Deja, dėl to nemažai daliai sergančiųjų kyla vienokių ar kitokių iššūkių. Vis dėlto ekspertai vienbalsiai sako: atsisakyti šio gyvenimo malonumo nereikėtų, jei abu partneriai to nori ir jaučiasi gerai. O pagerinti lytinę funkciją tam tikrais atvejais gali padėti ir gyvenimo būdo pokyčiai.
Kaip rašo „Everydayhealth“, naujas tyrimas parodė, kad šešis mėnesius reguliariai atliekami aerobikos pratimai ir pasipriešinimo treniruotės gali žymiai pagerinti vyrų, kurie buvo gydomi nuo prostatos vėžio, seksualinę funkciją.
„Tyrimas rodo, kad mankšta būtų veiksminga intervencija prostatos vėžiu sergantiems vyrams, kurie išreiškia susirūpinimą dėl seksualinės funkcijos sutrikimų, ir kad mankštos turėtų būti laikomos pagrindine jų gydymo dalimi“, – sakė vienas iš tyrimo autorių dr. Danielis Galvão, Edith Cowen universiteto Perte (Australija).
Dauguma vyrų po gydymo patiria erekcijos sutrikimų
Pirmuosius kelis mėnesius po prostatos vėžio gydymo beveik visi vyrai patiria tam tikro lygio erekcijos sutrikimus. Nors daugeliui vyrų problemos išsisprendžia maždaug per metus, kai kurie ir toliau patiria iššūkių dėl erekcijos.
„Dėl to kyla ir santykių problemų. Be to, daugumai prostatos vėžiu sergančių pacientų nesiūlomos sveikatos intervencijos, kurios padėtų palaikyti jų seksualinę funkciją“, - sakė dr. D.Galvão. Pasak jo, būtent dėl to jo kartu su kolegomis atliktas tyrimas toks svarbus. Jis įrodo, jog mankšta galėtų būti skiriama kaip papildoma gydymo priemonė.
Tyrime dalyvavo 112 vyrų, kuriems buvo diagnozuotas prostatos vėžys ir kuriems vidutiniškai buvo 66 metai. Dalyviai atsitiktine tvarka buvo atrinkti gauti vieną iš trijų intervencijų:
- Šešis mėnesius prižiūrimos ir savarankiškos mankštos bei pasipriešinimo treniruočių.
- Šešis mėnesius prižiūrimų ir savarankiškų treniruočių bei pasipriešinimo treniruočių ir trumpą, vienkartinį užsiėmimą, kuriame buvo aptarti streso valdymo metodai, su vėžio gydymu susijusių sunkumų įveikimo strategijos ir seksualinės reabilitacijos tikslų nustatymas.
- Įprastinė medicininė priežiūra.
Į mankštos programą buvo įtrauktos ir pasipriešinimo treniruotės, ir aerobikos pratimai - ši tiriamųjų grupė pusmetį treniravosi tris kartus per savaitę. Aerobinės treniruotės buvo 20-30 minučių vidutinio arba didelio intensyvumo kardio treniruotės, naudojant bėgimo takelius, dviračius, irklavimo treniruoklius.
Pasipriešinimo treniruotėse tiriamieji vyrai atliko 6-8 svorių kilnojimo pratimus, skirtus viršutinės ir apatinės kūno dalies raumenų grupėms.
Dalyviai taip pat buvo raginami mankštintis savarankiškai, kad pasiektų rekomenduojamą 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio krūvio per savaitę normą.
Pagrindinės tyrimo išvados
Apibendrinę gautus rezultatus, tyrėjai nustatė, kad mankšta pagerino erekcijos funkciją vidutiniškai 5,1 balo, matuojant pagal Tarptautinį erekcijos funkcijos indeksą (IIEF), kuris naudojamas vyrų seksualinei sveikatai, ypač erekcijos funkcijai, įvertinti.
Funkcija vertinama balais nuo 1 iki 30, o aukštesnis balas reiškia geresnę funkciją. Manoma, kad norint pastebėti reikšmingą arba klinikinį skirtumą, būtina erekcijos funkciją pagerinti bent 4 taškais.
Pratimų poveikis erekcijos funkcijai buvo reikšmingesnis tiems pogrupiams, kuriems prostatos vėžiui gydyti buvo taikyta radioterapija ir androgenų deprivacijos terapija, palyginti su tais vyrais, kuriems buvo atlikta prostatektomija (chirurginė procedūra, kurios metu pašalinama visa prostata arba jos dalis).
Vyrams, kurie tyrimo pradžioje nurodė mažesnį lytinį potraukį, pasitenkinimą lytiniais santykiais ir bendrą pasitenkinimą, pratimai buvo naudingesni.
Reguliari mankšta taip pat turėjo reikšmingą poveikį užkertant kelią kūno riebalų svorio didėjimui ir gerinant raumenų jėgą.
Psichoseksualinio švietimo užsiėmimas neturėjo įtakos erekcijos funkcijos pagerėjimui.
„Šios išvados patvirtina ankstesnių tyrimų rezultatus, kuriuose mankšta siejama su geresne lytine funkcija, taip pat bendrą ryšį tarp širdies ir kraujagyslių sveikatos bei lytinės funkcijos“, - sako medicinos mokslų daktaras Michaelas Eisenbergas, gydytojas urologas, dirbantis Stanfordo sveikatos priežiūros klinikoje Palo Alto mieste Kalifornijoje. Dr. M.Eisenbergas aprašytame tyrime nedalyvavo.
Medikai vienbalsiai patvirtina, kad po gydymo dauguma prostatos vėžiu sergančių vyrų gali sportuoti. Tačiau jie turėtų pasitarti su savo gydytoju, kad suprastų, ar yra apribojimų, o jei taip, kiek laiko turėtų nesportuoti arba tai daryti ne pilnu krūviu.
