Mokymų ir verslo konsultacijų įmonės „Grand Partners“ ugdymo partnerė, konsultantė Ieva Daubaraitė-Palmquist įsitikinusi, jog mąstymas yra galinga jėga, lemianti mūsų veiksmus, sprendimus ir, galiausiai, sėkmę. Į negatyvumą orientuotas požiūris, kuris dalinai yra nulemtas ir kultūros, padeda lengviau valdyti mases, tačiau siekiant tiek asmeninės, tiek organizacinės gerovės, perspektyva turi pasikeisti.
Ekspertė kelia klausimą, kaip mąstymo modeliai veikia organizacijos komandos kultūrą, efektyvumą ir bendradarbiavimą. Ji aptaria, kodėl verta mokytis keisti požiūrį, kaip tai padeda auginti stiprybėmis grįstą organizaciją.
Kas yra stiprybėmis grįsta organizacija?
I.Daubaraitės-Palmquist teigimu, stiprybėmis grįsta organizacija – tai filosofija, mąstysena, iš esmės naujai apibrėžianti komandų veiklą ir klestėjimą. Kitaip nei tradicinės organizacijos, kurios dažnai akcentuoja trūkumus ir problemas, stiprybėmis grįstos organizacijos sutelkia savo pastangas nustatyti, puoselėti ir stiprinti tiek asmenines, tiek komandines stiprybes.
Į negatyvumą orientuotas požiūris, kuris dalinai yra nulemtas ir kultūros, padeda lengviau valdyti mases.
„Kiekvienas žmogus, kiekviena organizacija turi didžiulį bagažą patirties, tačiau dažnu atveju tai priimama kaip duotybė, arba savaime suprantamas dalykas ir visgi bandoma gilintis, ieškoti, kas ne taip, ko mums dar trūksta. To pasekoje organizacijos negeba pasinaudoti jau turimais privalumais, išmoktomis pamokomis, sukaupta patirtimi. Kad tai pasikeistų, verta skirti laiko panagrinėti, kokios mūsų patirtys mums padeda šiandien ir kokios padės ateityje? Atsakyti, kuo mes esame unikalūs, išskirtiniai, kur glūdi mūsų stiprybės“, – pažymi ekspertė.
Ji teigia, jog tarpusavyje konkuruojame ne turimų silpnybių, o stiprybių dėka, todėl būtent jas ir verta stiprinti, ir pabrėžia esminį laiko ir išteklių paskirstymo pokytį: „Jei įprastai 80 proc. pastangų skyrėte silpnybėms šalinti ir tik 20 proc. – stiprybėms puoselėti, tai strateginis požiūris turėtų būti priešingas. Stipriųjų pusių stiprinimas privalo tapti pagrindiniu akcentu, tačiau silpnybių nereikia ignoruoti, o į jas atsižvelgti ir perkelti iki „netrukdymo“ lygio.“
Anot I.Daubaraitės-Palmquist, svarbu suvokti, kad sutelkiant dėmesį į tai, kas mums natūraliai sekasi, asmenys ir organizacijos sustiprina vidinę motyvaciją, emocinę gerovę, įsitraukimą, lojalumą, kūrybingumą, kartu tai skatina asmeninį tobulėjimą bei veiklos efektyvumą, pelningumą.
Vadovai puoselėja kolektyvines stiprybes
Anot verslo konsultantės, šis strateginis požiūris turi didelę reikšmę vadovams. Jei lyderis sąmoningai supranta savo stiprybes ir žino, kad gali būti geriausia, autentiška savo paties versija, tuomet asmeniniu pavyzdžiu jis gali vesti kitus, demonstruodamas lyderystės brandą.
Tarpusavyje konkuruojame ne turimų silpnybių, o stiprybių dėka, todėl būtent jas ir verta stiprinti.
„Nereikia užsimerkti prieš asmeninius trūkumus. Reikia juos suvokti ir suburti komandą, kuri šiuos kompensuotų“, – pažymi I. Daubaraitė-Palmquist ir priduria, jog tuomet vadovai tampa tikrais savo komandų stiprybių kūrėjais. „Lyderiai atlieka dvejopą vaidmenį – jie ne tik audituoja asmenines stiprybes, bet ir akylai stebi komandos narių unikalias duotybes. Šis komandos narių stipriųjų pusių atpažinimo ir įdarbinimo procesas nėra tik vadovavimo malonumas. Tai strateginis imperatyvas“, – dalinasi ugdymo ekspertė.
Visgi, ji pastebi, jog stiprybėmis grįstas požiūris prieštarauja tradicinei užduočių delegavimo sampratai, pagrįstai pareigomis ar užimtumu. „Stiprybėmis grįstose komandose vadovai užduotis deleguoja remdamiesi individualiomis ir kolektyvinėmis stipriosiomis pusėmis. Vyresnysis komandos narys gali pasižymėti strateginiu mąstymu, o jaunesnysis – išskirtiniu kūrybingumu. Vadovas, suprasdamas šias stipriąsias puses, skiria užduotis, kurios maksimaliai padidina kolektyvinį komandos potencialą“, – naudą įvardina I. Daubaraitė-Palmquist.
Anot jos, strategiškai derindami užduotis su individualiomis stipriosiomis savybėmis, lyderiai ne tik skatina asmeninį augimą, bet ir pakelia komandą iki dar neregėto meistriškumo lygio: „Tai dinamiškas, sąmoningas ir transformuojantis vadovavimo metodas, kuris yra kertinis stiprybėmis grindžiamos organizacijos akmuo“.
Komandos sudaromos „užtrauktuko“ principu
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad stiprybėmis grįstos komandos sukuria stiprybėmis grįstas organizacijas. Kad tai įvyktų, reikia stiprinti sąmoningumą, kuris padėtų atrasti savo darbuotojų, o kartu ir įmonės pranašumus.
„Sąmoningumas yra visa ko pagrindas. Jei neanalizuojame elgsenų, nesuprantame savęs, kuriamos vertės, jei viską darome tarsi rūke, akivaizdu, kad neišsigryninsime ir nesuprasime turimų stiprybių, – pažymi verslo konsultantė ir priduria, jog sąmoningumas neturėtų būti laikomas stiprybe, nes tai labiau priskiriama „higienai“. – Jei esu sąmoningas, pradedu stebėti savo mintis, elgsenas, emocijas atliekant vieną ar kitą užduotį, neneigiu savo netobulumo bet priimu jį, man lengviau suvokti galimybes, tobulėjimo kryptį.
I.Daubaraitės-Palmquist teigimu, kiekviena organizacija yra kompleksiškas darinys, susidedantis iš įvairių žmonių. Kai žinome jų skirtumus, suvokiame autentiškumą, tuomet galime suprasti ir visos organizacijos unikalumą, kurį stiprinant pritraukiame finansinę sėkmę Ji tvirtina, jog siekiant suburti stiprias komandas, svarbu įvertinti kiekvieno individualius gebėjimus, vidinę darbuotojų motyvaciją.
„Žinodami kiekvieno stiprybes, galime padaryti žemėlapį – kaip sukonstruoti komandas, kad jos nariai vienas kitą papildytų ir padengtų vienas kito silpnybes. Tuomet atsiranda „užtrauktuko“ efektas, išvengiame konkurencijos, nes kiekvienas veikia savo stiprybių lauke“, – tvirtina ekspertė.
Skirtingos komandos narių stiprybės leidžia į situacijas pažvelgti iš daugiau perspektyvų, rasti naujų, inovatyvių sprendimų.
Ji tęsia, jog komandos, kurių nariai turi vienodas stiprybes, dažnai neišnaudoja savo potencialo ir yra neefektyvios, o skirtingos komandos narių stiprybės leidžia į situacijas pažvelgti iš daugiau perspektyvų, rasti naujų, inovatyvių sprendimų. Jų nariai gali nuolat mokytis vienas iš kito. Tuomet keičiasi visa organizacijos emocinė aplinka, atsiranda organizacinė gerovė.
Dirbant su įvairiomis komandomis, verslo konsultantė teigia pastebėjusi, jog neretai pasitaiko ir tai, kad komandos nariai, pasižymintys vienodomis stiprybėmis, nusprendžia „pailsėti“ kitų narių sąskaita. „Vieni uoliai dirba ir daro papildomus žingsnius, o kiti tiesiog tuo naudojasi, nes kam dirbti, jei kolega, turėdamas tokias pačias kompetencijas, padarys tą patį, kaip ir aš? Abejais atvejais komandos potencialo įdarbinimas nėra efektyvus“, – teigia I. Daubaraitė-Palmquist.
Nevalia pamiršti kritikos
Ugdymo ekspertė atkreipia dėmesį, jog fokusuojantis į komandos narių stiprybes, nevalia pamiršti ir konstruktyvios kritikos.
„Organizacinė gerovė nereiškia, jog turime pastebėti vien gerus dalykus. Bet koks perteklius gali sukelti priešingą efektą. Pastovus deficitinis, į silpnybes, trūkumus koncentruotas požiūris mus pačius žlugdo, iškreipia realybės pojūtį, nes vis galvojame, kad su mumis kažkas blogai, esame nepakankami. Tačiau stiprybės taip pat turi šešėlinę pusę ir socialinę kainą. Jei esu per daug komandiškas, tai nebegaliu priimti individualių sprendimų. Jei mano stiprybė yra optimizmas ir šią stiprybę pernaudoju, tai pradedu gyventi iliuzijoje. Sąmoningumas padeda išlaikyti balansą“, – pažymi verslo konsultantė.
Sąmoningumas, aiškus vertės suvokimas, sveikas pasitikėjimas, anot I. Daubaraitės-Palmquist, yra sunkiausiai pasiekiamos užduotys, nes kraštutinumuose gyventi lengviau. Tai didžiulis iššūkis tiek asmeniniame, tiek organizacijos lygmenyse.
Ar įmonės atlieka stiprybių auditą?
Remdamasi asmenine patirtimi, ekspertė pastebi, jog siekiant sąmoningumo, reikia pastangų suprasti, kad nei vienas žmogus nėra tobulas, tačiau daug drąsos reikalauja ir savo stiprybių pripažinimas.
„Žmonės yra pripratę kalbėti apie tai, ko jiems trūksta, kodėl yra nepakankami. Kai vienas kitam kolegos suteikia pozityvų grįžtamąjį ryšį arba yra paprašyti apie save parašyti kažką gero, jie sutrinka, kuklinasi“, – dalinasi I. Daubaraitė-Palmquist. Dėl drąsos trūkumo pamatyti ir įvardinti savo stiprybes, anot verslo konsultantės, žmonių potencialas dažnai neatpažįstamas ir, be abejonės, neišnaudojamas.
Žmonės yra pripratę kalbėti apie tai, ko jiems trūksta, kodėl yra nepakankami.
„Neretai susiduriama su kraštutinumais – žmonės negeba sąmoningai, natūraliai parodyti savo stiprybių, pripažinti jas, todėl tyli arba demonstruoja aroganciją, narciziškumą, skelbia apie neturimas stiprybes. Taip pat yra atsakingų, sąžiningų žmonių, kuriems nesuteikta erdvė pasireikšti ir dėl to jie yra nuvertinami“, – tvirtina ekspertė ir pažymi, jog to priežastis – įmonės retai daro stiprybių auditą.
Siekiantiems patiems sąmoningai įsivardinti asmenines stiprybes, I. Daubaraitė-Palmquist rekomenduoja raštu atsakyti sau į kelis klausimus: kur slypi mano potencialas, galia; kokius prigimtinius talentus turiu, o kurios stiprybės (elgsenos) išmoktos? Visa tai rašant svarbu atkreipti dėmesį į motyvaciją, vidinę būseną, nes būtent ji padeda suprasti, kokia veikla suteikia didžiausią malonumą, „drive“ ir tėkmės (ang. flow) būseną.
Nuo ko pradėti?
Stipriosiomis savybėmis grindžiamų organizacijų tikslas – sukurti darbo vietą, kurioje visi jaustųsi gerai, kitaip tariant, pakelti emocinę darbuotojų gerovę. Siekiant tai padaryti, I. Daubaraitė-Palmquist pataria pradėti nuo paprastų, bet labai svarbių žingsnių.
„Pirmiausia, sukurkite saugią psichologinę darbo aplinką, kurioje žmonės jaustųsi patogiai atskleisdami savo gebėjimus, talentus, kompetencijas. Skatinkite visus atvirai kalbėti apie savo stipriąsias puses nesibaiminant, kad bus teisiami. Tai padeda kurti pasitikėjimą ir komandinį darbą“, – pataria ekspertė.
Antra, ji rekomenduoja sukurti stiprybėmis grįstą komunikaciją: „Darbo pokalbio, grįžtamojo ryšio bei ugdomojo pokalbio metu sutelkite dėmesį į tai, kas žmonėms sekasi, kad patys išsiaiškintumėte jų potencialą ir padėtumėte jiems tobulėti. Tokia komunikacija padeda žmonėms suprasti, kaip jų įgūdžiai atitinka įmonės tikslus.“
I.Daubaraitės-Palmquist teigimu, svarbu ir tai, kad organizacijos tikslai būtų nustatyti remiantis stiprybėmis: „Formuodami tikslus pagalvokite, kaip kiekvieno asmens stipriosios savybės gali padėti komandai. Taip darbas taps malonesnis ir sėkmingesnis, bus vedinas motyvacijos ir įsitraukimo.“
Ekspertė apibendrina, kad žmonėms svarbu būti pastebėtiems, todėl kai yra matomos ir vertinamos ne vien jų silpnybės, o privalumai, kartu auga ir vidinė motyvacija. Visa tai leidžia darbuotojui lengviau priimti iššūkius ir su jais susitvarkyti, atsiranda erdvės kūrybai.
