Kas tai – realios ir įprastos šiuolaikiniam pasauliui ir suvokimui pastangos surasti tą vienintelį ar vienintelę, su kuriuo būtum laimingas ar neapsisprendimas ir nežinojimas, ko nori?
Pagal dešimtmečio statistiką – ištuokų šiek tiek mažėja
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, panagrinėjus 10 metų ištuokų statistiką (1000 gyventojų), matoma, kad ištuokų šiek tiek mažėja.
„2017 m. vidutinė buvusios santuokos trukmė buvo 13 metų. Beveik penktadalis (18 proc.) susituokusiųjų išsituokė išgyvenę santuokoje beveik 10 metų, 11,7 proc. – antrąjį vedybinio gyvenimo dešimtmetį, beveik 5 proc. – nugyvenę santuokoje ilgiau nei 25 metus.
Panagrinėjus ir ankstesnius metus, matome, kad dažniausiai išsituokiama po 9–14 santuokoje pragyventų metų.
Daugiau nei pusė (59 proc.) 2017 m. išsituokusių porų turėjo bendrų iki 18 metų amžiaus vaikų. Po ištuokos šeimose be vieno iš tėvų (dažniausiai be tėvo) liko gyventi 6,5 tūkst. vaikų“, – teigia Lietuvos statistikos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Stolytė.
Remiantis statistiniais duomenimis matoma, kad dažniausiai santuokos nutrūksta ne po pirmųjų metų, o tada kai santuoka gana „apsišlifavusi“, o mieste santuokos nutrūksta (ir tuo pačiu yra sudaromos) dažniau nei kaime.
Palyginti nuo 2013-ųjų metų, santuokų skaičius išlieka stabilus ir nedaug augantis, tarkime, 2013-aisiais metais buvo sudarytos 20 469 santuokos, o 2017-aisiais – 21 186. Skyrybų 2013-aisiais užfiksuota 9 974. Nuo 2013-ųjų iki 2017-ųjų skyrybų mąžta – pastaraisiais metų jų įvyko 8 518. Tad 2013-aisiais metais santuokų ir skyrybų santykis buvo didesnis nei 2017-aisiais.
Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuva skyrybų srityje yra pirmaujanti. Mus pasivijo ir Latvija bei Baltarusija, tuo tarpu Estijoje skyrybų skaičius išlieka stabilus ir net mažėja. Mažiausiai skyrybų įvyksta Airijoje, Italijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje ir kt.
Į laimingos meilės paieškas stumia ir populiarioji psichologija
Kodėl žmonės skiriasi? Ko jie neranda santuokoje? Kodėl skiriasi po keletą kartų? 15min komentuoja geštalto terapeutė Daiva Žukauskienė.
„Skyrybos šiomis dienomis nėra kažkuo ypatingas įvykis, jos gana dažnos ir dažnai žmonės per savo gyvenimą patiria ne vienas, o net keletą jų. Susilpnėjus šeimos kaip institucijos svarbai, skyrybos dažnai laikomos tiesiog paprastu atsiskyrimu ir persikraustymu. Visuomenės tolerancija vienišiems, išsiskyrusiems tampa pakankamai didelė, todėl daugelis skiriasi net nesusimąstydami, kad kažkas gali juos pasmerkti.
Skyrybas ėmė inicijuoti ne tik vyrai, bet ir moterys, kurių emancipacija užaugo labai didelė. Moterų gebėjimas savarankiškai gyventi, dirbti ir auginti vaikus leidžia joms nebesitaikstyti su joms netinkančiais partneriais ir gyvenimo sąlygomis. Populiarioji psichologija pilna gerkle rėkia, kad žmogus turi teisę rinktis ir klysti, kad kiekvienas gali rasti sau tinkamą antrąją pusę.
Šie šūkiai patraukia ne vieną greitu būdu išsiskirti ir leistis į laimingos meilės ir santuokos paieškas.
Greitas laikas, spartus technologijų augimas persiduoda ir santykiams.
Religiniai stabdžiai irgi gerokai sudilo ir retą kurį sustabdo nuo skuboto žingsnio skirtis. Greitas laikas, spartus technologijų augimas persiduoda ir santykiams. Jei nepavyksta susigyventi per keletą metų, viskas metama ir bandoma dar kartą ir dar kartą. Nenyksta polinkis nesėkmėmis kaltinti kitą ar teisinti save, nenorima į santykius įdėti energijos ir triūso, lengviau pasenusią, blogai funkcionuojančią santuokos versiją keisti nauja“, – sako geštalto terapeutė.
Kantrybė – nykstantis žmonijos charakterio bruožas
Pasak D.Žukauskienės, santykių pradžios šokoladas labai skanus ir viliojantis, o viduriuko kartumas sunkiai pakeliamas, todėl, manoma, verta iki galo neišbandžius visko tai keisti naujais skaniais santykiais. Santykiai yra darbas, santykiai yra ne tik pramogos ir šventės, bet ir sunkūs darbadieniai. Žmonių persisotinimas verčia ieškoti ir naujų skonių.
„Kitas žmogus – kitas skonis, skonis atsibodo ir vėl naujas žmogus. Žmogus nebesureikšmina santuokos pažadų, daugeliui tai tik formalumas. Pasigirsta klausimai, kodėl turiu kankintis ir stengtis, kurie dažnai nuveda į absoliutų egoizmą, – galiu gyventi sau, savo malonumui, ir partneriai tėra įrankiai mano poreikiams tenkinti.
Tiek jau to, kai susiduria vienodai egoistiškai mąstantys individai, kurie ramia dūšia skiriasi, bet būna, kai išsiskyrimo traumas viena pusė gydosi daugelį metų, o kita sau ramiai keičia partnerius kaip kojines“, – aiškina specialistė.
Lengvas ir greitas apsisprendimas „pabandymui“ gyventi kartu veda į daugkartinius bandymus, kurie laimės nesuteikia. Tikra, ilgalaikė laimė santuokoje yra dviejų žmonių kasdieniško darbo vaisius, pasiekiamas ne taip jau lengvai ir labai lėtai. Laikmečio skuba, tempas trukdo sustoti ir sąmoningai priimti sprendimus, juos įsisąmoninti, prisiimti atsakomybę už pasekmes ir kantriai vykdyti pareigas.
Santykiai yra ne tik pramogos ir šventės, bet ir sunkūs darbadieniai. Žmonių persisotinimas verčia ieškoti ir naujų skonių.
„Skuba veda į skubotą vartojimą ir paviršutiniškus sprendimus. Sunkus dalykas yra buvimas čia ir dabar su savimi ir kitu, dar sunkesnis yra procesas. Kas orientuoti į greitus procesus ir greitus rezultatus dažnai renkasi greitas santuokas ir skyrybas, trumpalaikius kursus ir mokslus. Kantrybė – nykstantis žmonijos charakterio bruožas“, – sako D.Žukauskienė.
