Nors kai kurioms moterims, miegančioms su vedusiais vyrais, galiausiai išsivysto jausmai ir jos nori „normalių“ santykių, jos ne visada taip elgiasi iš piktų paskatų.
„Tai, kas uždrausta ir kas yra tabu, labiausiai užveda. Jos nebando jo pavogti ar pasiimti jį, jas traukia tai, kad jis nepasiekiamas, – sako daktaras Michaelis Aaronas, plačių pažiūrų terapeutas ir knygos „Modern Sexuality“ autorius. – Ji mano, kad su šiuo vyruku viskas bus tobula, kadangi jis nenorės nieko daugiau, nes jau yra vedęs.“
Kitas moteris (nors vyro santuoka ir verčia jas jaustis nepatogiai) traukia kažkas nepasiekiamo, kadangi jos turi intymumo problemų.
„Yra individų, norinčių gilesnio intymumo, bet dėl kažkokių prieraišumo problemų, jie to bijo“, – aiškina M.Aaronas.
Trys moterys cosmopolitan.com tinklapyje pasidalijo priežastimis, dėl kurių jos miegojo su vedusiais vyrais, ir ką po to sužinojo apie save.
Paula* (28 m.), Filadelfija
„Esu buvusi marketingo komunikacijos vadybininkė, tapusi atlikėja. „Poną Vedusį“ sutikau maždaug prieš pusantrų metų, kai draugas paprašė groti sintezatoriumi savo naujoje grupėje. Vyrukas buvo bosistas.
Niekada nelaikiau savęs šeimos ardytoja, tačiau visada jaučiausi kalta, kad jis tai slėpė nuo savo žmonos.
Mane traukė prie jo, nes jis buvo labai juokingas, kietas, stilingas, mielas, dosnus, geras, rūpestingas, kūrybingas ir meniškas, ypač mėgstantis nuotykius. Akivaizdu, tarp mūsų buvo chemija, tačiau pradžioje man buvo kiek nejauku dėl to, kad jis vedęs, ir santykiai tęsėsi su tuo nepatogumu.
Jis patikino, kad jo žmona nieko prieš, ir kad jų santykiai grįsti „neklausk, nesakyk“ principu. Daugybę kartų siūliau jai pasakyti, bet jis neturėjo drąsos. Galiausiai pasidaviau ir patikėjau, kad ji bus nieko prieš.
Leidome laiką kartu, dažniausiai parkuose už miesto arba repeticijų studijoje, kurioje grojome kelis mėnesius. Buvo gera, kad nebuvo spaudimo, esančio santykiuose su įsipareigojimu, o tai leido seksualiai atsipalaiduoti.
Tuo pat metu, laikant viską paslaptyje, jaučiausi siaubingai, lyg jis manęs gėdytųsi. Lyg gėdytųsi mūsų. Tikėjau juo, kai jis sakė, kad jų santykiai su žmona buvo „kaip ir monogamiški“, tad niekada nelaikiau savęs šeimos ardytoja, tačiau visada jaučiausi kalta, kad jis tai slėpė nuo savo žmonos.
Kai jis galiausiai jai pasakė, pasirodė, kad ji tam nepritarė. Jų santykiai baigėsi siaubingai. Jis liepė man niekada jam neberašyti ir nebandyti susisiekti su juo, ir nuo to laiko jo nebemačiau.
Praėjo jau beveik metai. Vis dar jaučiuosi labai kalta dėl to, nors dabar esu įsipareigojusi ir esu monogamiškuose santykiuose su nevedusiu vyru ir labai laiminga.
Kalbant apie „šeimos ardytojos“ stereotipą, nemanau, kad jis labai teisingas. Tokiose situacijose yra daug daugiau niuansų nei atrodo. Žinoma, kai kurie žmonės turi nelabai gerų ketinimų, bet manau, kad tokių yra labai nedaug.
Manau, kad tokios moterys – tarp jų ir aš – nuoširdžiai tiki, kad gali išlaviruoti taip, kad niekas nenukentėtų, ir joms nuoširdžiai rūpi ne tik vyras, bet ir jo šeima. Jos labai retai turi blogų ketinimų.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip aš tapau jo meiluže: tikros moterų istorijos
Sally* (28 m.), Virdžinija
„Susipažinau su vyruku maždaug prieš trejus metus, darbo kelionės metu. Jis buvo mano mentorius ir padėjo su darbais. Labai mažai kas žinojo, jog jis vedęs. Jis niekada nenešiojo vestuvinio žiedo.
Jis tikras alfa patinas. Jis buvo protingas, pasitikintis savimi ir tikėjo savo jėgomis. Taip pat jis 10 metų vyresnis, dėl to žavėjausi juo. Darbe jis gyrė mano darbą, dėl to jaučiausi kompetentinga ir pripažinta. Jis buvo labai tradiciškas, su juo jaučiausi saugi. Po „mokytojo ir mokinės“ tapome draugais, po to – meilužiais.
Tik po mūsų pirmojo bučinio jis pasakė esąs vedęs. Negalėjau tuo patikėti – po viso kartu praleisto laiko negali būti, kad turi žmoną! Jis pradėjo aiškinti, kad ji labai engė jį žodžiais, ir man jo pagailo. Racionalumas nuvarė mintis apie jo žmoną. Buvo akimirkų, kai jaučiau, kad tai, ką darome, yra negerai ir kad peržengėme ribą. Jis atsivežė mane į savo namus, kuriuose gyveno su žmona (ji išsikraustė į kitą šalies galą) ir dėl to jaučiausi labai nejaukiai. Mačiau jų konfliktų pėdsakus (skyles sienose, sulaužytus turėklus) ir panorau tiesiog juo pasirūpinti.
Tai, kad jis buvo nepasiekiamas, ir viso to pavojus mane užvesdavo. Tačiau mane liūdino tai, kad negalėjome daryti poroms įprastų dalykų. Susipažinau su keliais jo draugais, tačiau jis niekada nenorėjo susipažinti su manaisiais.
Man atrodo, jis suvokė, kad jokia normali moteris nesitaikstys su didžiuliu jo ego, ypač, kai atgalios jis duoda labai mažai.
Viskas baigėsi, kai sužinojau, kad jis darė tą patį, kuo kaltino savo žmoną. Jis žodžiais ir emociškai mane engė. Kartą ginčo metu vos negavau antausio, spėjau prisidengti. Tada jis pravirko. Jis per daug gėrė, o kai taip atsitikdavo, jis ieškodavo ginčų. Jis įtikinėjo mane pasidaryti plastinę operaciją, o kai supykdavau dėl tokių pasiūlymų, vadindavo mane nestabilia. Nors ir užtrukau, tačiau galiausiai supratau, kad išprotėjęs yra jis.
Išsiskyriau su juo ir vėl susibėgau, nes jis nuolat verkdavo ir atsiprašinėdavo, ir jau po savaitės jis vėl sukėlė ginčą ir pareiškė, kad esame išsiskyrę. Supratau, kad pasakiusi, jog nenoriu būti su juo, pažeminau jo ego, todėl jis susitaikė su manimi vien tam, kad paskutinį žodį galėtų tarti pats.
Mums išsiskyrus jis bandė susitaikyti su žmona, tačiau jam nepavyko, ir man atrodo, jis suvokė, kad jokia normali moteris nesitaikstys su didžiuliu jo ego, ypač, kai atgalios jis duoda labai mažai.
Negaliu jo pakęsti, ir jis yra nuolatinis mano klaidų, bei tuo metu labai žemos savivertės (nes tik taip galiu paaiškinti, kodėl tiek ilgai jį kentėjau) priminimas.“
TAIP PAT SKAITYKITE: „Įtariu, kad vyras neištikimas. Kaip neįstumti jo į kitos moters glėbį?“. Santykių ekspertų komentaras
Hope* (26 m.), Bostonas
„Po šešerių metų nuo mokyklos baigimo turėjau romaną su buvusiu kūno kultūros mokytoju. Mokykloje visos merginos dėl jo seilėjosi; jis buvo tas aukštas, raumeningas vyrukas, ryškiom žydrom akim, atrodantis kaip buvęs NFL (Nacionalinė futbolo lyga) žaidėjas.
Mintis, kad aš mokinė, o jis vyresnis, ir pats tabu privertė norėti jo dar labiau. Pamenu, kai buvau 17-os, įsivaizduodavau, kaip jis patvarko mane savo kabinete po žolės riedulio treniruotės. Visos žinojome, kad jis vedęs, ir sklandė gandai, kad maždaug tuo metu, kai baigiau mokyklą, jis su savo žmona susilaukė pirmagimio.
Nepaisant to, flirtavau su juo ir jaučiau elektros srovę pilve kiekvieno akių kontakto metu, tačiau nieko daugiau negalvojau, kadangi ruošiausi išvykti į koledžą. Tada man buvo 18, jam buvo apie 30–32 – pats seksualumo įkarštis.
Po kelerių metų apsigyvenau Bostone ir nusprendžiau pakviesti jį į „LinkedIn“ draugus. Nustebau, kai gavau jo žinutę „Ačiū už kvietimą ;) gerai atrodai.“ Bendravome žinutėmis per „LinkedIn“, ir jis perėjo į kitą lygį, paprašydamas užsukti į buvusią mokyklą darbo valandomis, vilkint senąjį žolės riedulio sijonėlį.
Tai buvo ta svajonių situacija. Tai buvo tas vyras, kuris rašydavo 9 už tai, kad per lėtai bėgiodavau per kūno kultūros pamokas.
Su manimi ir mano draugais (kurie mokėsi toje pačioje mokykloje) jis susitiko kinų restorane. Drąsu. Pamenu, įsėdau į jo automobilį. Jis elgėsi lyg būtų viengungis, visiškai nesigėdydamas bastytis po miestą su buvusia mokine.
Romanas truko apie 4 mėnesius. Seksu užsiiminėjome keletą kartų. Viskas buvo kitaip nei įsivaizdavau. Pasirodė, kad lovoje jis tikras fanatikas, tačiau neatsisakydavau nuotykių ir su savo amžiaus vaikinais. Bet fizinė viso to dalis nebuvo tokia tenkinanti, kaip fantazijose.
Jis turi žmoną, kuri yra fitneso modelis, ir du vaikus. Jį ypač tenkindavo iškrypusi fantazija mylėtis jo namuose, jų lovoje – slapčia parsigabenti mane pas save namo, kol jo žmona treniruodavosi. Būdamas su žmona restorane, rašydavo, kad nori susitikti ir pasimylėti tualete.
Pradžioje jaučiausi nepatogiai. Jaučiausi esanti bloga. Buvau aksesuaras, taip ir elgiausi – tuo metu buvau jauna ir kvaila. Galėjau pasakyti „ne“, tačiau tuo metu buvau duobėje, todėl sulaukusi dėmesio iš žmogaus, dėl kurio mokykloje su draugėmis seilėdavomės, pasijutau, tarsi būčiau pasaulio viršūnėje. Man nepakako išminties, praėjus šešeriems metams suvokti, kad po mokyklos dauguma gyveno savo gyvenimus. Jie pamiršo šį visų dievinamą kūno kultūros mokytoją, o pati mintis tapo apgailėtina.
Man nepatiko vyras, kuriuo jis tapo: per daug sentimentalus, lipšnus ir beviltiškai bandantis vengti savo vedybinio gyvenimo bei besiveržiantis į manąjį. Mane atgrasė jo noras būti „kietu“ ir „seksualiu“. Tai išsklaidė tą geidulingą jausmą, kurį kėlė mintis apie romaną su savimi pasitikinčiu, paslaptingu vedusiu vyru. Jis viso labo blankus kūno kultūros mokytojas, klaikiai besielgiantis su savo žmona ir dviem vaikais. Tikrai galiu susirasti geresnį.“
*Vardai buvo pakeisti.
Šie pasakojimai buvo sutrumpinti ir pakoreguoti dėl aiškumo.
