Pakvietėme sekso klubo savininką į pokalbį, kad sužinotume apie Rygos centre vykstančias sekso orgijas, į kurias kiekvieną šeštadienį suvažiuoja be galo skirtingi žmonės, rašo „Egoiste“.
Rolandas yra aukštas, lieknas vyras. Amžių sunku nustatyti. Geri kvepalai – tikiuosi, kad prancūziški, nes pokalbiuose jis dažnai mini Paryžių ir prancūzų kultūrą. „Mano močiutė gyveno Prancūzijoje – dažnai ten būdavau“, – paaiškina pokalbio svečias, mano nuostabai, kai staiga pokalbio viduryje jis kažką pasako tobula prancūzų kalba <...>
– Mūsų pokalbį pradėjote teiginiu – „Mes kaip gydytojai.“ Ar galite man atskleisti šią mintį?
– Taip, mes esame tarsi gydytojai, kurie suteikia žmonėms malonumų terapiją, įgyvendindami jų fantazijas. Suprantama, kad tai skamba juokingai – ką bendro sekso klubas turi su terapija? Pirmiausia matau, kokie žmonės pas mus ateina – gražūs, tvarkingi, išsilavinę, manau, dažniausiai turintys gerą statusą. Todėl galiu daryti išvadą, kad žmonėms reikia šios vietos, nes visi ateina pasitempę, pasipuošę. Moterys yra gražios, išpuoselėtos, vyrai – tiesiog kaip „Chippendales“ nariai. Jei jiems tai nebuvo būtina ir svarbu, kam išvis vargintis? Todėl ir sakau, kad ši vieta yra tarsi terapija, kurios žmonėms akivaizdžiai reikia.
- Galiu spėti, kad esate vienas iš tų, kurie netiki monogamija?
– Turite suprasti, kad ne visi žmonės yra monogamiški. Yra daug poligamiškų žmonių, kurie negali kitaip. Visuomenė nori visus sukirpti į vieną pjūvį – toks esu aš, tokie turi būti ir kiti...
Pavyzdžiui, pažįstu, mano nuomone, unikalų žmogų, kuris lygiagrečiai turi dvi šeimas. Viena apie kitą žino, kita – ne. Jis augina 3 vaikus, lanko moteris pamainomis pagal grafiką, taip pat turi merginų ir vaikinų, su kuriais susitinka, kai nori pasilinksminti. Nerealu! Bet jis taip gyvena ir yra laimingas. Reikia pripažinti, kad tam reikia daug lėšų – bet taip galima padaryti. Kiekvienas žmogus yra unikalus, mes negalime būti vienodi.
– Skamba kaip filmas. Vis dėlto manau, kad mums dar teks nueiti ilgą kelią, kol tapsime tolerantiški skirtingiems seksualumo ir santykių modeliams.
– Vienas draugas man taip pat sako: nesuprantu, kaip tai galima padaryti. Bet ką tau reikia suprasti, brangioji? Taip, tu esi tokia, kad myli tik savo vyrą, o vyras myli tik tave, bet juk būna ir kitokių žmonių. Yra žmonų, kurios tikrai myli savo vyrus, bet nori linksmintis kitaip. Arba, pavyzdžiui, situacija: vyras vyresnis už savo moterį – ji seksualiai aktyvesnė, o vyras intymumo nori rečiau... Arba, galų gale, fantazijų tenkinimas – namuose tikriausiai neturime BDSM įrangos, pavyzdžiui, kryžiaus, prie kurio galėtume pririšti savo partnerį, arba sūpynių, leidžiančių varijuoti sekso pozomis.
– Kaip suprantu, šie pavyzdžiai yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės lankosi jūsų klube svingerių vakarėliuose?
– Taip. Ir, mano nuomone, geriau pasikalbėti apie tai su partneriu, nei slapstytis. Jei žmogus nueina tyliai „į kairę“ (ar į klubą), tai yra blogiau nei žinoti. Pasikalbėjus pora žino, kad yra kartu, kad santykiuose viskas gerai; taip pat žino, kas juos vienija – turtas, vaikai, šunys. Ir jie gali linksmintis nesislėpdami. Be streso, kad kažkas slapta skaito tavo telefoną, kol tu esi duše. Juk, jei tai darysite slapta, nebus malonu, nes žmogus linkęs manyti, kad darote kažką blogo. Todėl idealu, jei šis sprendimas priimamas kartu. Ar to nori vienas iš poros, ar abu.
– Svingerių klubai ir fetišo renginiai vis dar asocijuojasi su brutaliais susibūrimais. Tačiau nuotraukose matyti, kad klubas neatrodo kaip „viena didelė lova“. Jei nueinu į svingerių renginį, ar tai iš karto reiškia, kad „privalau užsiimti seksu“?
– Nėra taip, kad ateini ir iškart turi bėgti į lovą daryti TAI. Arba visi apsikeičia su vienas kito partneriais. Ne! Pirmas žingsnis, kuris yra labai svarbus, yra socializacija ir abipusis bendravimas. Jūs ateinate į barą ir susipažįstate su ten esančiais žmonėmis. Su nepažįstamaisiais galite kalbėtis absoliučiai apie viską. Kartais to užtenka. Kiti žengdami kitą žingsnį jaučiasi užtikrinčiau. Tačiau galite ateiti ir kaip stebėtojas. Klube taip pat yra įvairių žaidimų, kurie gali padėti „pralaužti ledus“ su žmogumi, kurį norite geriau pažinti. Čia niekas nevyksta prieš jūsų valią ir nebūtinai turite laikytis kokių nors griežtų taisyklių. „Ne“ reiškia „ne“!
– Bet ar klube yra kokia nors lankytojų atranka ar darbo tvarkos taisyklės?
– Taip. Žinoma, amžiaus riba yra 18+, turite būti švarus, tvarkingas, neturite būti apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų ar alkoholio, o jei pastebėsime agresyvumą – nebūsite įleistas.
– Apie amžių. Nuo 18 m. iki kokio amžiaus?
– Manau, kad žmogus nori žaisti visą gyvenimą. O seksualinės fantazijos mus lydi beveik iki paskutinio atodūsio. Apskritai 18-20-mečiai retai kada ateina. Sakyčiau, kad pas mus lankosi žmonės nuo 27 metų. Yra tokių, kurie jau žino, kas jie yra gyvenime, ko iš jo nori ar nenori. Ateina kitaip praleisti laiką, pasilinksminti ir vėl tęsti savo gyvenimą. Kartą atėjo du vyrai: vienam iš jų buvo 70-asis gimtadienis! Abu buvo labai gerai apsirengę, geros fizinės formos. Įteikėme gėlių. Labai inteligentiška pora, bet tą vakarą norėjo praleisti čia, o ne prie televizoriaus. Taigi, pas mus lankosi žmonės, kuriems nuo 18 iki 70+. Bet čia yra vieta, kur niekas niekada į tave neparodys pirštu, kad ir kiek tau metų.
– Pakalbėkime apie fantazijas. Ko nori jūsų klientai?
– Taip, mes pildome fantazijas – suteikiame žmogui galimybę jas patirti realybėje. Pavyzdžiui, moteris nori, kad 7 vyrai ją apipiltų vašku nuo žvakių, arba jūs ateinate į renginį kaip vyras, bet su ryškiai raudonu nėriniuotu korsetu. Arba apsirengęs latekso drabužiais, nes ir taip kasdien vilki kostiumus iki kaklo. Ir aš žinau, kad šeima, kurioje šios fantazijos aptariamos, yra dar stipresnė nei ta, kurioje jos slepiamos.
– Kaip manote, kas galėtų būti ilgų ir tvirtų santykių pagrindas?
– Kaip sakė viena labai sena moteris, visą gyvenimą nugyvenusi su savo vyru, ilgų santykių paslaptis yra... Na, tam reikia dviejų dalykų – kad vyras visada būtų sotus ir kad jis visada norėtų ištuštinti savo kiaušinius! (Juokiasi.)
– Taigi maistas ir seksas. Du esminiai malonumai.
– Bet seksas yra esminė mūsų gyvenimo dalis. Ir tai yra normalu.
– Ar per klube vykusius renginius buvo kas nors, kas ryškiai įsirėžė į atmintį?
– Viename svingerių renginyje 2 valandą nakties dingo elektra. Ir niekas nežinojo, kaip ją įjungti. Kai išėjau į lauką ieškoti elektros dėžutės, išgirdau, kaip renginys dar energingiau vyksta juodoje tamsoje. Buvo ir vakarėlis, į kurį atėjo apie 100 svečių – tada 200 kvadratinių metrų plote nusidriekė eilės į kambarius ir pramogas. Na, tai gyvas mechanizmas, kuris veikia savaime.
– Pas jus mėgsta lankyti ir užsieniečiai. Ko jie ieško? Ką turite jūs, lyginant su panašiais klubais kitur?
– Užsieniečiai man minėjo, kad jiems patinka mūsų drovumas, neįkyrumas. Ir kad esame švari tauta, rūpinamės savimi. Patinka auklėjimas, mandagumas. Manau, kad turėtume išlaikyti tai, ką turime, užuot siekę to, ko neturime. Taip pat užsieniečiams patinka šviesūs žmonės – mėlynos akys, šviesūs plaukai... Lyginant su kitais pasaulio miestais, tai – jau išskirtinumas.
– Ką patartumėte žmonėms, kuriems smalsu, bet nedrįsta ateiti į tokį klubą?
– Nebijokite. Nereikia ateiti ir su kažkokiais lūkesčiais – reikia ateiti ir pasižiūrėti. Peržengti kompleksus ir žengti pirmąjį žingsnį – niekada nesužinosite, jei neateisite.
– Ar be seksualių drabužių reikia pasiimti dar ką nors: prezervatyvų, lubrikantų, ar viskas yra?
– Visko turime, bet tai dar vienas paradoksas. Visame pasaulyje sekso klubai prezervatyvus ir lubrikantus gauna nemokamai. Tačiau Latvijoje dokumentai nėra sutvarkyti ir tai nevyksta – šios nemokamos pagalbos negauname. Estijoje, Lietuvoje – ten ok. Kreipiausi į organizaciją, man patarė ateiti į biurą ir pasiimti. „Į kokį biurą?“ Aš taip pat kreipiausi į AIDS prevencijos organizaciją, kuri man pasakė, kad atsiųs 36 vnt. Rimtai?
– Koks jausmas vadovauti sekso klubui trečius metus?
– Visada yra kur augti. Visada galima ką nors padaryti, kad būtų įdomiau. Noriu, kad kiekvienas klientas pas mane jaustųsi gerai – kaip pas gerą draugą, kur atsipalaidavęs nejaustum, jog po visu tuo slepiasi sunkus darbas. Man, kaip savininkui, nesvarbu, kiek centų ar milijonų turi kišenėje, nes žinau, kad tarp klientų yra, pavyzdžiui, pora, kuri kiekvieną šeštadienį važiuoja į Rygą iš Liepojos, taip pat yra oligarchas, kuris atvažiuoja su „Rolls-Royce“. Aš nediskriminuoju – čia visi vienodi, taisyklės vienodos, čia viešpatauja demokratija. Galiu pašnibždėti, kad turtuoliai visada pasirodo esą droviausi...
Mūsų klubas – vieta, kur visa išvaizda lieka už durų: žmogus yra toks, koks yra iš tikrųjų.
