Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Teisininkas atsako. Ar privalau prieš atostogas ar po jų atlikti susikaupusius darbus?

Teisininkas atsako – tai 15min straipsnių ciklas. Čia į skaitytojų atsiųstus klausimus vaikų priežiūros, turto dalybų, sutuoktinių teisių ir pareigų bei kitomis rūpimomis temomis atsako teisininkai.
Darbo krūvis
Darbo krūvis / 123RF.com nuotr.

Klausimas

Atėjo vasara – atostogų metas. Norėjau pasiteirauti, ar darbuotojas yra įsipareigojęs darbdaviui atlikti darbus, kurie faktiškai turėtų būti nudirbami kasmetinių atostogų metu, t. y., skirti papildomą laiką laisvu nuo darbo metu, kad viskas bet kokia kaina būtų padaryta? Suprantu, kad tai gali būti lemiama darbo kultūros organizacijoje, tačiau ilgesnių atostogų atveju, tarkime 3 savaičių, fiziškai tai atlikti yra tikrai labai sudėtinga.

Atsako advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ teisininkas Remigijus Poškevičius.

Vasaros laikotarpiu nemaža dalis įmonių susiduria su problema, kad darbuotojams išėjus atostogų, nėra nudirbami darbai arba stipriai sulėtėja jų atlikimas. Neretai darbuotojai dar iki atostogų pradžios stengiasi atlikti kiek įmanoma daugiau darbų.

Nepaisant to, visų darbų, kurie faktiškai turėtų būti nudirbami kasmetinių atostogų metu, dažniausiai atlikti neįmanoma. Tokiu atveju darbdavių norima, jog darbuotojas skirtų papildomo, t.y., laisvo nuo darbo, laiko atostogų metu besikaupiantiems darbams atlikti.

Asmeninio archyvo nuotr./Remigijus Poškevičius
Asmeninio archyvo nuotr./Remigijus Poškevičius

Atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, darbuotojui nėra nustatyta pareiga prieš išeinant atostogų ar grįžus iš jos skirti papildomą, laisvą nuo darbo laiką atostogų metu numatytiems ar susikaupusiems darbams atlikti. Tokie darbai, kuriems atlikti darbuotojas turi skirti papildomai laiko, laikytini padidinantys įprastą darbuotojo darbo krūvį, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskiriami tokie viršvalandiniam darbui būdingi požymiai – t. y., darbas, kuris: 1) dirbamas viršijant nustatytą darbo laiko trukmę; 2) dirbamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia; 3) iš esmės yra galimas tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui (prašymui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-590-378/2015). Taigi papildomi darbai, viršijantys darbo sutartyje nustatytą laiko trukmę, įprastai laikytini viršvalandiniais darbais.

Šiuo atveju, darbdavys gali susitarti su darbuotoju, kad šis prieš atostogas ar po jų dėl atostogų metu numatytų ar darbuotojo atostogų metu susikaupusių darbų dirbtų viršvalandinį darbą.

Pabrėžtina, kad atsižvelgiant į Lietuvos respublikos darbo kodekso 119 straipsnį, už viršvalandinį darbą turi būti mokamas darbuotojui ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis, be to, maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per paeiliui einančias septynias kalendorines dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neretu atveju išėjusio atostogauti asmens darbai yra perduodami kitam tuo metu dirbančiam asmeniui, dėl ko padidėja pastarojo darbo krūvis. Dėl šios priežasties už papildomų darbų atlikimą turėtų būti mokamas papildomas atlygis ir pavaduojantiems atostogaujančius kolegas asmenims. Kita vertus, papildomo atlygio reikalauti gali ne visi darbuotojai, nes, jei darbuotojo darbo sutartyje, pareigybės aprašyme ar kitame įmonės, įstaigos ar organizacijos vidaus dokumente nurodyta, kad darbuotojas privalo pavaduoti savo kolegą jam laikinai nesant, tokiu atveju pavaduojančiojo darbuotojo darbas nelaikytinas papildomu darbu, todėl papildoma priemoka nepriklauso – tai turėtų būti įvertinta nustatant darbuotojo mėnesinę algą.

Siekiant kaip įmanoma labiau sumažinti problemas, susijusias su darbuotojų atostogomis, įmonėms rekomenduojama nusistatyti atostogų suteikimo tvarkos taisykles, kuriose, pavyzdžiui, būtų numatyta kasmetinių atostogų eilės suteikimo tvarka, kas įpareigotų darbuotojus iš anksto numatyti atostogų laikotarpį.

Taip pat yra ir kita alternatyva – darbo sutartyje nustatyti, jog darbuotojai, išeidami atostogų, prieš numatytą tam tikrą laiką informuotų darbdavį apie suplanuotas atostogas ir jų trukmę. Visa tai darbdaviams padėtų iš anksto sužinoti apie darbuotojų atostogas bei atitinkamai tolygiai paskirstyti išėjusių atostogauti darbuotojų darbus.

Tuo atveju, kai darbdaviui nėra galimybių tolygiai paskirstyti išėjusių atostogauti darbuotojų darbo krūvio likusiems, darbdaviui rekomenduojama pasvarstyti apie papildomų darbuotojų samdymą atostogų sezonui.

Taigi, atsakant į skaitytojo užduotą klausimą, galima teigti, kad darbuotojas neprivalo laisvu nuo darbo metu prieš atostogas dirbti atostogų metu suplanuotus ar po atostogų – susikaupusius atostogų metu darbus, tačiau susitarimas dėl viršvalandinio darbo, darbuotojui savanoriškai sutikus, galimas.


Pažymėtina, jog skaitytojos atskleistoje situacijoje nėra aptartos visos aplinkybės, galinčios turėti reikšmę pasirenkant konkretų teisinį situacijos sprendimo būdą, todėl ši teisinė konsultacija nelaikytina individualiai pritaikoma nurodytai situacijai. Dėl individualios konsultacijos ir/ar situacijos maloniai prašome kreiptis.

Daugiau aktualių temų rasite skiltyje „Teisininkas atsako“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų