Pasak akušerės-ginekologės Ž.Bumbulienės, Lietuvoje merginos seksualinį gyvenimą pradeda 16–17 metų. Šiuo klausimu, gydytojos teigimu, Lietuva niekuo nesiskiria nuo kitų Europos šalių.
„Mes, palyginti su kitomis šalimis, blogiau atrodome, kai lyginame paauglių nėštumų ir abortų skaičių. Skausmingiausia dalis – abortai mergaitėms iki 14 metų, bet, aišku, tokie atvejai pavieniai. Kuo mergaitės vyresnės, tuo tų atvejų daugiau. Aiškios statistikos nėra, kiek abortų tenka paauglėms, bet kalbame apie šimtus – 100–200“, – nuotolinėje konferencijoje sakė akušerė-ginekologė.
Paklausta, ar jaunuoliams pakanka informacijos apie apsisaugojimo būdus, Ž.Bumbulienė teigė, kad Lietuvoje dedamos pastangos, jog jau mokykloje paaugliai būtų supažindinti su lytiniu ugdymu, yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paruošta programa, išleisti jos „Patarimai mokytojui“, kuriuos rengiant dalyvavo ir gydytojai.
Lietuvoje merginos seksualinį gyvenimą pradeda 16–17 metų.
„Manau, stengiamės pateikti informaciją jaunimui. Kitas klausimas, ar moksleiviai jos gauna pakankamai? Sakyčiau, ne. Tai priklauso nuo mokyklos, ar mokytojas sugeba ją perteikti, ar nori, ar išdrįsta tomis temomis kalbėti. Iš apklausų matyti, kad paaugliai labiau pasitiki gydytojais ir norėtų, kad jie teiktų šią informaciją.
O patys paaugliai informacijos randa ir internete, tačiau ji ne visuomet yra ta tikroji arba kartais yra ne taip suprantama. Ir atrodo, kad jie lyg viską ir žino, bet, kai pradedi aiškintis, kaip reikėtų vartoti kontraceptines priemones, pasirodo, žinių trūksta“, – sakė gydytoja.
Skubioji kontracepcija – tik išimtiniais atvejais
Kalbėdama apie kontracepciją, gydytoja išskyrė ilgalaikę grįžtamąją kontracepciją, kuri, pasak jos, yra gana efektyvi: tai tabletės, žiedai, pleistrai, ir skubiąją kontracepciją – tabletes.
Paklausta, ar pastaroji yra saugi jaunoms merginoms, Ž.Bumbulienė sakė: „Žiūrint, apie kokį saugumą mes kalbame: jeigu jau tenka rinktis abortas ar skubiosios kontracepcijos tabletė, žinoma, mes renkamės tabletę. Ji atitolina ovuliaciją, kitaip sakant, ji neįvyks. Tačiau, jeigu jau ovuliacija ir apvaisinimas įvyko, nėštumas vystysis toliau.
Manau, kad skubiąją kontraceptinę tabletę panaudojus vieną kartą, nieko baisaus neįvyks. Šios tabletės yra vienintelės, parduodamos be recepto. Taigi, jei santykių metu plyšo prezervatyvas, mergina nežino, ką daryti, galima nueiti į vaistinę ir nusipirkti šią tabletę. Tačiau ji skirta tik tiems labai retiems atvejams. Jei naudosite ir vieną, ir kitą ciklą, tai visiškai išbalansuos hormoninę sistemą. Ir tada jau kalbėsime apie žalą, nes reikės atstatyti ciklą, gali prireikti ir gydymo.“
Paklausta, ar tai, jog skubiosios kontracepcijos tablečių galima taip lengvai įsigyti, nėra paskata paauglėms pradėti ankstyvus lytinius santykius, akušerė-ginekologė mano, kad, jei paauglė rimtai žiūri į santykius, žino apie kontracepcijos priemones, ji pasirinks saugesnį būdą.
„Ir, manau, kad prieš santykius, jei žiūri į juos atsakingai, dar nueis pas gydytoją ir pasitars, koks metodas jos atveju būtų idealiausias. Štai kodėl ir reikalingas lytinis ugdymas, kad atsirastų atsakingumas ir už save, ir už partnerį“, – įsitikinusi gydytoja.
Pasiūlė kompensuoti atrinktą efektyviausią metodą
Lietuvos akušerių ginekologų draugija (LAGD) Sveikatos apsaugos ministerijai pateikė pasiūlymą į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti hormoninę spiralę, kuri būtų kompensuojama į ginekologą konsultacijos dėl kontracepcijos besikreipiančioms 15–20 metų mergaitėms.
LAGD valdybos narės akušerės-ginekologės Ž.Bumbulienės teigimu, ši grupė buvo pasirinkta ne atsitiktinai: „Esant tokio amžiaus abortai yra labai žalojantys, nes prieš akis dar – visas gyvenimas, o nėštumas rizikingas, nes organizmas yra per jaunas.“
Idealaus kontracepcijos metodo, kuris apsaugotų 100 proc., nėra.
Gydytojos teigimu, paauglėms galima taikyti visus kontracepcijos metodus, bet buvo renkamasi, kas būtų geriausia ir saugiausia.
Ž.Bumbulienė, nuotolinėje konferencijoje kalbėdama apie jaunimą, palygino dabartinį su tuo, kuris buvo prieš šimtą metų. Pasak jos, anuomet mergina, kai ištekėdavo, tada ir pradėdavo lytinį gyvenimą, tik tada gimdavo vaikas. Jai galėjo būti ir 16-a, ir 20 metų.
„Dabar merginos seksualinį gyvenimą pradeda būdamos 16–17 metų, o tuokiasi ir pirmą vaiką gimdo būdamos 27–28 metų. Taigi klausimas, ką daryti tuos dešimt metų, kad mergaitė išliktų sveika ir vaisinga?“ – kalbėjo specialistė.
Gydytojos teigimu, idealaus kontracepcijos metodo, kuris būtų efektyvus 100 proc., nepriklausytų nuo gydytojo, galėtum bet kada pats pradėti, pats nustoti vartoti ar naudoti ir pan., nėra.
„Taigi svarstant apie tuos metodus ir dėliojome. Jei nėra tokio, kuris užtikrintų 100 proc. efektyvumą, renkiesi tą, kuris užtikrina 99 proc. O tokie yra ilgalaikiai, nuo vartotojo nepriklausomi metodai. Pavyzdžiui, gydytojas įveda spiralę, ir nuo vartotojo jau niekas nebepriklauso – ji jau yra. Kitas galimas toks variantas – poodinis implantas, bet Lietuvoje šio metodo nėra.
Palyginkime su kontraceptinėmis tabletėmis: jas turėtume gerti kiekvieną dieną tuo pačiu metu. Moterys, kurios yra jas vartojusios, patvirtins, kad kažkada vis tiek pamiršti ją išgerti. Ką jau kalbėti apie paaugles, kurios nepratusios vartoti vaistų, taigi jos ir pridaro klaidų. Skaičiais, paauglių atžvilgiu, – įvedus spiralę galimi 2 nėštumai iš 1000, o vartojant tabletes – 8 nėštumai iš 100, nes, kaip ir sakiau, moterys vis tiek kažkada pamiršta laiku tą tabletę išgerti, – aiškino akušerė-ginekologė.
– Ir dar vienas aspektas – saugumas. Skandinavijoje atliktas tyrimas, kai spiralės buvo įvedamos 12–17 metų mergaitėms. Tai yra pagrindinis tyrimas, kuriuo mes remiamės. Gydytojai teigė, kad įvesti spiralę gana lengva, paklaustos apie skausmą atliekant procedūrą, jį nurodė jautusios apie 10 proc. mergaičių.
Skaičiais, paauglių atžvilgiu, – įvedus spiralę galimi 2 nėštumai iš 1000, o vartojant tabletes – 8 nėštumai iš 100.
Aišku, kad skausmas šioks toks yra, reikia kalbėti ir apie jo valdymą. Tačiau kitame tyrime mergaičių buvo paklausta, ar juntamas skausmas turėtų įtakos renkantis šią priemonę kitą kartą, mergaitės atsakė, jog ne, nes su spirale jautėsi patogiai.“
Hormoninė spiralė: privalumai ir šalutiniai poveikiai
Paklausta, ar kompensuojama hormoninė spiralė netaps paskata paaugliams anksčiau pradėti lytinį gyvenimą, akušerė-ginekologė Ž.Bumbulienė sakė: „Mes tos spiralės nereklamavome. Apie tai pradėjome kalbėti, nes visuomenėje kilo susidomėjimas. Kitas dalykas, ta galimybė bus tik tai mergaitei, kuri kreipsis į mus dėl kontracepcijos. Tų mergaičių nėra daug ir nebus taip, kad jos čia veršis pro duris ir mes visoms iš eilės dėsime tas spirales.
Patikėkit, jos ateina su mamomis, kurios taip pat paklausia, ar nebūtų geriau dukrai įvesti spiralę vietoj tablečių, kurias nuolat reikia gerti? Ir aš čia nematau jokios problemos. Su ta, kuriai tai neaktualu, mes apie tai net nekalbame“, – sakė akušerė-ginekologė.
Hormoninė spiralė yra įvedama į gimdą, gydytojos teigimu, jos poveikis yra vietinis, priešingai nei kontraceptinių tablečių ar pleistrų, kurie, pasak jos, veikia visą organizmą.
Paklausta, kokie galimi šalutiniai, nepageidaujami hormoninės spiralės poveikiai, akušerė-ginekologė sakė, kad įvedant spiralę gali skaudėti, dėl to gali tekti ją ir išimti. Nereti atvejai, kai spiralė iškrenta – ją atmeta organizmas, ir paauglėms, gydytojos teigimu, tai nutinka dažniau nei vyresnėms moterims. Įvedus spiralę, pirmos mėnesinės gali užsitęsti – galimas pakraujavimas net iki trijų mėnesių, o remiantis literatūra – net ir iki pusės metų.
Nereti atvejai, kai spiralė iškrenta – ją atmeta organizmas, ir paauglėms, gydytojos teigimu, tai nutinka dažniau nei vyresnėms moterims.
„Prieš įvedant spiralę, turi būti surinkta visa anamnezė, rizikos veiksniai. Pavyzdžiui, pirmą kartą skirdami kontraceptines tabletes bijome venų tromboembolijos, o šiuo atveju spiralė tiktų net širdies ir kraujagyslių ligomis sergančioms pacientėms. Kalbant apie saugumą, sakyčiau, kad spiralė iš tiesų yra saugus metodas, – sakė Ž.Bumbulienė ir pridūrė, kad, nepaisant visko, jie, gydytojai, taip pat turi baimių iš savo pusės.
– Aš pati buvau mokoma, kad spiralė yra tik pagimdžiusių moterų kontracepcijos priemonė ir negimdžiusioms jos negalima dėti. Mums, ginekologams, irgi reikėjo pakeisti savo mąstymą. Mes, kaip ir visa visuomenė, esame pakankamai konservatyvūs, bet turime remtis mokslo įrodymais. Ir jei tiek Amerikos, tiek Europos draugijos kalba apie tai, kad ta spiralė yra pirmo pasirinkimo metodas paauglėms, manau, reikia tuo tikėti, nes tai jau yra išvados.“
Informaciniame lapelyje nurodoma, kad galimas šios priemonės šalutinis poveikis – bloga nuotaika, depresija. Ar spiralė tikrai gali tai sukelti?
„Kad hormoninė kontracepcija veiktų, joje yra progestinas – sintetinė medžiaga, panaši į natūralų progesteroną, kuris užtikrina kontraceptinį poveikį. Ta medžiaga natūraliai mūsų organizme yra antroje ciklo fazėje po ovuliacijos. Kaip mes jaučiamės prieš mėnesines? Nuotaika bloga, kam PMS, kas išvis nieko matyti nenori. Tas hormonas yra kiekvienoje kontraceptinėje priemonėje – tiek tabletėje, tiek spiralėje.
Hormoninė spiralė nuo lytiškai plintančių infekcijų neapsaugo.
Taigi turint rizikos veiksnį, nesvarbu, kurią kontraceptinę priemonę vartosite ar naudosite, galite susidurti ir su slogia nuotaika, ir su depresija. Bet, jei palyginsime, koks kiekis progestino patenka į kraujotaką, šiuo atveju jis yra žymiai mažesnis nei nuo bet kurio kito kontracepcijos metodo.“
Akušerė-ginekologė įspėjo, kad, nepaisant to, jog yra įdėta spiralė, prezervatyvo privalu nepamiršti, nes hormoninė spiralė nuo lytiškai plintančių infekcijų neapsaugo. O prieš įdedant spiralę, pasak gydytojos, reikėtų išsitirti dėl chlamidijų ir gonorėjos.
Ji taip pat teigė, kad negimdinio nėštumo rizika, palyginti su moterimis, kurios nieko nevartoja, nenaudoja, yra mažesnė, tačiau, jei nėštumas jau įvyko, jis gali būti negimdinis. „Yra atvejų, aprašytų literatūroje, kad su spirale moteris pastoja, labai normaliai išnešioja ir pagimdo sveiką kūdikį“, – sakė akušerė-ginekologė.
Paklausta, kada galima planuoti nėštumą, jei yra naudojama spiralė, akušerė-ginekologė atsakė, jog iš karto, išėmus spiralę.
Ž.Bumbulienės teigimu, norint įsidėti hormoninę spiralę, merginoms iki 16 metų būtinas tėvų sutikimas ir dalyvavimas. Nuo 16 metų paauglė dokumentus gali pasirašyti pati, bet, pasak gydytojos, dauguma ginekologų norėtų, kad tėvai dalyvautų ir tuo atveju.
