Tuoktis pasiūlė ji
„Savo būsimą žmoną sutikau draugo gimtadienyje, – pasakojimą pradeda Artūras. – Atkreipiau dėmesį į merginą, kuri atrodė labai liūdna. Pradėjus kalbėtis ji netikėtai pasakė, kad nebemato prasmės gyventi ir galvoja apie savižudybę. Pirma mintis atėjusi į galvą – reikia ją gelbėti. Po kartu praleisto vakaro pradėjome susitikinėti.”
Nesulaukusi pasiūlymo tuoktis, mergina perėmė iniciatyvą ir pati pasisiūlė tapti Artūro žmona.
Mano žmonai viskas tiko ir patiko, o į mano raginimus ieškoti būdų apsaugoti šeimą nuo artimų žmonių diktato atsakydavo: „Nepatinka, eik iš kur atėjęs!”
„Nebuvau nusiteikęs santuokai, atvirai kalbant, net nebūčiau jai siūlęs tekėti, bet Rasos suicidinės nuotaikos ir noras ją gelbėti neleido pasakyti „ne”, – pasakojo Artūras.
Susituokė po kelių mėnesių. Santuoka jam buvo pakankamai patogi. „Aš gyvenau su tėvais, o Rasa gyveno nuosavame name, – prisimena vyriškis. – Mintis, kad galiu pradėti savarankišką gyvenimą, man atrodė labai patraukli. Tačiau tada dar nežinojau, kad gyvensiu ne tik su jauna žmona, bet ir su jos močiute, kuri iliuzijas apie gražų šeimyninį gyvenimą sudaužys į šipulius.“
Santuoka trise
Močiutė buvo neatskiriama Arūno žmonos dramatiško gyvenimo dalis. Rasos tėvai išsiskyrė, kai dukrai tebuvo keleri metai, 14-os mirė jos mama. Mergaitės gyvenime liko tik vienas artimas žmogus – močiutė. „Vesdamas Rasą, nežinojau, kad „vedu” ir jos močiutę“, – liūdnai šyptelėjo vyriškis, pridurdamas, kad po vestuvių būtent ji tapo jaunos šeimos galva.
Iš prigimties taikaus būdo vyras močiutės kišimosi į jų gyvenimą pernelyg nesureikšmino, priėmė kaip mokestį už patogų gyvenimą nuosavame name.
Tačiau kasdienio gyvenimo ir darbinė įtampa, močiutės noras, kad pora gyventų pagal jos supratimą, atvedė prie tarpusavio nesutarimų. „Bandžiau spręsti problemas, bet mano žmonai viskas tiko ir patiko, o į mano raginimus ieškoti būdų apsaugoti šeimą nuo artimų žmonių diktato atsakydavo: „Nepatinka, eik iš kur atėjęs”, – prisimena Artūras.
Besikaupiančius audros debesis kiek išvaikė gimusi dukra. Buvo tiek malonių rūpesčių, kad tėvu tapusiam vyrui nebuvo kada galvoti apie problemas. Tačiau kūdikio gimimas sunkumų nepanaikino, juos vis viena reikėjo spręsti. Bet pradėjus apie tai kalbėti, Artūro žmona tuoj pat susierzindavo ir jis išgirsdavo pažįstamą: „Nepatinka – eik!”
„Nujausdamas, kad išgelbėti santuokos nepavyks, pradėjau rimtai galvoti apie skyrybas. Pasvajodavau ir apie kitą moterį. Netrukus atsirado naujų pažinčių, kartu su jomis į mano gyvenimą įsibrovė ir neištikimybė”, – nesididžiuodamas savo praeitimi tęsė Artūras.
Paguoda kitos moters glėbyje
Būnant su kita moterimi jį užliedavo teigiamos emocijos, kuriomis pavykdavo nuslopinti mintis apie veidmainiškumą. „Tačiau kai tik likdavau vienas, sąžinė nenutildavo, – atviravo vyriškis, – kad esu neištikimas suprato ir mano žmona. Nusprendžiau skirtis.”
To siekė ir dėl vienuolikametės dukros. Sako, norėjęs ją apsaugoti nuo nuolatinių konfliktų namuose.
„Su dukra mane siejo artimas ryšys, abu mėgome keliauti, dažnai vykdavome į keliones. Patirti įspūdžiai mus suartino, todėl mano sprendimas skirtis į dukros gyvenimą atnešė ne ramybę, bet chaosą. Mama pradėjo drausti jai matytis su manimi“, – skausmingais prisiminimais dalijosi tėvas.
Mergaitė skyrybas išgyveno itin skaudžiai, užsisklendė nuo šeimos narių, vengė bet kokio bendravimo, savo jausmais nesidalino. Sunkūs psichologiniai išgyvenimai turėjo įtakos jos fizinei sveikatai. Gydytojai ilgai nerado blogos savijautos priežasčių, kol kartą, vienos patikros metu, skydliaukėje apčiuopė mazgelius. Laimei, viskas pamažu susitvarkė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vaikino smurtą patyrusi Kristina: „Šaukiau, kad jo tėvai išgirstų, bet jie net neišėjo iš kambario“
Ir vyrai verkia
„Netiesa, kad vyrai neišgyvena skyrybų skausmo. Eidami iš vienų santykių į kitus, jie mėgina save nuraminti ir tikisi, kad naujai sutikta moteris bus vyriškos laimės garantas. Mano patirtis byloja, kad tai saviapgaulė. Nors sutikus naują moterį, malonūs išgyvenimai kuriam laikui pridengia neišspręstas problemas, bet jos niekur nedingsta”, – sakė vyras.
Remdamasis dabartine savo patirtimi, jis pataria geriau išgedėti nutrūkusius santykius, išsispręsti vidinius sunkumus ir nesinešti jų į naują ryšį.
„Aš savo problemų sprendimo irgi ieškojau kitame žmoguje, – atvirauja Artūras. – Tačiau po skyrybų prasidėjusi tikėjimo kelionė padėjo suprasti, kad tai neteisingas kelias. Apmąstydamas savo gyvenimą, supratau, jog ne visur buvau teisus, teko pripažinti ne tik savo problemas, bet ir tai, kad pats su jomis nesusitvarkysiu. Nusprendžiau ieškoti pagalbos.“
Prašyti pagalbos - ne vyriška? Arba visi vyrai kiaulės?!
Vyrams prašyti pagalbos – nelengva. „Sunku kalbėti apie savo jausmus ir pripažinti, kad esi pažeidžiamas, nes vyrai – stiprioji lytis, – visuomenėje įprastus stereotipus bando griauti vyriškis. – Vyrai neverkia? Dažnas – šunį apsikabinęs, nes neturi nė vieno patikimo draugo, su kuriuo galėtų atvirai pasikalbėti. Jei esi vienas, tai kas lieka? Butelis ir seksas. Tačiau nei alkoholis, nei vis nauja moteris neišgydys skyrybų žaizdų.“
Sutikus naują moterį, malonūs išgyvenimai kuriam laikui pridengia neišspręstas problemas, bet jos niekur nedingsta.
Tiesą sakant, Artūras net neįsivaizdavo, kur kreiptis pagalbos, kol viena bičiulė pasiūlė nueiti į išsiskyrusiųjų sielovados grupę. „Mandagiai išklausiau ir tiek, net negalvojau ten eiti, nes nejaučiau poreikio ir netikėjau, kad tai galėtų padėti.
Visgi smalsumas nugalėjo. Nuėjau. Dabar jau žinau, kad tai buvo geras sprendimas, nepaisant to, kad po pirmų 3 grupės užsiėmimų norėjosi pabėgti,” – šypteli vyriškis.
Grupę lankė 15 moterų ir 3 vyrai. Pasak Artūro, kai tokia moterų persvara, nori nenori visų susitikimų leitmotyvas „visi vyrai kiaulės”: „Sunku buvo klausytis, kokie vyrai niekšai, paleistuviai ir melagiai. Bet po įnirtingos vidinės kovos nuėjus dar kartą, įvyko lūžis, ir programą pabaigiau.“
Savitarpio pagalbos grupė jam padėjo suprasti, kad kol kas nėra pasiruošęs naujiems santykiams, kad jam dar reikia laiko suprasti, kaip nori gyventi toliau – kurti naujus santykius ar sąmoningai apsispręsti viengungystei.
15min GYVENIMAS drauge su Šeimos ir asmens saviugdos centru „Bendrakeleiviai“ bei šeimos centru „Kartu saldu“ pateikia straipsnių ciklą, pavadinimu #Skyrybos. Jame nagrinėjami visi aspektai – tėvų elgesys, kai šeimoje yra nesutarimų, vaikų emocinė savijauta, jų įtraukimas į suaugusiųjų santykių peripetijas, atsakomybės, pareigos ir kaltės jausmas, likusios nuoskaudos, išmoktos pamokos po skyrybų bei kiti su skyrybų drama susiję dalykai.
Norite pasidalinti savo patirtimi bei išgyvenimais? Rašykite, išklausysime. Mūsų adresas gyvenimas@15min.lt.
