Užsienio žiniasklaida „trimitavo“, jog Kinijoje pasibaigus karantinui „ištiko“ skyrybų prašymų bumas. Asmens sveikatos klinikos porų ir šeimos konsultantė Elvyra Mažukaitienė dalinasi keletu patarimų, galinčių padėti šiuo unikaliu metu kurti tvirtesnius ryšius su artimaisiais, o ne priešingai.
Pasak jos, rizikos grupėje yra tos šeimos, kurių santykiai ir šiaip buvo įtempti, kuriose kažkuri pusė jau galvojo apie atsitraukimą. Ši situacija gali paskatinti greičiau priimti sprendimus.
TAIP PAT SKAITYKITE: Psichologo dr. G.Navaičio pasiūlymas karantino metu – vadovaukitės „niksen“ idėja
Tenka kurti santykius iš naujo
Psichikos sveikatos specialistės teigimu, jeigu iki šiol daugiau laiko žmonės skyrė darbui, o asmeniniai santykiai liko formalūs ir apsiribojo klausimais, ar pavalgei, ar paruošei pamokas, kiek gavai iš kontrolinio, kaip darbe, tuomet užsidarius drauge namuose atsiranda nauja užduotis – pradėti iš naujo kurti santykius.
„Atsargiai klausti, o paklausus išklausyti. Išklausius palaukti, leisti sau neskubėti, neatsakyti iš karto, pagalvoti. Prisiminti, kad gyvename su kitu žmogumi, todėl jo nuomonė, mintys, idėjos, veiksmai gali ir bus kitokie nei mūsų. Pradžioje gali būti tikrai sudėtinga išbūti su mums neįprastu kito žmogaus elgesiu, kurio ilgai galėjome išvengti, būdami darbe, susitikimuose, leisdami laisvalaikį su kitais žmonėmis“, – sako santykių konsultantė E.Mažukaitienė.
Pasak jos, šiuo metu daugybė šeimų susiduria su itin didele savo gyvenimų krize. Ši pasaulyje ir Lietuvoje susidariusi padėtis palietė visas žmonių gyvenimo sritis: finansinę, socialinę, emocinę. Ir šeimoms šis krizinis laikotarpis yra itin jautrus, kuomet sujudinama iki tol buvusi vienoka ar kitokia šeimos santykių pusiausvyra.
Svarbu nuraminti vienas kitą
Būtent pusiausvyra, specialistės teigimu, yra tai, ką žmogus visuomet nori atstatyti.
„Šeimos nariams kyla įvairiausių pusiausvyrą išbalansuojančių jausmų. Po šeimos krizės laikotarpio taip pat nusistovi jau kitokia pusiausvyra, su tam tikru pokyčiu. Prisitaikyti prie kiekvieno pokyčio reikia laiko. O šiuo metu žmonės yra priversti per labai trumpą laiką prisitaikyti prie labai daug pokyčių. Kiekvienam bandant susigaudyti, kas čia vyksta, keičiasi ir asmeniniai santykiai“, – konstatuoja šeimos ir porų santykių konsultantė.
Ji primena, jog šiuo metu svarbu įsivardyti savo stipriąsias puses santykiuose ir jomis remtis. Artimiesiems gali jų prireikti, atstatant savo pusiausvyrą. Kaip ir kiekvienam mūsų gali prireikti mūsų artimųjų stipriųjų savybių.
Šiuo metu žmonės yra priversti per labai trumpą laiką prisitaikyti prie labai daug pokyčių. Kiekvienam bandant susigaudyti, kas čia vyksta, keičiasi ir asmeniniai santykiai.
Specialistės teigimu, šiuo metu visiems ypač reikia nusiraminimo. O jis kiekvienam gali ateiti skirtingais būdais: vieną raminamai veikia patylėjimas, t. y. nekritikavimas, nemoralizavimas, o kitą – kalbėjimas ir atpalaiduojančių žodžių girdėjimas.
„Sutarsime tuo geriau, kuo geriau pažinsime vieni kitus ir suprasime, kaip padėti artimajam efektyviai nuraminti“, – teigia E.Mažukaitienė.
TAIP PAT SKAITYKITE: A.Kaluginas apie COVID-19 socialinio poveikio etapus: dabar esame antrajame, o kaip atrodysime gegužę?
Šeimas tvirtina bendri ritualai
Šeimos narius suartina, santykius sustiprina ir kartu susikurti ritualai. Jie teikia saugumo, nes reguliariai kartojasi, turi ritmą. Kaip Kalėdos – visi žinome, kada jos bus, ir jų laukiame. Tačiau ritualas visų pirma turi atliepti šeimos poreikį, o ne būti padiktuotas mados, primestas.
„Jei kuriam šeimos nariui ne itin patinka pasivaikščiojimai, tai ne pretekstas konfliktui. Tai pretekstas tolimesniam ieškojimui, kokia bendra veikla patenkintų visų šeimos narių lūkesčius ir pomėgius.
Šiose paieškose reikia duoti laiko kiekvienam šeimos nariui. Kartais po poros valandų ar poros bandymų net ir pasisekimo nesulaukęs ritualas gali „prilipti“. Svarbu neužmiršti, kad ritualai neturi būti prievarta. O prisijaukinus juos, reikės įdėti pastangų išsaugoti“, – konstatuoja specialistė.
Žaidimai – tik tie, kuriuos norisi žaisti
Žaidimai taip pat naudingi santykiams šeimose tvirtinti, tačiau tik tie, kuriuos norisi žaisti, teigia psichikos sveikatos specialistė. Svarbu būti atviriems ir neslėpti, jeigu vieną ar kitą stalo žaidimą žaidžiame per prievartą, iš pareigos.
„Šeimoje svarbūs visi asmenys ir jų jausmai. Vaikams daug įdomiau kvailioti su atsipalaidavusiu ir aktyviu tėčiu ar mama, nei žaisti su abejingai nusiteikusiu ar skubančiu baigti. Šis priverstinis sustojimas šiuo metu yra gera proga mums prisiminti savo vaizduotę – pasakoti vieni kitiems apie savo praeitį, vaikystę, kartu kurti vaidinimus ir nuotykius, svajoti. Tokie pasidalinimai tvirtina, gilina santykius tarp šeimos narių“, – sako šeimos santykių specialistė.
Verta pasikoreguoti lūkesčius
Pasak jos, šiuo metu suaugusiųjų pečius užgriuvo gerokai daugiau atsakomybių nei įprastai – ir namie tvarkytis, ir vaikus užimti, ir dar dirbti iš namų. Dauguma nori, kad niekas netrukdytų, o jei trukdo – nirštama, baramasi, kaltinama.
„Pastaruoju metu pasikeitė labai daug dalykų, taigi turime keisti ir mes savo lūkesčius. Šeimai reikia ir laiko, ir dalyvavimo, ir emocijų. Taigi reikėtų vengti kraštutinumų – namie negalime dirbti visą dieną, nes tada apleidžiame tiek vaikus, tiek partnerį. Kyla nepasitenkinimas, kurio neišklausius ir nepriėmus auginame pykčio „maišą“, – teigia E.Mažukaitienė.
Patartina laiką perskirstyti sąžiningai visų šeimos narių atžvilgiu.
Siūloma įvairiausių veiklų internetu ar per televiziją, kurios galėtų padėti užimti mažuosius šeimos narius, tačiau, rekomenduojama, jog šios sudarytų tik mažąją dienos dalį. Patartina laiką perskirstyti sąžiningai visų šeimos narių atžvilgiu: pasidaryti darbus, kol vaikai žiūri įdomų filmą, o vėliau skirti visą savo dėmesį ir laiką šeimai.
Porų ir šeimos santykių konsultantė primena, kad krizinė situacija visuomet yra ypatinga. Kaip jau joje pasirinksime elgtis, tokius elgesio modelio suformuosime ir po jos. Tai galimybė šeimos nariams iš esmės pažinti vienas kitą, atrasti sėkmingų bendravimo modelių, bendrų ritualų, taip galiausiai sutvirtinti, pagilinti ryšius.
