Teisėtos žmonos požiūris
Reta nepajustume, kad vyras ką nors turi. Ypač tos, kurios šeimoje gyvena ne vienerius metus. Taigi, jei vyrai ramina save iliuzijomis, kad jų žmonos nieko nenutuokia, jie labai klysta! Jos žino viską, bet į tą nemalonų reikalą dažniausiai nenori įsikišti. Kodėl?
Teisėtos žmonos – dažniausiai tvirtai stovinčios ant žemės realistės (būtent todėl jas ir bandoma pakeisti į viskam pasiryžusias romantikes). Tokios moterys laikosi nuomonės, kad jei vyras ir turi kitą, tai viskas netrukus baigsis – ištirps kaip sniegas saulėje. Be to, juk kartu darniai gyvenantys žmonės nesiskiria dėl „kažkokios“.
O vyras? Jis jaučiasi kaltas, todėl kasdien tampa vis geresnis. Norėdamas nuraminti sąžinę, jis apipila žmoną dovanomis ir dėmesiu, o seksas tampa aistringas kaip žalioje jaunystėje. Žmona tarsi patenkinta. Be to, ji dažnai materialiai priklausoma nuo vyro, o jei taip ir nėra, tai kartu užgyvento turto per skyrybas dalytis irgi nesinori.
Be to, kai kurios žmonos meilužės egzistavimą vertina kaip dar vieną vyro hobį šalia žvejybos ir krepšinio. O hobio juk nėra ko pavydėti... Vis dėlto psichologai įspėja, kad 5 proc. ilgalaikes meilužes turinčių vyrų, vieną rytą atsikėlę, staiga nutaria pradėti gyvenimą iš naujo ir palieka savo supratingas žmonas.
Neteisėtos žmonos požiūris
Tokią moterį, su kuria vyras ilgus metus praleidžia savo laisvalaikį, kuriai išsipasakoja džiaugsmus ir rūpesčius, su kuria jau suvalgė pūdą druskos, sunku net pavadinti meiluže. Nes meilužė – tai seksas ir malonumai, o „neteisėta žmona“ – visai kas kita.
Kaip teigia psichologai, jei vyras per metus ar dvejus vis dar neapsisprendė, su kuria moterimi būti, tas meilės trikampis tęsis dar ilgai, nes tokia situacija tenkina jį. Dažniausiai tokia neteisėta žmona bando protestuoti ir kautis dėl vienintelio teisėtos žmonos titulo – viena kovoja mėnesį, kita metus, dar kita – penkerius, bet galiausiai jėgos išsenka. Tačiau ji vis tiek viliasi, kad išauš diena, kai jai bus pasakyta, kad yra vienintelė. Kai kurios tuo taip įsitikinusios, kad gimdo meilužiui vaikus, norėdamos jį dar labiau prie savęs pririšti.
Metams bėgant, situacija keičiasi, ir tai, kas anksčiau ilgalaikei meilužei atrodė nepriimtina (mylimojo seksas su žmona, šventės ne kartu), tampa visai toleruotinais dalykais. Tuo labiau, jei meilužis padeda materialiai ir vis dar tikina, kad myli, netgi vedasi ją į viešumą, kur stengiamasi nematyti kreivų aplinkinių šypsenėlių. Tokių ryšių pasekmės moteriai dažniausiai liūdnos. Ir netgi ne dažniausiai – visada. Nes tokia netikra meilė skaudina – netgi jei net sau apie tai sunku prisipažinti.
Kartais vyras, neištvėręs abiejų moterų pretenzijų, meta jas abi. Arba situacija apsisuka labai įdomiu kampu: meilužė sensta, storėja ir vis labiau bamba, o žmona ima labiau rūpintis savimi, tampa patrauklesnė ir įdomesnė. Ir vyras supranta, kad metas apsispręsti. Ir apsisprendžia – teisėtos žmonos naudai. Moralas paprastas: pasiryždamos ilgalaikiams santykiams su vedusiu vyru, moterys įsipainioja į skausmingus santykius su nelaiminga pabaiga. Guodžia tik viena: tų vyrų žmonos irgi nėra laimingesnės...
