Saviugdos specialistas I.Genys: pandemija vyrams sukėlė tikrą emocinį sprogimą

Vyrai tapo namų „įkaitais“

„Karantino metu, siekiant stabdyti viruso plitimą, mūsų šalies visuomenė perėjo prie „namų režimo“, kuris tapo milžinišku iššūkiu Lietuvos vyrams“, – sako I.Genys. Dirbdamas vyrų saviugdos grupėse Ignas ne kartą įsitikino, kad „užsidarius“ su artimaisiais namuose ne vienam vyrui sukilo nelauktos emocinės reakcijos: pykčio proveržiai, sarkazmas, noras atsiriboti, nekalbant jau apie smurtą, kurio, deja, taip pat pasitaiko.

„Į šias tendencijas negalima numoti ranka, nes vyrams šiuo metu itin reikia pagalbos“, – sako I.Genys. Juolab kad, pasak vyrų saviugdos erdvės „Tikras“ įkūrėjo, vyrams sunku suprasti, iš kur kyla pykčio proveržiai, dėl kurių paskui tenka atsiprašinėti, iš kur ateina susierzinimas dėl artimiausių žmonių buvimo šalia, perdėtas sarkazmas, gilus noras atsiriboti.

„Negalima sakyti, kad tokių reiškinių nebuvo iki karantino – visi jie tikrai egzistavo iki pandemijos, tačiau karantinas inicijuoja priverstinį „namų areštą“, kurio metu privalomas artumas tampa norma. Dažnas iš mūsų pasigendame erdvės sau arba bent laiko pakeliui į darbovietę, kurio su niekuo kitu nereikėtų dalintis. Šio poreikio nepatenkinus viduje kaupiasi įtampa. Tačiau po žodžiu „įtampa“ gali būti visa eilė emocijų: pyktis, baimė, gėda, liūdesys, nusivylimas, kartais įtūžis. Šios emocijos ir valdo mūsų elgesį“, – pasakoja I.Genys.

Asmeninio albumo nuotr./Ignas Genys

Saviugdos specialistas taip pat teigia pastebėjęs, kad karantino fone skyrybos tapo įprastu reiškiniu. „Matau, kad skyrybos šioje karantinų kryžkelėje tapo tik dar plačiau „vartojama“ piliulė. Deja, ši piliulė vyrų vidinio pasaulio ne tik negydo, bet neretai dar labiau jį sujaukia“, – įsitikinęs jis.

Bijome savo baimių

Pasak I.Genio, nenuostabu, kad uždaryti karantine pradedame pastebėti viduje kylančias audras. „Artimas santykis ir neturėjimas galimybės atsitraukti iškelia daug reakcijų. Dalis jų kyla dėl racionalių priežasčių, kita dalis – mažiau aiški. Pavyzdžiui, vyras pratrūksta pykčiu nė pats nesuprasdamas kodėl“, – pasakoja saviugdos specialistas.

Tačiau, jo nuomone, tai dar ne didžiausia problema. „Ne kartą įsitikinau, kad problema slypi dar giliau, nes šių emocijų „maistas“ yra nepatenkinti asmeniniai poreikiai. Nesuprasdami to, vyrai įsisuka į destruktyvų elgesio sūkurį, vedantį prie emocinio ar net fizinio smurto prieš save ir aplinkinius, depresijos, skyrybų“, – atskleidžia pašnekovas.

Su vyrų grupėmis dirbantis saviugdos specialistas įsitikinęs, kad vyrai turi liautis kovoti su savo emocijomis. „Norint su savo emocijomis „susidraugauti“, reikia suprasti, kokie vyrams kyla poreikiai ir juos patenkinti. O tam, kad suvoktume savo poreikius, turime nustoti bėgti nuo savo jausmų“, – sprendimo būdą įvardija I.Genys.

Taip pat saviugdos specialistas atkreipia dėmesį, kad susidraugauti su savimi išties nėra lengva, nes koją kiša įvairios baimės. „Jei neišreiškiu pykčio destruktyviai (žodinio ar fizinio smurto forma), turiu progą jį pastebėti savo viduje. Atidžiau pasižiūrėjęs pamatau, kad po pykčiu slypi baimė. Iš tikrųjų aš labai bijau, nes mano darbo vieta pakibo ant plauko – nežinau, ar ir toliau galėsiu išlaikyti šeimą ir save“, – kasdienės situacijos pavyzdį pavyzdį pateikia I.Genys.

Pasak jo, kuomet ima „klibėti“ darbo vietos užtikrintumo klausimas, vyras parbloškiamas į pirmąją Maslow piramidės pakopą – jo visas dėmesys yra ties išgyvenimo ir pirminių poreikių patenkinimo klausimu.

„Tarkime, vyras sėkmingai susilaiko nuo impulso bėgti nuo šios baimės į labiau pažįstamą pyktį, liūdesį ar kitą emociją, kurią jam lengviau toleruoti. Tuomet jis pastebi, kad po baime slypi gėdos jausmas: jei prarasiu darbą, gresia prarasti pagarbą, palaikymą ir pripažinimą iš man svarbių žmonių. Kyla noras slėpti savo nerimą. Taip pasireiškia antroji Maslow pakopa, atsakinga už poreikį socialiniams ryšiams“, – atskleidžia jis.

Gėdos jausmas – smurto priežastis

Pasak Igno, vyrams ne tik gėda pripažinti, kad netekus darbo, jie gali netekti pagrindo po kojomis. Kartais jiems tenka susitikti su gilesnėmis gėdomis, savo nepilnavertiškumo jausmu, iš kurio kyla noras konkuruoti ir kitiems vėl ir vėl įrodinėti savo pranašumą.

„Psichologė C.Gilligan savo tyrimo išvadose teigia, kad „gėdos emocija yra pirminė ir pagrindinė bet kokio smurto, nukreipto į kitus arba save, priežastis.“ Tai stiprus teiginys. Jis parodo, kokia destruktyvi gali būti užgniaužta ir „neišventiliuota“ gėdos emocija. Pasak psichologės ji skatina polinkį konkuruoti, nes pajutę pranašumą prieš kitą žmogų, mes laikinai išsivaduojame iš nepilnavertiškumo jausmo“, – atskleidžia saviugdos specialistas.

Tačiau, pasak jo, baimė ir gėda yra tikrai adekvačios emocijos situacijoje, kuomet baziniai išgyvenimo ir socialinių ryšių poreikiai pakimba ant plauko. „Tik klausimas, ką su šiomis emocijomis daryti, kaip į jas reaguoti, ar įmanoma jomis pasinaudoti? Ar vienintelis kelias – jų vengti, jas dangstyti kitomis, lengviau „pakeliamomis“ emocijomis?“ – retoriškai klausia Ignas.

Asmeninio albumo nuotr./Vyrų ratas

Būdai problemoms įveikti slypi mūsų viduje

Pasak jo, nuleisti rankų vyrams šioje situacijoje tikrai nereikia, nes į klausimus visada yra atsakymų. „Vienas iš būdų, kurį rekomenduočiau Lietuvos vyrams ir kuris yra lengvai prieinamas, yra išreikšti savo emociją per veiksmą. Kilus pykčiui, mes, vyrai, turime duoti kūnui fizinio krūvio, nukreipti tą pykčio energiją į aktyvią, pavyzdžiui, sportinę veiklą. Kad ir trumpalaikė, tačiau tai yra pagalba – taip gauname laiko įsisąmoninti savo emociją, ypač tais atvejais, kai pyktis ima viršų ir užvaldo mūsų mąstymą“, – sako jis.

Kitas būdas, Igno įsitikinimu, vyrui pažinti viduje vykstančius procesus yra per bendraminčių susibūrimus. „Svarbu, kad tokiuose susibūrimuose dalyvautų vyrai, kuriems yra priimtina kalbėtis ir apie jausminį gyvenimo foną. Kitaip tariant, tokie pokalbiai naudingi, jei jie nestiprina jau esančių užgniaužtų emocijų, o leidžia joms išsiventiliuoti“, – įsitikinęs saviugdos specialistas.

Pasak jo, taip randasi erdvė, kuri yra labai svarbi šiuo sudėtingu ir neapibrėžtu periodu mūsų visuomenėje, kurioje vyras gauna galimybę sluoksnis po sluoksnio pažinti viduje vykstančius procesus. „Kelionė gali prasidėti nuo grubių ir lengvai pastebimų emocijų, tokių kaip pyktis, baimė. Vėliau tenka susitikti su subtilesnėmis tikrovės dalimis, kur gali būti gėda, liūdesys, nepilnavertiškumas.

Tik pažinę tikrovę savo viduje, mes galime priimti sveikus sprendimus. Pavyzdžiui, jei skyrybas inicijuojame vien iš emocinės reakcijos, tuomet toks sprendimas yra impulsyvus. Tik per patirtį pažinę šią emociją ir asmeninius poreikius, kurie slypi po ja, mes galime priimti sąmoningą sprendimą”, – sako jis.

I.Genys atskleidžia, kad saviugdos projektas vyrams „TIKRAS“ kurį su kolega pradėjo prieš porą metų, taip pat skirtas spręsti šią problemą Lietuvos visuomenėje.

„82 proc. visų šalies savižudybių atliekamos vyrų. Tai rodo, kad didelė dalis vyrų neturi priėjimo prie emocinio pažinimo, o tie, kurie turi, tradicinio vyriškumo stereotipų suvaržyti, jaučia gėdą kalbėti apie savo jausmus. Taip vyrai vis labiau praranda ryšį su savimi. Dirbdami su vyrais individualiai, grupių ir stovyklų metu mes pastebime, kiek mazgų kartais vyrui tenka atrišti savo viduje vien tam, kad praktiškai pajaustų kokią nors emociją. Ir tai yra didelis žingsnis. Mes tai vadiname kelione iš galvos srities į širdies sritį“, – sako jis.

I.Genys vyrus kviečia kartu spręsti kylančias problemas: „Rugpjūčio 21–23 d. Ukmergės rajone organizuojama stovykla vyrams, kurios metu be fizinių ir komandinių išbandymų gamtoje kiekvienas dalyvis turės progą atvirai pažvelgti į savo emocinį foną. Visus norinčius kviečiu prisijungti, dalintis savo patirtimi, ieškoti sprendimų. Jų tikrai galima rasti, tereikia pasiryžti.“