– Ką reikia padaryti, kad taptum skrydžių palydovu?
– Reikia būti savimi ir mylėti šį darbą. Mano karjera prasidėjo prieš penkerius metus. Specialybė, kurią buvau įgijęs, buvo visiškai nesusijusi su aviacija. Baigdamas universitetą aš tuo pačiu metu baigiau ir aviacijos akademiją. Lankiau kursus, pradinius palydovų mokymus, kuriuos baigus ši įstaiga tau padeda susirasti darbą.
Kursai trunka apie mėnesį, tačiau vyksta labai intensyviai, kiekvieną dieną, net šeštadieniais. Aviacijos akademija ruošia tiek pilotus, tiek palydovus. Juose mokoma pirmosios pagalbos, suteikiama žinių apie lėktuvo įrangą, gaisro gesinimą, tikrinami plaukimo įgūdžiai ir daug kitų dalykų. Baigus kursus siūlomos kompanijos, kurios ieško darbuotojų.
– Kaip vyksta palydovų atranka?
– Priklauso nuo kompanijos, tačiau iš esmės principas visur yra panašus: atrankos vyksta etapais, pradedant savęs pristatymu, pereinant prie tam tikrų užduočių. Atrankų metu kompanijos atstovai analizuoja kandidatų komunikacinius gebėjimus, reikia atlikti anglų kalbos testą, vertintojai stebi, kaip kandidatas bendrauja su kitais atrankos dalyviais. Po kiekvieno etapo dalis žmonių atkrenta. Jeigu pereini visus etapus, patenki į finalinį interviu, kurio metu sprendžiama, ar esi tinkamas šiam darbui. Nepasisekus gali bandyti vėl. Dažniausiai tai galima daryti po pusės metų.
– Ar aviacijoje yra didelė konkurencija?
– Taip, į atrankas ateina gana nemažai norinčių tapti skrydžių palydovais.
– Kaip atrodo jūsų darbo diena?
– Darbo diena prasideda vieną valandą prieš skrydį. Pirmiausia mes susirenkame biure, užsiregistruojame į skrydį ir atsispausdiname reikalingus skrydžiui dokumentus. Tiek įgula, tiek pilotai atskirai aptaria skrydį, prieš kiekvieną skrydį patikrinamos palydovų žinios. Užduodami klausimai, susiję su sauga, pirmąja pagalba ir panašiai. Pavyzdžiui, kokią įranga bus naudojama, kaip ji veikia, kiek laiko veikia, kaip tam tikroje situacijoje reikia elgtis. Tokie kasdieniai patikrinimai užtrunka apie dešimt minučių.
Po bendro aptarimo vyksta pokalbis su pilotais, kurie pristato detales, susijusias su oro sąlygomis. Vėliau visi palydovai eina į patikros zoną ir keliauja į lėktuvą. Lėktuve patikrinama avarinė įranga, maisto produktai, ar nieko netrūksta, ar viskas atitinka ir tada laukiama keleivių.
Jeigu keleivis bijo skristi, palydovas turi jį nuraminti, paaiškinti, kaip viskas vyksta, atnešti to, ko keleivis prašo ir atsakyti į įvairius klausimus. Būna ir keistų prašymų, pavyzdžiui, ar galima ateiti į virtuvę ir pasimelsti. Mes esame tolerantiški ir leidžiame atlikti tokią procedūrą.
Viena iš darbo dalių yra stebėti žmones, kaip jie elgsis, galima nuspėti, kurie žmonės yra keliantys problemų. Šiame darbe yra nulis tolerancijos nepaklusniems keleiviams, nes tokiu būdu yra užtikrinamas kitų keleivių saugumas.
– Kada anksčiausiai tenka atvykti į darbą?
– Anksčiausiai aš keliuosi trečią valandą ryto, kai darbe turiu būti puse penkių ryto. Sudėtinga, bet priprantama.
– Ar šiame darbe nutinka ekstremalių, nekasdienių situacijų?
– Ekstremalių situacijų man neteko patirti. Dažniausios nutinkančios situacijos yra labai paprastos: žmonės alpsta, greičiausiai nuo to, kad yra neišsimiegoję, nepavalgę ir organizmas į tai reaguoja.
Ekstremalių situacijų man neteko patirti. Dažniausios nutinkančios situacijos yra labai paprastos: žmonės alpsta, greičiausiai nuo to, kad yra neišsimiegoję, nepavalgę ir organizmas į tai reaguoja.
– Įprasta, kad šį darbą dirba moterys. Ar tai populiaru ir tarp vyrų?
– Tai tik stereotipas. Visi galvoja, kad šį darbą paprastai dirba merginos, bet tai nėra tiesa. Dauguma vaikinų taip pat dirba skrydžių palydovais, nes šis darbas yra sudėtingas, tiek fiziškai, tiek morališkai, tad patirtis rodo, kad reikalingi ir vaikinai.
– Ar išvaizdesnė mergina turi daugiau šansų gauti skrydžių palydovės darbą?
– Aš manau, kad įvaizdis padeda ne tik šiame darbe, bet tikrai tokių standartų aviacijoje nėra. Galbūt tai yra nebent vidinės kompanijų taisyklės, kurios reikalauja išvaizdos arba į tai atkreipiamas dėmesys, bet bent jau Lietuvoje svarbiausia būti motyvuotam ir norėti šio darbo. Pavyzdžiui, užsienyje dažniausiai dirba vyresnio amžiaus palydovai, o Lietuvoje kompanijos ieško jaunų žmonių, bet ne dėl to, kad jie yra jaunesni, o dėl to, kad jie yra fiziškai stipresni.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
