Žinoma, santykiai sudėtingas dalykas, ir nėra taisyklių, kaip juos turėtume kurti. Tačiau faktas, kad žmonės nori vis daugiau laisvės, ir paklausti, ar šiuo metu jie susisaistę įsipareigojimais, neturi ką pasakyti. Ką reiškia toks požiūris ir neįpareigojantys santykiai, virtę veikiau norma nei išimtimi iš taisyklės?
Anksčiau lyg ir buvo aišku, kaip nustatyti tam tikras ribas, o dabar mums pateikiamas klampus ir painus scenarijus, apraizgytas emocinėmis pinklėmis, iš kurių sunku ištrūkti. Taigi, kokios santykių stadijos pasitaiko vis dažniau XXI amžiuje?
Vienos nakties nuotykis. Vieni giria, o kiti peikia tokią patirtį, tačiau aišku viena – emocinės pagirios garantuotos net ir tada, jeigu seksas buvo tobulas. Na, nebent istorijos dalyviai neturi dėl ko gailėtis ir abiem priimtina tai, kas įvyko. Kas gali nutikti po karštos nakties? Kai kurios poros išgyvena laimingus metus, susituokia ir juokais prisimena tą pirmąjį susitikimą. Tačiau yra ir kitų scenarijų: įtampa, stresas – ar nepastojai, neužsikrėtei lytiniu keliu plintančia liga, galiausiai ir jausmai, kurie gali būti tik vienpusiai... Tačiau vienos nakties nuotykių pasitaiko vis dažniau, ir dėl to nereikia kaltinti vien tik traukos – didžiulę įtaką daro ir šiuolaikinė kultūra, kuri tai pateikia kaip normalų, įprastą dalyką. Gimsta netgi toks santykių modelis – vienos nakties nuotykių kolekcininkai ir kolekcininkės. Niekam neįsipareigoję ir laisvi žmonės nusprendžia, kad niekas negali jiems įsakinėti, su kiek partnerių ir kaip dažnai susitikinėti. Vienas gyvenimas, tai juo ir džiaugiuosi, viską iš jo imu! Ką manote jūs apie tokį santykių modelį?
Antras dublis. Atrodo, pora kaip tvora – viskas klojasi puikiai, aplinkui vyrauja darna ir harmonija. Tačiau lyg perkūnas iš giedro dangaus partneris pareiškia, kad nori skirtis ir keliauti savo keliu, jam pritrūksta laisvės, o gal koks Amūras pervėrė širdį... Pastaruoju atveju tiek vyrai, tiek moterys tokius įvairaus plauko nuklydimus atleidžia ir emocines duobes užlygina per daug nesikrimsdami, kai susigūžęs paklydėlis(-ė) nusprendžia, kad namuose buvo kur kas geriau... Didžiausia bėda kyla tuomet, jeigu iki galo neišsiaiškinama, kodėl taip nutiko. Viduje tykanti bėda gali bet kada iš naujo parodyti savo nagus, ir tada išsiskyrimas taps kur kas sunkesnis ir skaudesnis.
Draugai su privilegijomis. Jis arba ji netrokšta įsipareigoti ir susitinka tada, kai nori pažiūrėti gerą filmą, išgerti taurę vyno, papliurpti apie perskaitytą knygą ar pasikeisti kūnų chemija... Šie žmonės vienas kitą puikiai pažįsta, gerai sutaria, tačiau eiti tuo pačiu keliu nenori arba nesiryžta (gal dėl to, kad yra labiau draugeliai nei mylimieji?). Tokie santykiai dažniausiai būna įstrigę tam tikrame taške ir nieko gero nežada, nebent esate patenkinti tokia situacija. Didžiausios problemos kyla tuomet, jeigu kažkuris partneris užsinori daugiau – t. y. rimtų santykių, įsimyli ir tokia laike įstrigusi padėtis jį ima slėgti.
Pikantiška intrigėlė. Flirtas gali būti itin kaitinanti santykių dalis net tada, jeigu jau turite antrąją pusę. Tačiau net ir flirtas gali peržengti tam tikras ribas, jeigu flirto dalyviai užsinori ko nors daugiau (ypač jei vienas jų ar abu jau džiaugiasi mylimo žmogaus draugija). Kur slypi pavojai? Kai vienas partnerių į intrigą žvelgia kaip į santykių praskaidrinimą, o kitas trokšta kažko daugiau. Dažniausiai tai pasibaigia kita ganėtinai dažna šiuolaikinių santykių stadija – pora tampa meilužiais.
Meilužiai. Šiais laikais dviejų žmonių, jau susisaisčiusių santuokos saitais, ir tuo pačiu kuriančių santykius su kitais, istorijos nieko nestebina. Kitas klausimas, kodėl jie pasirenka tapti meilužiais ir ko jie neatranda šeiminiame gyvenime, santuokoje, draugystėje? Dažniausia aistrai pradėjus vėsti, įprastas, rutina virtęs gyvenimas slegia, tampa nuobodus, tačiau dėl kitų patogumų, pavyzdžiui, finansų, nė vienas nesiryžta nutraukti santykių ir tenkinasi pavogta – svetima – aistra. Ilgainiui meilužiai vis tiek atsiduria toje pačioje stadijoje kaip ir pirmuosiuose santykiuose. Daugelis žmonių idealizuoja savo meilužius, kadangi šie traukia akį savo išvaizda, švelnumu, gera nuotaika ir kitais panašiais dalykais. Tiesa, užmirštama, jog „nuosavas“ partneris galbūt yra pervargęs, kovoja su tam tikrais sunkumais, daug dirba ir pan. Dažniausiai meilužis(-ė) – tai bėgimas nuo problemos, nes visuomet lengviau ją išspręsti „tokiu būdu“. Nes meilužiai skiria vienas kitam dėmesio, išklauso, pažeria komplimentų, netgi rodo susidomėjimą tavo asmenybe. O tas namie sėdintis partneris? Jis toks klaikiai nuobodus ir perkrimstas – jokių staigmenų iš jo nebesitikėk. Bet tai būna tik iliuzija, nes gerai, kol su meilužiu ar meiluže negyveni kartu...
Atsarginis variantas. „Myliu ir noriu vieno, bet teku/vedu kitą“. Gyvenime nutinka ir tokių dalykų. Vedybos su tuo/ta, su kuriuo nesijaučiama laimingi, ir santykiai, kuriami tik dėl išskaičiavimo ar kitų niuansų, niekuomet nebus visaverčiai. Yra žmogus, kuris dievina vaikus, sukuria materialią gerovę, o visos mintys bėga link kito – ten, kur širdis... Klaikus turėtų būti jausmas, nes gyvenamas dvigubas gyvenimas, matuojama dvigubais standartais. Kitas aspektas, kai jūs pats esate tik pakaitinis variantas, reikalingas tik širdies skausmui, liūdesiui numalšinti ar aistrai patenkinti. Tokie santykiai remiasi tik vieno žmogaus egoistiškais polinkiais, tad ar verta tenkintis tais trupiniais ir žinoti, kad jis niekada nejaus to, ko trokštate jūs?
