Kas svarbiausia geriems santykiams
Pasak laidos pašnekovo, įvairios manipuliacijos – dažna šeimos gyvenimo dalis. Per daug metų mes esame įpratę žaisti žaidimus ir vaidinti spektaklius.
„Tik seniau vakare suvaidini spektaklį, ryte išeini į darbą ir pailsi. Grįžti vakare ir vėl vaidini. O dabar tas vaidinimas niekada nesibaigia. Ir kai kuriems galiausiai nukrenta vaidybinės kaukės. Tuomet gali būti šešios reakcijos. Žodinė agresija – „tu mane užknisai“. Fizinė agresija – daužomi indai arba paleidžiami kumščiai vienas į kitą. Pasyvi agresija – viskam sakoma „ne“.
Mes nuolat norime gerą partnerį pakeisti į dar geresnį. Dėl to reiškiame vienas kitam pretenzijas.
Depresija – pasinėrimas į apatiją santykiuose (vieni verkia, kiti slepiasi kompiuteryje). Atsiribojimas – kiekvienas izoliuojasi savo kambaryje, susitinka tik virtuvėje. Galiausiai kai kurie ima elgtis racionaliai – atranda sprendimą, kaip tokioje aplinkoje turėti normalius santykius“, – teigė T.Lagūnavičius.
Psichologo teigimu, santykiai pašlyja tuomet, kai pamirštama, kad jų sėkmė priklauso nuo dviejų tarpusavyje tampriai susijusių dalykų – bendros veiklos ir bendravimo.
„Kitaip tariant, ką mes galėtume daryti kartu, kad vienas kito iš karto neužmuštume? Mes galime kartu išeiti pasivaikščioti, minti dviračius, įšokti į šaltą vandenį. Žmonės, sėdėdami namuose, nukreipia visą dėmesį į bendravimą, o atsvarai reikia ir bendros veiklos. Jeigu mes išvažiuojame dirbti į sodą – jau yra bendra veikla. Vienas tvarko vieną kampą, kitas – kitą, po kurio laiko vienam atsiranda noras pabendrauti ir jis prieina. Paprastai yra arba bendravimas, arba veikimas. Veikimas dažniausiai yra po vieną darbe, o grįžę namo mes bendraujame. Tačiau reikia šias dvi veiklas sujungti“, – dėstė T.Lagūnavičius.
Ką reiškia gerą pakeisti į dar geresnį
Kita šiuolaikinės visuomenės problema – populiaru manyti, kad, jeigu santykiai nepatinka, lengviau kurti naujus santykius su kitu žmogumi, nei bandyti pagerinti senuosius.
„Pasikeitė bendro gyvenimo ir šeimos samprata. Mes nuolat norime gerą partnerį pakeisti į dar geresnį. Dėl to reiškiame vienas kitam pretenzijas. Mes gyvename subjektyviame realizme ir viltimi, kad kažkur yra dar geriau, pasaulį matome tokį, kokį norime matyti. Tikrosios realybės nematome.
Be to, dabar yra leista nekentėti ir taip vaikai auklėjami nuo mažens – nekentėk, nesitaikstyk, išsireikalauk. Kaip tuomet išlaikyti santykius, kai gerą vis reikia keisti į geresnį? O patys keistis nenorime, nes dabartinė filosofija ragina: nieko nereikia keisti savyje, priimk save tokį, koks esi.
Įsimylėjimas, vadinamieji rožiniai akiniai, trunka nuo vienos valandos iki trejų metų. Po to atsiranda prisirišimas – oksitocinas (prisirišimą skatinantis hormonas – aut.). Jis sukuria malonaus buvimo kartu ir vienas kito priėmimo jausmą. Tačiau atsiranda kita problema: nebėra aštrių pojūčių, nėra nerimo, adrenalino, serotonino, dopamino. Taigi yra gerai, bet nuobodu. Prasideda abstinencijos simptomai. Tai kompensuoti galime įvairiais „skystais“ dalykais, pavyzdžiui, žiūrėdami kartu serialus, pasiplepant su draugėmis apie įvairius vyrus, o galime turėti meilužį“, – vardijo laidos svečias.
Patarimai norintiems išsaugoti santykius
Ką daryti tiems, kurie nori, kad tvirti santykiai išliktų? Kiekvieną dieną – po naujieną, sako pašnekovas:
„Nusiperkame didelę knygą apie seksualinius žaidimus ir kiekvieną dieną verčiame naują puslapį. Kitas dalykas – nepamiršti neurobiotikos, t. y. prisilietimų, paglostymų, kvapų, pamaitinimo, pasirūpinimo. Toliau – daug naujų erdvių kartu, kartu daryti daug įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kasdienėje veikloje formuoti naujus įgūdžius. Tarkime, gaminame pietus pagal meksikietišką virtuvę.
Turite pasakyti partneriui mažiausiai 50 komplimentų per dieną. Tai gali būti tiek tiesioginis, tiek netiesioginis komplimentas. Pagirkite net už smulkmenas, pavyzdžiui, tu labai gražiai nusišypsojai. Svarbu girti tik už veiksmus ir pridurti savo reakciją – „man patiko“.
Vis dėlto santykius išsaugoti įmanoma tik tuo atveju, jeigu to nori abi pusės. Jeigu viena pusė nenori keistis, dėti pastangų, tai arba patologinė asmenybė, ar šie santykiai išseko, žmogus tiesiog nemato prasmės stengtis.
„Mane nuoširdžiai labiau stebina tai, kad žmonės ilgai ir laimingai gyvena, negu kad jie išsiskiria. Skirtis biologine prasme yra normaliau, negu gyventi kartu 25 metus. Aš juos įvardiju kaip didvyrius. Daugybę tūkstančių metų žmonės gyveno trumpalaikės ištikimybės sąlygomis, nes vaikas suaugdavo maždaug ketverių. Kad juo pasirūpintų, vyras ir moteris sukurdavo sąjungą būtent šiam laikotarpiui.
Be to, moterys labai anksti mirdavo, iki XX a. moteris būdavo deficitas. Todėl netgi atsirado principas, kad kelios moterys vaikus augina kartu. Jeigu viena mirs, jais pasirūpins kitos. O vyro užduotis būdavo apvaisinti kuo daugiau moterų, nes vyrai taip pat mirdavo anksti, nes dažnai kariaudavo. Dabar, įsivaizduokite, yra vyrų ir moterų didvyrių, kurie atsisako instinkto ir, užuot po kelerių metų išsiskyrę, kartu gyvena dešimtmečius artume, bendravime, bendroje laisvalaikio veikloje, kad ir be didelių jausmų“, – apibendrino psichologas.