Klausimas:
Kokiu būdu ir pagrindais galima inicijuoti santuokos nutraukimo procesą, kai sutuoktiniai negyvena šeimoje, nors pareigą – išlaikyti šeimą – vykdo? Ginčo tarp šalių dėl noro nutraukti santuoką nėra.
Atsako advokatas Justas Jankauskas iš advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“
LR CK 3.49 straipsnio 2 dalyje išskirti trys santuokos nutraukimo būdai: kai santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės.
Atsižvelgiant į nagrinėjamą situaciją, iš visų paminėtų santuokos nutraukimo būdų greičiausias ir paprasčiausias – santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru susitarimu. Verta paminėti, kad toks santuokos nutraukimo būdas, be kita ko, sutuoktiniams yra tiek finansiškai, tiek emociškai lengviau pakeliamas nei kiti santuokos nutraukimo būdai, kadangi santuokos nutraukimo sąlygos sutuoktinių aptariamos dar prieš kreipiantis į teismą, taip išvengiant ilgai trunkančio teisminio proceso.
Aptariamą santuokos nutraukimo procesą iki prašymo nutraukti santuoką pateikimo teismui gali inicijuoti net ir vienas iš sutuoktinių, pranešdamas kitam sutuoktiniui apie savo apsisprendimą nutraukti santuoką ir pasiūlydamas tai padaryti abiejų sutuoktinių susitarimu. Priimti sprendimą santuoką nutraukti kiekvienas iš sutuoktinių turi išreikšti laisva valia. Jei abiejų sutuoktinių valia sutampa, t. y. abu sutuoktiniai priima sprendimą nutraukti santuoką, toks sprendimas įforminamas sutuoktinių prašymu teismui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
LR CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.
Taigi, įstatymas numato, tris sąlygas, kurios privalomai turi būti išpildytos, sutuoktiniams siekiant nutraukti santuoką bendru sutarimu. Atkreiptinas dėmesys, kad sutuoktiniams susitarus dėl santuokos nutraukimo, atskiroje sutartyje jiems būtina aptarti turto padalijimo, iki santuokos nutraukimo įgytų bendrų prievolių vykdymo tretiesiems asmenims, vaikų išlaikymo, vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo su jais tvarkos nustatymo klausimus.
Nepaisant tos aplinkybės, jog abu sutuoktiniai iki nusprendžiant skirtis, vienokia ar kitokia tvarka vykdė vaikų išlaikymo pareigą, buvo sutarę dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir pan., šias sąlygas būtina aptarti iš naujo rašytine forma, t. y. santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.
Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai taip pat gali susitarti ir dėl vienas kito išlaikymo, teisės naudotis gyvenamąja patalpa ar kitų jiems aktualių klausimų. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis negali prieštarauti viešajai tvarkai, iš esmės pažeisti sutuoktinių (vieno iš jų) ar vaikų interesų.
Sutuoktiniams išpildžius visas LR CK 3.51 straipsnio sąlygas, sutuoktinių prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kartu su santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi perduodami nagrinėti teismui.
LR CK 3.54 straipsnio 1 dalis numato teismo pareigą imtis priemonių sutaikyti sutuoktinius. Teismas savo iniciatyva arba vieno iš sutuoktinių prašymu gali skirti iki 6 mėnesių papildomą laikotarpį sutuoktiniams susitaikyti, tačiau tokios priemonės sutuoktiniams sutaikyti teismas nenustato, jei sutuoktiniai kartu nebegyvena daugiau nei vienerius metus arba jei būtų pažeisti vieno iš sutuoktinio ar vaikų interesai, arba abu sutuoktiniai reikalauja bylą nagrinėti iš esmės.
Pažymėtina, kad teismas nutraukia santuoką pagal abiejų sutuoktinių prašymą, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. LR CK 3.53 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad santuoka laikoma faktiškai iširusia sutuoktiniams kartu nebegyvenant ir netvarkant bendro ūkio daugiau nei metus.
Sutuoktiniams nepavykus susitarti dėl santuokos nutraukimo abiejų bendru sutarimu, vienas iš sutuoktinių gali teikti prašymą teismui dėl santuokos nutraukimo esant bent vienai iš LR CK 3.55 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų: sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus; vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje; vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu; vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą.
Nagrinėjamai situacijai aktuali sąlyga dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus. Atkreiptinas dėmesys, kad sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija) nustatomas teismo sprendimu pagal abiejų arba vieno iš sutuoktinių prašymą, todėl CK 3.55 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuomet santuoka nutraukiama daugiau nei vienerius metus trunkančio sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacija) pagrindu, vienas iš sutuoktinių galės pasinaudoti tik praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacija), įsiteisėjimo dienos.
Pateikiamas teisinis komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija.
Norite pasikonsultuoti su teisininku? Klausimų laukiame ji24.lt@ji24.lt.
Daugiau altualių temų iš skyriaus „Teisininkas atsako“ skaitykite ČIA.
