Jis pateikia tai įrodančius požymius:
- Pergalę švenčia partijos, kurios atstovauja tradicinėms archajinėms vertybėms. Išsirinkę tokią valdžią nejaučiame, kaip grįžta pseudoreliginis požiūris. Šis požymis ypač jaučiamas kaimyninėje Lenkijoje.
- Saugumo poreikis. Žmonės nori saugios aplinkos, užtikrinti sau ir atžaloms tinkamą aplinką. Jie nori matyti priešakyje aiškią hierarchiją. Be to, mūsų protus pradeda valdyti mitiniai požymiai.
- Vienodumo principas – dar vienas pasikartojantis reiškinys. Pavyzdžiui, visi turi sveikai gyventi, nerūkyti ar nevartoti alkoholio. Jeigu išsiskiri iš minios ir to nedarai – tu netoleruojamas visuomenėje.
- Atsiranda binarinės (dvilypės) vertybės. Blogis ir gėris – aiškiai apibrėžtas.
- Žmonės vėl pradėjo tikėti pažadais, ritualais. Be to, daugeliu atveju žmonės atmeta realybę ir nenori jos pažinti. Tarsi į gyvenimą žiūrėtų pro rožinius akinius.
- Daugeliui sustiprėjo noras priklausyti grupei ar tam tikrai visuomenės daliai. Šis poreikis kyla iš nesaugumo jausmo, nes žmogus jaučia, kad vienas neišliks. Taip vis dažniau laimi nacionalistinės partijos, ir nacionalizmas stiprėja.
- Herojiška etika. Politikai, kurie laikomi išmintingais – nebepopuliarūs. Būtent politikai herojai, kurie išsprendžia akivaizdžias problemas, pasiekia žmonių nuolankumą, todėl šiandien herojiškumas dar labiau išaugęs.
- Aukojamės vis dažniau. Vis didėja žmonių ryžtas ir noras keisti pasaulį. Dėl to mus pradeda valgyti poreikis aukotis ir kentėti, kad tik ateitis taptų šviesesnė. Taip pasireiškia ir gėrio etika, kuri šiandien stipresnė už naudos ieškojimą.
- Praeities idealizavimas. Vis labiau jaučiama meilė praeičiai, prisimenamos didingos šalies istorijos. Netgi kartojame frazę „kaip gerai buvo tais laikais“ ir kt.
- Mes ne integruojamės, o kuriame savo alternatyvas. Apibūdinti šiai minčiai tinka emigrantų pavyzdys: atvykėliai dažnai nesirenka vietinės religijos ar mokyklos, jie nesikeičia, o kuria savo bendruomenę ir rajonus, tarsi atskirą pasaulį, taip atsiribodami nuo vietinės valdžios.
Dabartinės visuomenės požymiai rodo, kad mes grįžtame prie archaikos. Kaip bebūtų, šiandieninė epocha transformavosi, ir mes jau gyvename Naujojoje archaikoje.
