Per tris mėnesius – daugiau nei 5 tūkst. smurto orderių
Nuo liepos 1-osios iki spalio 1-osios dienos policija sulaukė daigiau kaip 13 tūkst. pranešimų apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. Iš jų dalyje pradėti ikiteisminiai tyrimai, buvo išduoti 5 468 apsaugos nuo smurto orderiai. Vienas iš smurto orderio privalumų, kad jis pritaikomas čia ir dabar, todėl nukentėjusiam galima suteikti operatyvią apsaugą.
„Atvykęs policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į objektyvius kriterijus: ar pavojų keliantis asmuo įvykio vietoje yra agresyvus, ar apsvaigęs, ar tuo pačiu adresu buvo anksčiau iškvietimų, ar ten yra vaikų ir pan., ir užpildyto klausimyno atsakymus, įvertina riziką. Jei ji egzistuoja, išduoda smurto orderį bei iškeldina pavojų keliantį asmenį, gyvenantį kartu su smurto pavojų patiriančiu žmogumi“, – sakė M.Akelaitis. Skyrus smurto orderį, pavojų keliantis asmuo 15 parų atskiriamas nuo aukos – įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti gyvenamojoje vietoje, nesiartinti ir nebendrauti su smurto pavojų patyrusiu žmogumi ir su juo gyvenančiais asmenimis.
Vienas iš smurto orderio privalumų, kad jis pritaikomas čia ir dabar, todėl nukentėjusiam galima suteikti operatyvią apsaugą.
Visuomenėje kyla diskusijos apie tai, kad policija tarsi lengva ranka apriboja kito žmogaus teises.
Atsakydamas, ar smurto orderis nėra per griežta priemonė, M.Akelaitis paaiškina, kad jei žmogus mano, kad jam orderis išduotas neteisėtai, gali kreiptis su skundu į policiją dėl jo panaikinimo.
„Gavusi žmogaus skundą, policija atlieka papildomą situacijos vertinimą. Jei paaiškėja, kad smurto orderis išduotas neteisėtai, jį policija panaikina per 48 val., o jei smurto orderis skirtas su pagrindu, policija perduoda asmens skundą nagrinėti teismui, kuris priima sprendimą, ar orderis išduotas teisėtai ar neteisėtai“, – teigė M.Akelaitis.
Atvejų, kuomet pažeidžiamas smurto orderis, nėra daug, tačiau jų pasitaiko. Kaip laikomasi smurto orderio, kontroliuoja policija. Ji vyksta į vietą, tikrina, ar smurtaujantis asmuo negrįžo, taip pat apie tai praneša patys pavojų patiriantys asmenys, artimieji, kaimynai.
„Svarbu, jog žmonės, patiriantys smurtą arba jo riziką, praneštų policijai, kad jie atpažintų, jog gyvena smurtiniuose santykiuose, o tas orderis galėtų būti tik pradžia, kada žmogus galėtų padėti sau, suvokti situaciją ir atrasti pagalbą“, – sakė Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojas.
Pagalbos poreikis auga
Kalbėdama apie pokyčius, įsigaliojusius nuo liepos 1 d., J.Sakalauskienė atkreipė dėmesį, kad per šių metų liepą–rugsėjį, lyginant su tuo pačiu ankstesnių metų periodu, pagalbos į specializuotos kompleksinės pagalbos centrus kreipėsi beveik trečdaliu daugiau žmonių. Šis skaičius atskleidžia, kad žmonės ieško pagalbos. Kai gaunamas pranešimas iš policijos, minėtų centrų specialistai susisiekia su nukentėjusiu asmeniu, išsiaiškina, kokios pagalbos jam reikia, tuomet pagal poreikį nukreipia nemokamai specializuotai psichologo arba teisininko konsultacijai.
„Siekiant, kad visuomenė geriau atpažintų smurtą, smurtinius santykius, ją būtina šviesti, tą kryptingai ir darome“, – sakė J.Sakalauskienė. Ji pažymėjo, kad smurtas artimoje aplinkoje, anaiptol, nėra asocialių žmonių problema. Jis patiriamas ir išsilavinusių žmonių šeimose, su juo susiduria ir vyrai, ir moterys, vyresni ir jaunesni asmenys. „Labai svarbu, kad žmonės mokėtų atpažinti smurtą ir žinotų, kur gali kreiptis pagalbos“, – teigė J.Sakalauskienė.
Ji išskyrė, kad vyresniosios kartos atstovams sunkiau kreiptis pagalbos nei jaunesniems žmonėms. „Vyresniųjų karta gyveno visuomenėje, kurioje smurtiniai santykiai buvo lyg ir priimtini, o smurtas dažnai ir likdavo uždarų namų durų problema“, – atkreipė dėmesį ministerijos atstovė.
Pasak J.Sakalauskienės, jaunesnioji karta į savo fizinę ir emocinę gerovę žiūri atsakingiau ir siekia ieškoti sprendimų. Tam įtakos turi ir jaunimo švietimas, saugių ir sveikų santykių, smurto atpažinimo temomis. „Jaunoji karta taip pat turi mažiau stereotipinių nuostatų, daugiau supratimo apie darnius santykius, darnias šeimas, kuriose dalijamasi pareigomis, o ne specifiškai jos priskiriamos, pavyzdžiui, tik vienai lyčiai“, – dėstė J.Sakalauskienė.
Vyresniųjų karta gyveno visuomenėje, kurioje smurtiniai santykiai buvo lyg ir priimtini, o smurtas dažnai ir likdavo uždarų namų durų problema.
Į specializuotus kompleksinės pagalbos centrus nuo smurto asmenys nukentėję gali kreiptis ir savarankiškai. Pagalba jiems bus suteikta anonimiškai. Šiuo metu šalyje veikia 24 akredituoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrai.
Labiausiai neatpažįstamas – ekonominis ir seksualinis smurtas
Išskiriamos keturios pagrindinės smurto artimoje aplinkoje rūšys: fizinis, psichologinis, ekonominis ir seksualinis. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų darbuotojai, kaip ir policijos atstovai daugiausia nusiskundimų sulaukia dėl fizinio smurto, bet dažnai vėliau, kalbėdami su sužalojimus patyrusiu žmogumi, išgirsta, kad namuose būta ir kitų rūšių smurto apraiškų, kurios dažnai pasireiškia kartu.
Pasak J.Sakalauskienės, mūsų šalies žmonės labiausiai neatpažįsta ekonominio ir seksualinio smurto. „Jei mus kontroliuoja, jei pavydi, rodo galią – tai ženklai, vedantys ekonominio smurto link. Slapčia kitam šeimos nariui nežinant prisiimti kreditai, kiti finansiniai įsipareigojimai yra ekonominis smurtas“, – pasakojo J.Sakalauskienė.
Kalbėdama apie seksualinį smurtą, ministerijos atstovė nurodė, kad vertimas turėti lytinius santykius iš pareigos, kitam asmeniui to nenorint, yra ne kas kita, o seksualinio smurto pavyzdys. Santykiai turi būti grįsti pareiga ir pasitikėjimu bei be prievartos ar spaudimo kažką daryti prieš savo valią.
Pokyčiams pririeks laiko
M.Akelaitis pažymėjo, kad pokyčiams reikia laiko ir negalime tikėtis greitų rezultatų. Tai pagrindė vienu pavyzdžiu, siūlydamas grįžti į praeitį 20 metų atgal, kuomet mūsų šalies gatvėse kilusios muštynės buvo toleruojamos.
„Per tuos 20 metų visuomenės nepakantumas smurtui padidėjo, o tą įrodo visuomenės reakciją į smurtą viešoje vietoje. Žmonės nėra abejingi, kokie buvo prieš 20 metų. Kovą su smurtu artimoje aplinkoje pradėjome 2012 m., kai įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje statymas. Dabar didelė visuomenės dalis suvokia, kad fiziškai smurtauti nebegalima nei gatvėje, nei namuose. Tam reikia ne metų, o dešimtmečių. Keičiantis visuomenei, pasieksime tikslą, kada šių nusikaltimų mažės“, – pažymėjo M. Akelaitis.
J.Sakalauskienė kvietė nebūti abejingais pastebėjus smurtą, nes pokyčių sulauksime veikdami kartu. „Kiekvienam žmogui – moteriai, vyrui, vaikui – palinkėčiau, gerbti ir vertinti save kaip asmenybę, kaip žmogų, o jei patiriate smurtą ar abejojate, kad tai smurtas, kreipkitės pagalbos, kuri specializuotos kompleksinės pagalbos centruose teikiama ir anonimiškai“, – pažymėjo J. Sakalauskienė, primindama, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centrų kontaktus galima rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje atpazinksmurta.lt.
Smurto pavojų patiriantys asmenys gali keisti smurtinį elgesį dalyvaudami smurtinio elgesio keitimo programose. Šias paslaugas pagal savo gyvenamąją vietą galima rasti jau minėtame tinklapyje atpazinksmurta.lt.
