Situacija pasikeitė pradėjus lankyti ne pirmoje santuokoje gyvenančių porų susitikimus. „Viena vertus, nebuvo taip blogai, kad pultume ieškoti pagalbos, kita vertus – taip šeimos ir išsiskiria. Delsia, kol santykiai prastėja ir nebelieka ne tik jėgų, bet ir noro gelbėti šeimą. Rezultatas – dar vienerios skyrybos, dar stipresnis nevisavertiškumo jausmas, dar daugiau su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų. Jei ne draugė, kuri primygtinai siūlė pasinaudoti proga susipažinti su kitomis pakartotinai susituokusiomis poromis ir pabandyti pagerinti santykius, tikriausiai jau nebebūtume kartu“, – mano vilnietė.
Jeigu išsiskiria pusė visų porų, pašnekovės žodžiais, beveik stebuklas neišsiskirti susituokus pakartotinai. JAV atlikti tyrimai parodė, jog skyrybomis baigiasi 50 proc. pirmųjų, 67 proc. antrųjų ir 73 proc. trečių santuokų.
Kun. A.Saulaitis: svarbu nesiknisinėti po praeitį, bet žiūrėti pirmyn
Lydėdamas antrą kartą susituokusiųjų grupes JAV ir Lietuvoje, kunigas Antanas Saulaitis sutiko visokių žmonių – vieni, abu su savo vaikais, kiti su vienos pusės atžalomis, tačiau patyrę ankstesnės santuokos griūtį su kaltės, nuoskaudų, baimių, aklagatvių, apmaudo, skriaudos, pykčio, savigraužos ir kitais jausmais.
„Būtų per paprasta sakyti, kad dėl to jie tikrai žino, ko ištikima ir pagarbi santuoka siekia. Tačiau jų pasidalijimuose, diskusijose nebūtinai įvardintas, bet gilus Dievo palydos troškimas prašoka šiaip pamaldžius būrelius ar mokymus“, – pastebi jėzuitas.
Pasak tėvo A.Saulaičio, nereikia smerkti ar bausti, priekaištauti ar nubraukti, o kaip tik atleisti ir gydyti – nuo dabar, nuo to, koks žmogus ar žmonės yra: „Pradėdamas nuo šiandien ir dabar bendrauti su žmogumi, kurio kuprinė (arba širdis) pilna akmenų, Dievas nesiknisinėja po praeitį, o žiūri pirmyn – kaip gelbėti kiekvieną ir visus.“
Aštuonių senelių pavyzdys
Kaip meilinga, pagarbi ir ištverminga santuoka ir darni šeima – idealas, taip kun. A.Saulaičio pakartotinai susituokusiųjų grupėse vis paminimas aštuonių senelių pavyzdys.
Spalvota kalėdinė nuotrauka „Aštuoni seneliai“, pilna besišypsančių suaugusiųjų ir vaikų, kažkada buvo spausdinta JAV savaitraštyje. Pora išsituokė, sukūrė antras šeimas. Abu turėjo tėčius ir mamas, kaip ir antrose šeimose sutuoktiniai, tad gausūs tų trijų šeimų anūkėliai turi keturias močiutes ir keturis diedukus.
„Kažkaip jiems pavyko taikingai visų labui draugiškai bendrauti ir nuotrauką šventėms pripildyti šviesių, ramių veidų. Tegalima įsivaizduoti, kokių jausmų mišrainė sukosi jų širdyje ir gyvenime, kokie sąmoningi apsisprendimai supynė didžiulės šeimynos tinklą“, – sakė kun. A.Saulaitis.
Pilotinę grupę pakartotinai susituokusioms poroms vedė visi trys Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ įkūrėjai – rašytoja Elvyra Kučinskaitė, psichologė psichoterapeutė dr. Rasa Bieliauskaitė ir kun. A.Saulaitis, ją išbandė šešios poros.
Kaip pasakojo viena jų, į grupę atėjo visų pirma todėl, kad buvo įdomu. Taip pat rūpėjo išsiaiškinti, kodėl nuolat kyla problemų su vaikais iš ankstesnių santuokų. Poros tarpusavio santykiai buvo geri, tačiau netinkamas vaikų elgesys kenkė šeimos klimatui.
Kodėl jis (ji) nemyli mano vaikų?
JAV atlikti tyrimai parodė, jog skyrybomis baigiasi 50 proc. pirmųjų, 67 proc. antrųjų ir 73 proc. trečių santuokų.
„Visiškai suprantami ir pagrįsti vaikų iš ankstesnių santuokų jausmai, patirtys, išgyvenimai pasikeitusioje situacijoje. Mums jie dažniausiai ir sukuria įvairių konfliktų prielaidas naujoje santuokoje“, – sakė grupę pakartotinai susituokusioms poroms lankęs Tomas.
Jo žmonai naujoje grupėje buvo svarbu pasidalyti savo problemomis ir pamatyti, jog ir kiti susiduria su panašiais sunkumais, pabūti drauge su pakartotinai susituokusiomis poromis ir pasikalbėti visiems aktualiais klausimais, pvz., kodėl (ar) mano dabartinis sutuoktinis „nemyli“ mano vaikų iš ankstesnės santuokos?
„Netikėlių“ stigma
„Mes visi labai „protingi“ ir žinome, kad poroje reikia kalbėtis, tačiau kartais atsitinka, jog susikalbėti nepavyksta. Grupėje bandėme išsiaiškinti, kodėl ir kas su mumis vyksta. Viena vertus, džiaugiamės sukūrę naują santuoką, kita vertus, turime labai daug baimių: ar iš tiesų ši santuoka tikra, ar vėl nenutiks taip, kaip jau buvo, ar tikrai galime gyventi kartu ir būti šeima?“ – vardijo vilnietė.
Dar vienas ne pirmąkart susituokusiųjų skausmas, kurį minėjo Tomas, – visuomenės požiūris į pakartotinai santuoką sukūrusius žmones. Kaip liudijo „Bendrakeleivių“ grupės dalyviai, vis dar gali nuostata, kad išsiskyrusieji yra kitokie, netgi „netikėliai“ – bloga moteris ar netinkamas vyras, sulaužę priesaiką, nesugyvenami, nepatikimi ir pan., nors tuokdamasis nė vienas neplanuoja skyrybų, tikisi ilgai ir laimingai gyventi.
Kalbinta pora sakė grupėje sulaukusi didelio kun. A.Saulaičio palaikymo kaip asmenys, kaip žmonės, kurie sugeba būti atsakingi už savo pasirinkimus: „Jis buvo moralinis autoritetas. Leido mums suvokti, kad esame ne mirę, bet gyvi žmonės. Ir kad mūsų niekas neatstumia. Kad esame priimtini Bažnyčiai. Kad nesame nei antrarūšiai, nei trečiarūšiai, Dievo vaikai, kaip ir visi kiti.
TAIP PAT SKAITYKITE: #Skyrybos. 4 santykių fazės ir kada kyla didžiausia grėsmė išsiskirti
Dėmesingumo vienas kitam ir pagalbos vertė
Paklausti, ką davė dalyvavimas grupėje ne pirmą kartą susituokusiems, vilniečiai visų pirma minėjo laiką, kurį abu skyrė tik vienas kitam ir santykiams naujų impulsų teikusią programą.
"Grupėje per pratybas pasakai tai, ko galbūt kitu būdu nesugebėtum įvardyti. Nors šeimoje ir kalbiesi, vis tiek išlieka tam tikrų barjerų, kurių negali peržengti, o per praktinius užsiėmimus grupėje juos įveiki norom ar nenorom, nes kitaip tiesiog užduoties neatliktum. Čia galėjom tiksliau įvardyti, kas mums patinka ir kas nepatinka, kaip norėtume gyventi kartu ir kokiu būdu galėtume stiprinti savo ryšį", – pasakojo Tomas.
Jo žmonai grupė padėjo įvertinti, ko ji gali tikėtis iš savo sutuoktinio ir jo vaikų, ar jų lūkesčiai vienas kitam adekvatūs ir kaip į juos gali abu atsiliepti.
Vėl buria pakartotinai susituokusias poras
Šeimos ir asmens saviugdos centre „Bendrakeleiviai“ grupę pakartotinai susituokusiems nuo rugsėjo 26 dienos ves individualiosios psichologijos konsultantė Rasa Kardaitė-Vėlyvienė ir psichologijos magistrantas Gediminas Tumėnas.
Kaip sakė R.Kardaitė-Vėlyvienė, ne pirmoje santuokoje ar partnerystėje gyvenančios poros kalbėsis pačiomis įvairiausiomis temomis: apie šeimos atmosferą – kuriame ją patys, ar leidžiame jai „kurtis pačiai“? Kokia mūsų visų vieta šeimoje? Kokios jos norėtume? Kaip kalbėtis, kad mane girdėtų, ir kaip klausytis, kad galėčiau išgirsti? Koks yra mūsų šeimos žemėlapis: aš; jis; mano, jo, mūsų vaikai; vaikų tėvai, motinos, seneliai? Kokie sunkumai kyla pakartotinai susituokusiems ir kaip juos spręsti? Kaip padrąsinti save ir kitą išreikšti pagarbos ir meilės vienas kitam jausmus?
Kaip liudijo pilotinę „Bendrakeleivių” užsiėmimus pakartotinai susituokusiems lankęs Tomas, visos poros, su kuriomis jie susipažino pirmojoje grupėje, iš esmės kėlė tas pačias problemas, joms rūpėjo labai panašūs dalykai. Džiaugsmai, rūpesčiai buvo giminingi, tad grupėje buvo saugu išbandyti būdus atvirai kalbėtis, suprasti ir paremti vienas kitą, ne ignoruoti, o spręsti iškylančius sunkumus.
7 580 žmonių skyrėsi pirmąkart, 14 – ketvirtą ir paskesnį kartą
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 metais iš viso susituokė 21 tūkst. 347 poros. Iš jų 4 361 tuokėsi antrą, 579 trečią, 71 ketvirtą ir paskesnį kartą. Per tą patį laikotarpį išsituokė 8 tūkst. 879 žmonės, iš jų 7 tūkst. 580 skyrėsi pirmą kartą, 1 180 santuoką nutraukė antrą kartą, 105 – išsiskyrė trečią kartą ir 14 – ketvirtą ir paskesnį kartą.
15min GYVENIMAS drauge su Šeimos ir asmens saviugdos centru „Bendrakeleiviai“ bei šeimos centru „Kartu saldu“ pateikia straipsnių ciklą, pavadinimu #Skyrybos. Jame nagrinėjami visi aspektai – tėvų elgesys, kai šeimoje yra nesutarimų, vaikų emocinė savijauta, jų įtraukimas į suaugusiųjų santykių peripetijas, atsakomybės, pareigos ir kaltės jausmas, likusios nuoskaudos, išmoktos pamokos po skyrybų bei kiti su skyrybų drama susiję dalykai.
Norite pasidalinti savo patirtimi bei išgyvenimais? Rašykite, išklausysime. Mūsų adresas gyvenimas@15min.lt.
