Pamenu, būdama dar visai jauna ir ką tik ištekėjusi, labai nusistebėjau, kad kolegė, įkopusi į ketvirtą dešimtį, susižavėjo vedusiu vyriškiu. Ką ten susižavėjo – tiesiog išsikraustė dėl jo iš proto: metė savo netikėlį vyrą (kad jis netikėlis, tuomet pripažinau ir aš, bet mesti tą, kuriam prisiekei prieš Dievą, užuot parėmus, padėjus kiekviename žingsnyje ir pasistengus sugrąžinti į doros kelią, atrodė daugiau negu išdavystė) ir slapta pradėjo susitikinėti su tuo, kuris pats, nors jau nebegyveno su savo žmona, bet vis dėlto tebebuvo dar oficialiai neišsiskyręs, be to, turėjo net tris mažus vaikučius...
Na, žodžiu, vienareikšmiškai pasmerkiau savo kolegę ir net į akis išrėžiau, esą nesuprantu, kaip išsilavinusi ir protinga moteris apskritai gali taip elgtis.
Po kelerių metų šita istorija baigėsi labai graudžiai – viskas įvyko būtent taip, kaip ji, liedama ašaras, man ir papasakojo: būrėja buvo jai išpranašavusi, kad iš to vyriškio geriausiu atveju ji tegali tikėtis puokštės rožių. Taip ir nutiko.
Ironiška, bet būtent tą dieną, kai ji ketino pasisakyti besilaukianti jo kūdikio, jis atėjo į pasimatymą nešinas puokšte raudonų rožių ir kuo mandagiausiai atsisveikino. Visiems laikams. Nes nusprendė sugrįžti pas žmoną ir vaikus. O santykiai su ja tebuvo paikas paklydimas. Žaidimas. Tai kas, kad jis tęsėsi septynerius metus.
Jų vaikeliui gimti nebuvo lemta.
Tačiau dar po kelerių metų ir aš jau buvau tokio amžiaus, kokio tąkart buvo mano kolegė, kurios elgesiu taip labai nusistebėjau ir kurią pasmerkiau tiesiai į akis.
Būrėja buvo jai išpranašavusi, kad iš to vyriškio geriausiu atveju ji tegali tikėtis puokštės rožių. Taip ir nutiko.
Tik mano vyras nebuvo netikėlis. Ir aš nemečiau jo, o gyvenau dvigubą gyvenimą – vienam virdavau vakarienę, o pas kitą skubėdavau vos tik ištaikiusi tinkamą minutę.
Taigi – buvau šlykšti melagė. Bailė, bijanti pripažinti, kad esu klystanti ir pažeidžiama. Kad gyvenu taip, kaip sugebu ir moku, kaip suprantu ir įstengiu – sąžiningiausiai prieš save ir kitus.
Jis buvo vedęs ir taip pat gyveno šeimoje, nes net neketino mesti savo žmonos – kaip, beje, ir aš savo vyro. Tik bėda buvo ta, kad meilė taip užvaldė mano jausmus, kad jau net nebežinojau, ar įstengsiu šitaip gyventi toliau.
Žinojau, kad tie jausmai prie gero neprives, o tuo pačiu ir suvokiau, kad be jų mano gyvenimas tuščias ir bevertis, taigi neturėjau jėgų savo romano nutraukti. Ėjau peilio ašmenimis. Kol vieną dieną nėštumo testas nubrėžė tiesiai prieš akis dvi ryškiai raudonas likimo juosteles...
Ir būtent jos privertė mane stabtelėti ir gerai pagalvoti. Juk nežinojau, kurio vyro kūdikis spurda po mano širdimi. Be to – po dešimties ilgų laukimo ir nevilties metų. Po netikėjimo, kad man lemta tapti mama...
Ir štai tada aš nuėjau į paskutinį susitikimą su savo meilužiu.
Nuėjau nešina visomis jo dovanotomis dovanomis – nenorėjau savo namuose turėti nė vienos smulkmenos, kuri galėtų man apie jį priminti. Norėjau grįžti iš audringos jūros sūkurių į ramų savo šeimos užutėkį ir dalytis savo džiaugsmu su tuo, kuriam prisiekiau prieš Dievą.
Dabar mūsų sūnus jau ir pats žvalgosi į paneles. Silpnumo ir prisiminimų akimirką žvelgiu į jo veidą ir bandau atspėti, kurio gi vyro bruožai jame atsikartoja.
Atsakymo neturiu. Ir nenoriu turėti. Tik dabar jau žinau, kad nieko niekada nereikia pasmerkti, nes tai, kuo žeidi kitą, su kaupu sugrįžta atgal.
Dėkojame istorijos autorei už atvirumą ir dovanojame jai „Fit Food“ dovanų kortelę (vertė 20 Eur), kuri suteikia galimybę pasirinktame „Fit Food“ bare Vilniuje užsisakyti pasirinktą VIENOS DIENOS šalto, lėtaeigio spaudimo sulčių programą.
Daugiau informacijos rasite fitfood.lt.
- Dėl prizo atsiėmimo susisiekite su 15min rubrika GYVENIMAS adresu gyvenimas@15min.lt.
- Norime informuoti, kad prizus atsiimti galima ne vėliau kaip per du mėnesius nuo asmeninio pranešimo gavimo.
Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: pakeisti darbą, parašyti knygą, ar tiesiog norite pasidalyti savo meilės patirtimis ar skauduliais ir išlieti savo širdį?
Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu gyvenimas@15min.lt, portale 15min publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.
Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą ir pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
