Ištekėjau gana jauna, susilaukiau kelių vaikų, todėl grįžti į darbo rinką buvo nepaprasta. Jaučiau, kad niekam nereikia mamulės su dviem vaikais, kurie nuolat serga.
Tuomet ranką ištiesė mano geriausios draugės vyras – jis turėjo įmonę ir priėmė mane dirbti administratore. Darbas buvo visai nesudėtingas, tačiau man patiko. Tikėjau, kad tai mano šuolis į geresnę ateitį. Mes su savo geriausia drauge buvome artimos, bendravome šeimomis, vienas kitą pažinojome jau metų metus. Nė viena šventė neapsieidavo be mūsų susibūrimų.
Atrodo, kad galėjau dirbti ir nesukti galvos. Tačiau vieną dieną darbe pasirodė naujokė. Naujokė buvo įspūdinga, daili, stilinga ir protinga. Kone svajonių moteris. Prisipažinsiu – žiūrėdavau į ją ir gėrėdavausi jos skoniu, iškalba, netgi jos juokas buvo toks žavus ir seksualus, kad mane apimdavo pavydas.
Visi vyrai krito jai po kojomis – darbe jai negailėdavo komplimentų. Aš rašau, kad ji viliojo geriausios draugės vyrą, bet iš tikrųjų jai to nereikėjo daryti – Silvija buvo ta, kuri nedėdavo jokių pastangų, kad ją pastebėtų ir ja susižavėtų.
Stengiausi save susirinkti ir nusiraminti, kad nepasakyčiau to, ko nereikia. Tačiau mano jausmai vis kaito...
Pamačiau, kad Andrius, mano draugės vyras ir mano vadovas, negali nuo dailiosios kolegės atitraukti akių. Nežinau kodėl, tačiau manyje prabudo savininkiškumo jausmas.
„Ne, ne, panelyte, šito vyro jau tu tikrai negausi“, – kalbėdavau su savimi. Maniau, kad visa tai – tiesiog noras apginti draugę, kad ji nepatirtų, kokia skausminga gali būti išdavystė.
Tačiau vieną kartą vyko darbuotojų vakarėlis, į kurį sugužėjome su antrosiomis pusėmis. Ir sutapk tu man, kad nei mano, nei Andriaus pusės dalyvauti vakarėlyje negalėjo, o ir žavoji Silvija atkako viena. Kaip dažname susibūrime būna – netrūko muzikos, šokių, bendravimo ir alkoholio... Jausmai vis kaito, bendravimas darėsi vis intensyvesnis, Silvija buvo tiesiog prilipusi prie Andriaus, o aš to negalėjau leisti. Stengiausi kaip įmanoma dažniau atsirasti prie jų, kad jie tik nepaskęstų savo šokių ir aistrų sūkuryje.
Situacija buvo pernelyg karšta tarp Andriaus ir Silvijos, todėl pasikviečiau jį pasikalbėti. Nors jis dievagojosi, kad nieko tokio nevyksta, aš jam patariau būti atsargiam ir pridėjau: „Nejau nori, kad sužinotų tavo žmona?“ Andrius liepė man nusiraminti ir nedaryti skubotų išvadų. „Atrodo, kad labiausiai čia pavydi tu. Juk nieko nevyksta, esame visi kartu vienoje patalpoje. Renata, ar nebūsi padauginusi?“, – juokavo jis.
Ir tą akimirką tapo akivaizdu – ne draugę saugau. O bandau nenumirti iš pavydo stebėdama Andrių su kita moterimi... „Dieve, – tariau sau. – Nejaugi aš įsimylėjau? Nejaugi geriausios draugės vyras man staiga tapo patrauklus?“ Anksčiau nebūčiau net pagalvojusi apie tai, o dabar tik ir galvojau apie jo lūpas...
TAIP PAT SKAITYKITE: Tikra istorija. „Nieko daugiau nenoriu, tik susigrąžinti sūnų, ir kad jis būtų šalia“
Stengiausi save susirinkti ir nusiraminti, kad nepasakyčiau to, ko nereikia. Tačiau mano jausmai vis kaito, ir aš ramiai nebegalėjau žiūrėti į Andrių. O toliau viskas klostėsi žaibišku greičiu. Aš sunkiai gebėjau valdyti savo emocijas. Troškau to vyro kur kas labiau negu savo nuosavo. Pamiršau, kodėl ištekėjau, kodėl pamilau, viskas staiga tapo nebesvarbu ir beprotiškai nyku. Bendruose susitikimuose aš taip pat jaučiausi nejaukiai, kadangi mano kūnas į Andrių reaguodavo taip, kaip neturėtų to daryti.
Nusprendžiau išeiti iš darbo, nes kasdien matyti vyrą, kuris niekada nebus mano, buvo didžiausia kančia. Andrius dar ir šiandien nežino, kodėl mečiau darbą, kuris man patiko. Kai jis išlydėdamas mane apsikabino ir norėjo palinkėti sėkmės, aš jaučiau, kad tirpstu jo glėbyje, ir mano akyse pasirodė ašaros. Jau ruošiausi pasakyti, kodėl, tačiau tuo metu įėjo mano geriausia draugė, ir aš susivaldžiusi nužingsniavau susirinkti daiktų.
Praėjo 10 metų.
Šiandien galiu tik didžiuotis, kad išsaugojau savo ir jo šeimą, kad susižavėjimas, kuris truko dar labai ilgai, nesugriovė nė vieno iš mūsų gyvenimo. Viena svarbi pamoka buvo ta, kad laikas – galingas įrankis, ypač, norint nepridaryti klaidų.
Visoms, pametusioms galvą, galiu tik patarti išlaukti savo laiką, kai jausmai nuslopsta, ir gyvenimas tampa realus, o ne išsvajotas it koks vienaragis.
Dėkojame istorijos autorei už atvirumą ir dovanojame jai „Fit Food“ dovanų kortelę (vertė 20 Eur), kuri suteikia galimybę pasirinktame „Fit Food“ bare Vilniuje užsisakyti pasirinktą VIENOS DIENOS šalto, lėtaeigio spaudimo sulčių programą.
Daugiau informacijos rasite fitfood.lt.
- Dėl prizo atsiėmimo susisiekite su 15min rubrika GYVENIMAS adresu gyvenimas@15min.lt.
- Norime informuoti, kad prizus atsiimti galima ne vėliau kaip per du mėnesius nuo asmeninio pranešimo gavimo.
Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: pakeisti darbą, parašyti knygą, ar tiesiog norite pasidalyti savo meilės patirtimis ar skauduliais ir išlieti savo širdį?
Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu gyvenimas@15min.lt, portale 15min publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.
Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą ir pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!