Kaip derėtų elgtis vyrui ir draugei (seseriai, giminaitei) tokią akimirką ir kaip kalbėtis toliau šia tema, rašo goodhouse.ru.
„Oi, vargšelė. Užjaučiu, man taip gaila. Čia gi baisu!“ Stop – ji juk ne koją susilaužė. Tokioje situacijoje reikia parodyti daugiau atjautos ir supratimo. Niekas nenori jaustis auka. Tik ta atjauta turi būti nuoširdi ir nevirsti užuojauta – lyg atrodytų, kad jūs maudotės malonumų jūroje, o štai atviraujanti moteris net nežino, kas toji jūra apskritai. Tokio santykių kontrasto nederėtų rodyti.
„O tu mėginai vibratorių, lubrikantą ar G taško stimuliatorių?“ Labai tikėtina, kad ji jau slapčia išnaršė visą internetą, ieškodama atsakymų ir pasisakymų moterų su panašiu patirtimi. Ji todėl ir pasiguodė, atsivėrė, kad niekaip negali patirti tų „linksmųjų kalniukų“. Tad jei ir norite pasiteirauti ar padėti moteriai/draugei pasiūlydami, darykite tai jautriai ir subtiliai. Stačiokiškumas ir humoras čia netinkamas.
„Aš tave suprantu, man tai irgi retai nutinka įprasto sekso metu. Aš patiriu orgazmą tik oralinio sekso metu ir masturbuodamasis“. Tai tikrai ne tas pats. Jūsų moteris apskritai orgazmo nepatiria, nežino, kas tai yra. Toks jūsų pavyzdys gali dar labiau ją sugluminti.
„Nieko sau! O man kažkaip lengvai viskas. Galiu „baigti“ net važinėdama dviračiu“. Skamba tikrai kaip patyčios, tarsi pasakytumėte draugei – oho, tu kojų neturi, o aš tai turiu netgi dvi. Tokiu atveju net neaišku, kas geriau: gyventi be orgazmo ar be elementaraus takto jausmo.
„Nebegerk tų antidepresantų, sakoma, kad jie slopina libido. Geriau jau pereik prie kokių homeopatinių preparatų“. Labai neatsakinga žmonėms, kurie serga depresija ar yra kankinami nerimo priepuolių bei kitų sveikatos sutrikimų, pasiūlyti nutraukti vaistų vartojimą. Žmonės ne šiaip sau vartoja vaistus ir ne šiaip kenčia nuo jų šalutinio poveikio. Nesate gydytojas, kad švaistytumėtės panašiomis „rekomendacijomis“. Jei manote, kad depresiją galima išgydyti mankšta, sveika mityba, meditacija ar pozityviu mąstymu, tai jūs klystate. Nepainiokite sezoninės depresijos su rimta liga.
„Ar tu juokauji? Niekada? Visai visai? Nė kartelyčio gyvenime?! Nejaugi taip gali būti?“ Pagalvokite: nejaugi kažkas nori tapti pajuokos objektu. Jūsų žodžiai gali priversti draugę jaustis išsigimėle, kuri vienintelė visame pasaulyje to nepatiria. Juk ir jūs keistai pažiūrėtumėte į žmogų, kuris vis aštrintų situaciją: „Ką sakote? Apgamas pažastyje? Negali būti? Kaip čia taip?! Totali nesąmonė. O tai įdomi ta gamta...“
„Taaaaaip…. Supratau. O aš, va, nusipirkau odinę rankinę. Nepatikėsi, kiek parduotuvių teko apeiti, kol radau tokią, kokios noriu. Bet ir kainavo, žinok…“ Temą keisti nemandagu, kai draugė jums atsivėrė, net jeigu jaučiatės sutrikusi ir nežinote, kaip reaguoti. Po tokios jūsų žodžių tirados draugei gali pasirodyti, kad jos problemos jums neįdomios. Jei esate sutrikusi, taip ir pasakykite: „Norėčiau tave palaikyti, bet paprasčiausiai nežinau net, ką pasakyti.“
„Tai kokia tada prasmė toliau mylėtis? Gal pamiršk tą seksą“. Tai nevykusi pastaba, nes seksas šiaip jau yra malonus procesas net ir tada, kai nepatiri orgazmo. Seksas dovanoja nuostabų artumo su partneriu jausmą. O jeigu jau taip visai atvirai – seksas nėra orientuotas į rezultatą, jo esmė yra pats procesas.
Moterys, kurios nepatiria orgazmo, prisipažįsta, jog mėgaujasi kitais intymaus artumo „elementais“: bučiniais, glamonėmis, prisilietimais, nekalbant jau apie emocijas, su kuriomis visa tai susiję.
„Kaip įdomu! Į tave žiūrėdamas/-a, niekad nebūčiau apie tai net pagalvojęs/-usi“. Problemos iš intymios sferos yra dalis gyvenimo, o ne kokia nors intriguojanti, pikantiška detalė, kurią galima ištraukti ir paviešinti dėl įdomesnio asmenybės portreto kūrimo. Savaime suprantama, kad anorgazmija nebus užrašyta moteriai ant kaktos. Nepatiriančios orgazmo moterys gali atrodyti kaip seksualios katytės arba kaip pilkos pelytės. Anorgazmija neatsispidi išorėje.
„Nieko mums tada neišeis“. Jei tai pasako vyras, tai rodo jo egoizmą ir didžiulį nepasitikėjimą savimi. Jei jo penis negali suteikti orgazmo, tai vyras nebemato prasmės tuomet būti tos moters gyvenime? Labai primityvu ir egoistiška. O juk reikėtų moteriai kaip tik žmogiško palaikymo, rūpesčio, supratimo, kantrybės… Jei vyras mano, kad jis nereikalingas, tai santykiai iš tiesų tik paviršutiniai, negilūs ir tada „tikrai nieko neišeis“.
Jei moteris prisipažino, kad nepatiria orgazmo, o jūs…
…esate jos draugė
- Parodykite, kaip vertinate jos pasitikėjimą. Nelengvai apie tai kalbėti, bet juk problemą norisi aptarti su artimu ir supratingu žmogumi. Padėkokite, kad ji pasirinko jus, kad atsivertų ir prisipažintų.
- Pateikite klausimus, kurie parodytų jūsų supratingumą: „Ar nori, kad kažką tau patarčiau, ar tik nori pasikalbėti apie tai?“, „Kuo galiu tau padėti – gal nori, kad paieškočiau reikalingos informacijos?“ Paklausti, ar draugei nereikia patarimo, ir tiesiog neprašytam patarti – tai du skirtingi dalykai.
…esate jos partneris/vyras/meilužis
- Kaip ir draugės atveju, parodykite, kaip vertinate jos pasitikėjimą. Ir patikinkite, jog esate pasiryžęs palaikyti.
- Leiskite jai suprasti, kad niekas santykiuose nepasikeitė, kad ji jus tebetraukia, kad laikote ja seksualia moterimi. Tai jai išties labai svarbu.
- Patikinkite ją, kad esate pasirengęs kartu su ja nueiti visą „orgazmo beieškant“ kelią. Štai vienas vyro atsakymas, kuris itin nuramino anorgazmijos problemą turinčia moterį: „Na, ir puiku. Mes kartu su tavimi suprasime, ko tau iš tiesų reikia. Darysime viską, kas malonu ir beprotiška, gal net nesąmoninga, išmėginsime visus dalykėlius ir išsiaiškinsime, kaip tau padėti“.
Žodžiai, kurie padeda ir dovanoja ir ieškojimų malonumą, ir intymų artumą. Tikrai nedaug, tiesa?
