Tokia nerimą kelianti tendencija dažniausiai pastebima tarp jaunų žmonių. Specialistai įspėja, jog savidiagnozės ir aklas pasitikėjimas socialiniuose tinkluose skelbiama informacija gali būti labai žalingas ar net trukdyti žmonėms ieškoti pagalbos.
Patarimų klauso, bet į specialistus nesikreipia
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Umberto Masi pastebi, kad vos atsiradus socialiniams tinklams jie buvo traktuojami kaip atskira erdvė nuo realybės. Vis tik šiandien jie tapo neatsiejama įvairaus amžiaus gyvenimo dalimi.
„Vienas pagrindinių pokyčių – socialiniuose tinkluose esanti informacija, turinys ir socialinių medijų padiktuotas ritmas pradeda formuoti mūsų realybės suvokimą ir pasaulio matymą.
Kiekvienas žmogus turi individualų santykį su socialiniais tinklais – čia galima atrasti sau įdomių temų entuziastų bendruomenes, bendrauti su žmonėmis, kurie fiziškai yra už tūkstančių kilometrų, ieškoti sau reikalingos ir aktualios informacijos. Socialinės medijos, ypač dabar, mums tarnauja ne tik kaip komunikacijos, bet ir kaip žinių, naujienų, informacijos paieškos įrankis“, – aiškina jis.
Tarp socialiniuose tinkluose sklandančios informacijos – ir įvairios įžvalgos apie emocinę sveikatą, žmonių patirtys, patarimai ir panašiai. JAV įsikūrusi ne pelno siekianti organizacija „KFF“, atliekanti įvairius su sveikatos, psichologijos ir kitomis svarbiomis sritimis susijusius tyrimus, skelbia, jog daugiau nei du trečdaliai vien socialinio tinklo „TikTok“ vartotojų yra susidūrę su įvairiu su emocine sveikata susijusiu turiniu.
Šiame tinkle žmonės dažnai kalba apie emocinę sveikatą ir drąsiai dalija patarimus, nors šia tema tikrai ne visada turi pakankamai žinių ar kompetencijos.
Daugiau nei pusė „TikTok“ 18–29 amžiaus vartotojų pripažįsta manantys, jog šiame tinkle skelbiama informacija yra patikrinta ir patikima.
Nepaisant to, socialinių tinklų vartotojai jų skelbiama informacija vis tiek pasitiki – daugiau nei pusė „TikTok“ 18–29 amžiaus vartotojų pripažįsta manantys, jog šiame tinkle skelbiama informacija yra patikrinta ir patikima. Deja, šios informacijos prieinamumas neskatina žmonių ieškoti pagalbos – „KFF“ tyrimas rodo, jog vos ketvirtadalis vartotojų išties dėl „TikTok“ paskelbto turinio nusprendė kreiptis į psichikos sveikatos specialistus.
Populiarėja savidiagnozės
U. Masi tikina, kad ilgą laiką viešojoje erdvėje psichikos ir emocinei sveikatai nebuvo skiriama pakankamai dėmesio, todėl galimybė matyti, jog apie įvairius sunkumus socialiniuose tinkluose nebijo kalbėti kiti žmonės yra teigiamas pokytis, galintis paskatinti vartotojus imtis kokių nors veiksmų.
Amerikiečių psichologai pastebi ir dar kitą tendenciją – informacijos apie emocinę sveikatą trūkumas, įvairios stigmos ir stereotipai gena žmones žinių semtis socialiniuose tinkluose. Tačiau čia esą slypi ir pavojai – vartotojai vadovaujasi žmonių, neturinčių pakankamai žinių apie psichikos sveikatą, patarimais, klaidinga jų skelbiama informacija.
„Mes visada ieškome, į ką lygiuotis, kieno pavyzdžiu galėtume sekti, žmonių, kurie galėtų mus įkvėpti. Kaip ir kitose erdvėse ar medijose, žmonės ieško autoritetų ar atskaitos taškų, kurie galėtų padėti orientuotis pasaulyje ir jų kasdienybėje.
Socialinėse medijose šis reiškinys pasireiškia stipriau – jų pagalba galime matyti populiarių asmenų, jeigu šie renkasi tokią raiškos formą, kasdienybę – atrodo, kad mes stebime jų gyvenimą iš labai arti. Tai gali kurti stiprų pasitikėjimo ir patikimumo, savotiško pažinimo jausmą.
Galima daryti prielaidą, kad socialinėse medijose populiarių asmenų patarimo ar įžvalgų jauni žmonės gali klausyti ir vertinti rimčiau, nepriklausomai nuo jų sekamo žmogaus žinių lygio konkretaus klausimo rėmuose. Nesakyčiau, kad jų įžvalgų būtinai klausoma be papildomo apsvarstymo ar kritiško vertinimo, bet prielaidos tam tikrai yra“, – tikina pašnekovas.
2023 m. Autizmo ir vystymosi sutrikimų žurnalo atliktas tyrimas apie „TikTok“ skelbiamą turinį patvirtina šiuos pasvarstymus – mokslininkai atskleidė, jog 41 proc. vaizdo įrašuose paskelbtos informacijos buvo netiksli, o trečdalis – per daug generalizuota, neva tinkama visiems be išimties.
Negana to, socialiniuose tinkluose populiarėja savidiagnozės tendencija. Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose dažniau kalbama apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimo – vadinamojo ADHD – diagnozę, kurią sau peržiūrėję įvairų turinį priskiria vartotojai.
Vis dėlto, 2022 metais kanadiečių mokslininkų tyrimas, kuriame jie analizavo 100 vaizdo įrašų, parodė, kad daugiau nei pusė turinio apie šį sutrikimą buvo netikslūs ir klaidinantys. Specialistai pabrėžia, kad dažnai vaizdo įrašuose kalbama apie įvairius simptomus, kurie gali byloti apie ne vieną ligą ar sutrikimą, tad generalizuotai juos priskirti tik vienai būklei yra ne tik neįmanoma, bet ir žalinga.
Vis dėlto, klaidingas savidiagnozavimas gali būti ydingas, siekiant visavertiškai rūpintis savo emocine sveikata.
„Galimybė matyti, kad ir kiti žmonės, bendraamžiai ar vyresni, susiduria su sunkumais ir nebijo apie tai kalbėti ir, svarbiausia, ieškoti pagalbos ar sprendimų, kurie galėtų padėti spręsti individualiai patiriamus sunkumus. Vis dėlto, klaidingas savidiagnozavimas gali būti ydingas, siekiant visavertiškai rūpintis savo emocine sveikata.
Norint žinoti, kokie iššūkiai kamuoja, nebūtinai visuomet pakankamas savo patirties ar patiriamų jausmų palyginimas su kito žmogaus, kuris patiria panašius arba vienodus iššūkius – gali būti, kad kai kurie dalykai skiriasi vien dėl to, kad yra patirčių, kurios žmogų gali paveikti skirtingai“, – primena LiJOT prezidentas.
Svarbiausia – kritiškai vertinti informaciją
Specialistai pastebi, kad labai svarbu, jog socialiniuose tinkluose informacijos ar patarimų dėl emocinės sveikatos ieškantys vartotojai labai kritiškai vertintų juose skelbiamą turinį.
Visų pirma dėl to, kad dalis žmonių, skelbiančių tokį turinį internete turi paslėptų tikslų – pavyzdžiui, pareklamuoti kokius nors vitaminus, maisto papildus ar net migdomuosius vaistus. Įvairūs jų skelbiami vaizdo įrašai apie emocinę sveikatą gali sudaryti įspūdį, jog problemas galima išspręsti lengvai, vos keliomis tabletėmis ar vadovaujantis keliais paprastais žingsniais.
Vis dėlto, svarbu atsiminti, kad žmonių psichologija yra sudėtinga – vienas veiksmas negali padėti įveikti visų sunkumų. Psichologai pastebi, kad generalizuoti patarimai, savipagalbos būdai skelbiami socialiniuose tinkluose gali atitolinti žmones nuo pagalbos ieškojimo.
Svarbu atsiminti paprastą taisyklę – tai, kas veikia vienam, nebūtinai tiks kitam. Antraip, nesuveikus socialiniuose tinkluose paskelbtiems savipagalbos būdams, žmogui gali padidėti nerimo jausmas, stresas ar išvis dingti noras spręsti savo problemas.
Todėl specialistai rekomenduoja labai kritiškai vertinti turinį, randamą socialiniuose tinkluose – ieškant informacijos apie tokias sudėtingas temas kaip psichologinė sveikata, geriausia sekti licencijuotus psichikos sveikatos specialistus ar patikimas organizacijas, institucijas, kurios skelbia tik moksliškai patvirtintą informaciją.
Taip pat labai svarbu didinti savo skaitmeninį raštingumą, kuris padės ne tik kritiškai vertinti informaciją, bet ir atskirti melagienas, dezinformaciją ar pastebėti už įvairių psichologinių patarimų slypinčią reklamą.
Dalintis savo patirtimi ir išgyvenimais socialiniuose tinkluose esą gali būti išties naudinga – atvirumas prisideda prie stigmos, stereotipų mažinimo ar net padeda žengti pirmuosius žingsnius pagalbos ieškojimo link.
Vis tik specialistai pabrėžia, jog labai svarbu gerai pagalvoti ir įsivertinti, kuo žadame dalintis – skelbiama informacija turi būti tiksli ir neklaidinti kitų vartotojų. O supratus, kad išgyvenate emociškai sunkų laikotarpius ar patiriate psichologinius sunkumus, vertėtų kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, kuris padės juos įveikti.
Patikimos informacijos apie psichikos sveikatos gerinimą galima ieškoti interneto svetainėse www.zvelkgiliau.lt, ir https://pagalbasau.lt/ išgyvenantys savižudybės krizę paramos ras tinklapyje https://tuesi.lt/.
