Emmos Hulsės fenomenas, kuri pasirodžiusi laidoje „Yra, kaip yra“ ir pasisvaidžiusi sensacingais komentarais apie tai, kad yra „per graži dirbti“, „vyrai yra vergai“, taip pat aukštino grožio kultą, sureikšmino socialinius tinklus, kuriuose tarsi kuria savo įvaizdį, kruopščiai atrinkdama intriguojančias ir ne tik savo nuotraukas viešinti, iškėlė klausimus, koks gi šių dienų jaunimas.
Ar tai pasitikintys savimi, o gal save pervertinantys žmonės? Ar tai tie, kurie socialiniuose tinkluose bando parodyti, kaip puikiai gyvena, o realybė trenkia per veidą taip skaudžiai, kad tenka verkti įsikniaubus į pagalvę ir suvokti, kad tai, ką įdėjote į „Instagram“ ar „Facebook“, nieko bendra su realybe neturi?
Maža to, ar ta matoma parodomoji gyvenimo pusė socialiniuose tinkluose nekerta per savivertę? Ar tai jauni žmonės, kurie itin daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, pamiršdami pasidžiaugti čia ir dabar?
Suvaidintas pasitikėjimas savimi
Psichologė Grytė Ruzgė mano, kad jaunimo drąsa, kuri kartais gali atrodyti kaip savo jėgų pervertinimas, kyla iš šiais laikais labai populiaraus dirbtinio pozityvumo.
„Internete ir populiariuose leidiniuose galime prisiskaityti, kad mūsų galimybės yra neribotos, kad užtenka atrodyti savimi pasitikinčiu, ir jau visas pasaulis bus po tavo kojomis. Yra begalės patarimų, kaip save parduoti, kaip apsimesti, kad jautiesi puikiai, nors tuo metu dreba kojos, ir kaip jokiu būdu nesakyti žodžio „nežinau“ darbo pokalbiuose“, – atkreipia dėmesį specialistė.
Daugelis, pasak jos, patiki šiomis idėjomis ir mano, kad tai yra raktas į sėkmę. „Galbūt kartais tai, kas tokiais būdais pasiekiama, ir atrodo sėkmė, bet neretai to kaina yra nutolimas nuo savęs, nuo savo tikrų jausmų ir atrodo dirbtina bei netikra. Suvaidintas pasitikėjimas savimi dar nėra tikrasis pasitikėjimas savimi“, – teigia G.Ruzgė.
Kitokio „aš“ kūrimas socialiniuose tinkluose
Psichologė G.Ruzgė sako, kad kiekviena karta susiduria su savais iššūkiais. Nauji dabartinio jaunimo iššūkiai esą neretai susiję su socialiniais tinklais.
„Socialiniai tinklai nėra savaime gerai ar blogai, jie atneša naujų galimybių ir sunkumų. Vienas iš reiškinių šioje socialinių tinklų eroje – daug didesnės galimybės susikurti save ir pasirodyti pasauliui kitaip“, – sako specialistė.
Neretai „kitokio aš“ kūrimas padeda kompensuoti žemą žmogaus savivertę, – aiškina G.Ruzgė.
Ir tai, pasak jos, leidžia ne tik socialiniai tinklai, bet ir įvairūs kompiuteriniai žaidimai, kuriuose gali susikurti į save panašų arba visai nepanašų veikėją. Visos šios priemonės esą gali leisti ieškoti savęs, drąsiau bandyti naujus dalykus, apsimesti, kad gyveni geriau nei iš tiesų.
„Taip pat tai gali būti būdas pabėgti, užsimiršti, nebegalvoti apie tuos dalykus, kurie slegia. Pavyzdžiui, pora gali įkelti gražią savo nuotrauką kartu, sulaukti daug dėmesio „Facebook“ ir džiaugtis tuo, kai tuo tarpu jų santykiai patiria krizę. Neretai „kitokio aš“ kūrimas padeda kompensuoti žemą žmogaus savivertę“, – aiškina G.Ruzgė.
Socialiniai tinklai gali „kirsti“ per savivertę
Kasdienybėje mes, pasak specialistės, galime atrodyti sau nuobodūs, nepakankamai gražūs, protingi ar laimingi.
„Socialiniuose tinkluose galime apsimesti, kuo tik norime, šokiruoti, išsakyti dalykus, kurių niekada neišdrįstume išsakyti į akis ir pan. Socialiniai tinklai taip pat gali prisidėti ir prie žemesnės savivertės, nes jie formuoja aukštesnius laimės ir grožio standartus, daliai žmonių sunku suvokti, kad šie standartai gali būti nerealistiški“, – atkreipia dėmesį specialistė.
Šiuolaikinis jaunimas tiek „pleškina“ vaizdus, kuriuos kaipmat siunčia į virtualų pasaulį, trokšdami dėmesio, kad pamiršta pasidžiaugti akimirka, kurioje yra. Pasak specialistės, jaunuoliai tiesiog pamiršta pasidžiaugti realybe ir buvimu „čia ir dabar“: „Užuot buvę čia ir dabar, vis pabėgame į savo telefonus“, – sako G.Ruzgė.
Dar vieną svarbų raudoną signalą uždega tyrimai, rodantys, kad depresija ir socialinė izoliacija yra susijusi su socialinėse medijose praleidžiamu laiku.
„Tam priežasčių tikrai ne viena – mažiau judame, gauname daugiau informacijos, kuri mus vienaip ar kitaip veikia emociškai ir kurios nespėjame apdoroti, socialinėms medijoms naudojame tą laiką, kuris galėtų būti skirtas miegui, poilsiui, maloniam pokalbiui su artimu žmogumi ir t. t.“, – aiškina specialistė.
Neretai esą galime išgirsti vyresnės kartos išsakomas baimes apie tai, kaip socialiniai tinklai gadina jaunimą arba „kas išaugs iš dabartinių vaikų“.
„Šios baimės senos kaip pasaulis, apie tai, koks blogai išauklėtas tų laikų jaunimas, kaip jis mėgsta prabangą ir negerbia vyresniųjų rašė dar Sokratas. Nemanau, kad ši karta yra kuo nors blogesnė už ankstesnes buvusias, o įvairių asmenybių ir įvairių reiškinių pasitaikydavo visais laikais“, – apibendrina psichologė.
