Idėja surasti tokių spalvingų istorijų kilo spontaniškai, kai viešajame transporte nugirdau per garsiai besigiriančių jaunuolių istorijas. Iš karto pasirodė, kad istorijos skambėjo pernelyg neįtikėtinai, kad būtų tiesa. Bet kas gi patikrins? Iš kitos pusės – mes merginos irgi pasipasakojam, tik gal ne garsiai viešumoje.
Ketvirtadienį baigėsi karantinas (pagaliau) ir nors jau kurį laiką viešas gyvenimas atlaisvėjęs, buvo laikas, kada į „Tinderio“ pasimatymus vienišiai ėjo pusiau slapta, veidus neišvengiamai dangstė kaukėmis ir tikrai ne kiekvienas drįso rekomenduojamą saugų socialinį atstumą pažeisti. Ypač viešoje vietoje ir dar su nepažįstamu.
Surinktos istorijos – tikros. Ir ne pandeminės, bet primenančios, kad iki jos atsipalaidavusio laisvo jauno žmogaus gyvenimas buvo kitoks. Pasakojimai – moterų bei merginų, kad nors taip, nors virtualiai, atsverčiau tai, ką kartais nugirstu viešajame transporte.
Savo patirtimi apie labiausiai įsiminusį seksą mieste pasidalino trys vilnietės. Merginos, kurių vardai pakeisti, sutiko papasakoti apie džiaugsmingus ir liūdnus įvykius, nutikusius prieš, per ir po įsimintiniausio sekso mieste.
