teikia labai daug energijos. Nepaisant to, kad tarp organizacijos savanorių – įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų žmonės, kiekvienas savanoris yra lygiavertis komandos narys. Iš tiesų galiu teigti, kad per trejus savanorystės metus nei akimirką nesuabejojau savanorystės prasmingumu ir tai teikia man didžiulį pasitenkinimą, jaučiuosi atradusi prasmę, kurios ieškojau“, – patvirtina D.Skučaitė.
Kartu išbūti sunkumus
Ką atsakyti į „Jaunimo liniją“ paskambinusiam ir emocinės pagalbos besikreipiančiam žmogui? Kaip sako savanorė Dalia, svarbiausia – išklausyti ir neskubėti primesti savo nuomonės.
„Teikti emocinę paramą man reiškia būti su žmogumi, o ne ką nors už jį padaryti, nekeisti jo gyvenimo. Taigi savanoriaudama aš padedu žmogui išbūti jam sunkų momentą, bet nesprendžiu jo problemų, neteikiu konsultacijų ir patarimų“, – pasakoja Dalia.
Kaip teikti emocinę paramą ir vesti pokalbį su pagalbos besikreipiančiu žmogumi, „Jaunimo linijos“ savanoriai mokomi specialiuose 4 mėnesius trunkančiuose mokymuose. Per šį laikotarpį mokomasi įgyti aktyvaus klausymo įgūdžių – skatinti pašnekovą, kad jis atsivertų ir išsikalbėtų, nesibaimintų išlieti sunkumus. Mokomasi aiškiai, tiesiai ir atvirai kalbėti apie tai, kas besikreipiančiam žmogui yra svarbiausia šią minutę ir, svarbiausia, atpažinti ir tinkamai reaguoti į savižudybės riziką.
Baigę mokymus, emocinę pagalbą telefonu teikiantys savanoriai įsipareigoja „Jaunimo linijoje“ savanoriauti 15-a valandų per mėnesį. Savanoriai gali prisijungti prie specialiai jiems sukurtos sistemos ir asmeniškai pasirinkti, kada ir kiek valandų galės teikti emocinę paramą.
Šio straipsnio herojė Dalia Skučaitė savanoriauja organizacijoje „Jaunimo linija“.
Jei susidomėjote savanorystės galimybėmis ir kitomis savanorius priimančiomis organizacijomis, daugiau informacijos galite rasti čia.
Jaunimo linija – emocinę paramą jauniems žmonėms teikianti Lietuvos tarnyba, kurioje dirba savanoriai konsultantai. Jaunimo linija internetu bei telefonu pagalbą teikia visą parą ir garantuoja besikreipiančių asmenų anonimiškumą. Į tarnybą galima kreiptis nemokamu telefonu 8 800 28888. Internetinis puslapis - https://www.jaunimolinija.lt/lt/.
